What do you think?
Rate this book
Singerstraum
Poezijos rinkinių "Heterų dainos" (2008) ir "Meninos" (2014) autorės trečia poezijos knyga. Poetė atsiriboja nuo dvasingo giedojimo ir skambių žodžių, pasikliauja konkrečių patirčių, būsenų bei vaizdų perėjimu į poezijos kalbą ir sukuria ypatingą tikrumo įspūdį.
- GenresPoetry
112 pages, Paperback
First published May 1, 2016
2 people are currently reading
17 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 7 of 7 reviews
April 25, 2025
Pirmąsyk skaičiau pirmame kurse ir, o vargeli, kaip tada nesupratau. Viena iš, lyg ir gerai parašyta. Tad ir priimi kaip savaime suprantamą.
O dabar koks malonumas – kaip akys bėgioja, kaip fantazija sprendžia poetinius galvosūkius, gliaudo vaizdinius vieną po kito! Seniai kada tiek žymėjausi pačioje knygoje, visa pastabomis nusiuvinėta.
Nors ir lengviau perkandama, kitų ankstesnių poetės darbų kontekste, „Singerstraum“ pasirodė pilna puikybės. Vis dar intelektuali, pikta, kandi, bet kitaip. Lyg ir socioekonomiškai jautri, vis kvestionuojanti savo statusą, bet kitus niekinanti. Kičas, neišsilavinimas, žiaurus netaktas eina koja kojon su skurdu, kurį kalbančioji stebi, vertina. Čia daug mirties ir laikinumo, šiurpios karo nuojautos stebint dar (tik?) Donbasą. Na ir aišku, ištikimybė moteriškam geismui ir amžiniesiems poezijos klausimams, prasmei.
Antrąsyk perskaičiau su įsikvėpimu skaityti trečiąsyk.
O dabar koks malonumas – kaip akys bėgioja, kaip fantazija sprendžia poetinius galvosūkius, gliaudo vaizdinius vieną po kito! Seniai kada tiek žymėjausi pačioje knygoje, visa pastabomis nusiuvinėta.
Nors ir lengviau perkandama, kitų ankstesnių poetės darbų kontekste, „Singerstraum“ pasirodė pilna puikybės. Vis dar intelektuali, pikta, kandi, bet kitaip. Lyg ir socioekonomiškai jautri, vis kvestionuojanti savo statusą, bet kitus niekinanti. Kičas, neišsilavinimas, žiaurus netaktas eina koja kojon su skurdu, kurį kalbančioji stebi, vertina. Čia daug mirties ir laikinumo, šiurpios karo nuojautos stebint dar (tik?) Donbasą. Na ir aišku, ištikimybė moteriškam geismui ir amžiniesiems poezijos klausimams, prasmei.
Antrąsyk perskaičiau su įsikvėpimu skaityti trečiąsyk.
February 25, 2020
Metų iššūkio sąraše užims vietą: "autoriaus, kuris gimęs tais pačiais metais kaip ir jūs, knyga".
Tik dėl iššūkio ir paėmiau į rankas. Sąžiningai perskaičiau viską nuo pradžios iki paskutinio taško. Daugybė daiktų ir motyvų itin lengvai atpažįstama ir artima (juk sutampa vaikystės, paauglystės laikotarpiai), tačiau poezijos ritmas nesutapo su mano širdies ritmu, o rimą radau tik dviejose eilutėse. Suprantu, kad rimas - neprivalomas ir nebūtinas, bet poezijoje, kuri mane veža, jis yra.
Tik dėl iššūkio ir paėmiau į rankas. Sąžiningai perskaičiau viską nuo pradžios iki paskutinio taško. Daugybė daiktų ir motyvų itin lengvai atpažįstama ir artima (juk sutampa vaikystės, paauglystės laikotarpiai), tačiau poezijos ritmas nesutapo su mano širdies ritmu, o rimą radau tik dviejose eilutėse. Suprantu, kad rimas - neprivalomas ir nebūtinas, bet poezijoje, kuri mane veža, jis yra.
May 10, 2019
Pamokų ruošimas
Į kapines paauglystėje siųsdavo laistyti,
ruošdavau tenai pamokas, skaičiau ant suolelio.
Ligi šiol tebeslankioju, nors ir stengiuosi
nevaikščioti be reikalo, mirties neerzinti.
Prasmės klausimas mane kankina,
padėkite, jį išsprendusieji.
Nerandu aš žemėje ramybės,
bet ir jūsų akmenys tokie niūrūs, nejaukūs.
Čia taip tyku, nors važiuoja mašinos -
prie didelio kelio jūs stovit, paminklai.
Kažkas jus mylėjo, buvot meilužės ir seserys;
lotyniški garbinimai ant postamentų.
Tačiau nieko nesako man jūsų pavardės;
nebesimeldžia nieks dailiose koplyčiose.
Išmokau numarinti savo aistras,
gyvenu be didelių nuodėmių, be kraujo vėtrų.
Norėčiau eiti ir melstis, suskambus varpams,
ir tikėti visu tuo, ką kunigas sako.
Tačiau perdėm skiriuosi nuo autobuso žmonių;
agresyvių mačo ir kvailų kokečių.
Vasarą dvelkiančių prakaitu, sodo uogomis;
klerkų kvepalais, alkoholiu.
Jų apsti gyvybė, banali ir nerūpestinga,
kaip žolė keroja ant akmens mano sielos.
pg. 99-100
... girdėjau per radiją - esama snobų, kurie
keliauja Provansan skaityti Prousto.
Juk galima jį perskaityti vonios kambaryje.
(Pradinė mokykla, pg. 86-87)
Į kapines paauglystėje siųsdavo laistyti,
ruošdavau tenai pamokas, skaičiau ant suolelio.
Ligi šiol tebeslankioju, nors ir stengiuosi
nevaikščioti be reikalo, mirties neerzinti.
Prasmės klausimas mane kankina,
padėkite, jį išsprendusieji.
Nerandu aš žemėje ramybės,
bet ir jūsų akmenys tokie niūrūs, nejaukūs.
Čia taip tyku, nors važiuoja mašinos -
prie didelio kelio jūs stovit, paminklai.
Kažkas jus mylėjo, buvot meilužės ir seserys;
lotyniški garbinimai ant postamentų.
Tačiau nieko nesako man jūsų pavardės;
nebesimeldžia nieks dailiose koplyčiose.
Išmokau numarinti savo aistras,
gyvenu be didelių nuodėmių, be kraujo vėtrų.
Norėčiau eiti ir melstis, suskambus varpams,
ir tikėti visu tuo, ką kunigas sako.
Tačiau perdėm skiriuosi nuo autobuso žmonių;
agresyvių mačo ir kvailų kokečių.
Vasarą dvelkiančių prakaitu, sodo uogomis;
klerkų kvepalais, alkoholiu.
Jų apsti gyvybė, banali ir nerūpestinga,
kaip žolė keroja ant akmens mano sielos.
pg. 99-100
... girdėjau per radiją - esama snobų, kurie
keliauja Provansan skaityti Prousto.
Juk galima jį perskaityti vonios kambaryje.
(Pradinė mokykla, pg. 86-87)
March 21, 2017
2016 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuke tik dvi knygos, parašytos autorių moterų. Per laureato paskelbimo ir viso dvyliktuko aptarimo renginį Knygų mugėje buvo kaip tik diskutuojama – kodėl? Ar moterys autorės terašo popsinius meilės romanus? Ot, ir ne.
Nepamenu, kad būčiau svajojusi apie meilę,
bet apie šlovę svajojau tikrai. (ištrauka iš „Singerstraum“, p. 104)
Ar tai mes taip linkę manyti, jog moterys rašytojos težino apie santabarbariškas meiles, ir keista skaityti, kad moteris apie meilę nesvajojo. Kaip tai? O apie ką svajojo?
Ta proga, jog taip nebemanytumėm, konkurso laurus nusiplėšia Giedrės Kazlauskaitės „Singerstraum“. Gal dėl to ir diskusija pasukta būtent taip. Premija įteikta Nepriklausomybės atkūrimo dieną, ir tai labai simboliška: moteris pamažu tampa nepriklausoma nuo visuomenės stereotipinio požiūrio apie lyčių prievoles ir privilegijas. Tačiau galėjo teikti ir kovo 8-ąją, vietoj tulpių. Ir visos tos dienos tulpės galėtų virsti premijomis, įvertinimais ir apdovanojimais už veiklą bei profesionalumą, nesvarbu kas esi – poetė, inžinierė ar bibliotekininkė.
Taigi, tokias mintis man kelia „Singerstraum“ apdovanojimas. O į tą knygą vitrinose seniai spiginau akimis, bet taip jau nutiko, kad visų pirma ją perskaičiau bibliotekoje. Būna, kad skolinuosi kūrinį iš bibliotekos, o perskaičiusi, einu į knygyną pirkti sau. Šitą ėjau pirkti po kelių pirmų eilėraščių. Buvau priblokšta tokio paprastame buitiškame kasdieniškume tūnančio išgyvenimo: sielvarto, nostalgijos, troškimų, jaudulio ir svetimos gėdos, priėmimo, susitaikymo ir amžino nesusitaikymo, ir tos pačios nesureikšmintos, neišpaikintos meilės, ne sudievintam objektui, o galbūt apskritai žmonėms. Ir taip giedriai, romiai, be aikštingo ach!, be aukštų emocijų ir dramų, be suskystėjimo ir kad nors kokios nubanalintos klišės! Štai, prašom, kultūrinio laikraščio vyriausioji redaktorė. Gal todėl poeziją skaičiau kaip eseistiką, kaip eseistikos pačios aukščiausios prabos riešutus. Ir jau savaitė po, o dar tebecituoju aplinkiniams tas eiles, kurias taip supratau, kaip supratau, iliustruoju jomis man svarbias temas. Neabejoju, kad įsigijau išskirtinę knygą. Ne todėl, kad iš jos kyšo knygos susiuvimo siūlas, suprantama, juk siuvinys. Man ji tokių pamintijimų užrašinė, primena Papievio „Eiti“, kurioje, atrodo, nevyksta nieko tokio, tik gyvenimas pro šalį, bet iš tikrųjų visas veiksmas vyksta viduje. Suprasi tiek, kiek drįsi nerti į save.
O beje, bibliotekos knygoje to susiuvimo siūlo nematau, ar jį nukirpo? O jūsiškėje yra?
http://www.kaunas.mvb.lt/knygos-singe...
Nepamenu, kad būčiau svajojusi apie meilę,
bet apie šlovę svajojau tikrai. (ištrauka iš „Singerstraum“, p. 104)
Ar tai mes taip linkę manyti, jog moterys rašytojos težino apie santabarbariškas meiles, ir keista skaityti, kad moteris apie meilę nesvajojo. Kaip tai? O apie ką svajojo?
Ta proga, jog taip nebemanytumėm, konkurso laurus nusiplėšia Giedrės Kazlauskaitės „Singerstraum“. Gal dėl to ir diskusija pasukta būtent taip. Premija įteikta Nepriklausomybės atkūrimo dieną, ir tai labai simboliška: moteris pamažu tampa nepriklausoma nuo visuomenės stereotipinio požiūrio apie lyčių prievoles ir privilegijas. Tačiau galėjo teikti ir kovo 8-ąją, vietoj tulpių. Ir visos tos dienos tulpės galėtų virsti premijomis, įvertinimais ir apdovanojimais už veiklą bei profesionalumą, nesvarbu kas esi – poetė, inžinierė ar bibliotekininkė.
Taigi, tokias mintis man kelia „Singerstraum“ apdovanojimas. O į tą knygą vitrinose seniai spiginau akimis, bet taip jau nutiko, kad visų pirma ją perskaičiau bibliotekoje. Būna, kad skolinuosi kūrinį iš bibliotekos, o perskaičiusi, einu į knygyną pirkti sau. Šitą ėjau pirkti po kelių pirmų eilėraščių. Buvau priblokšta tokio paprastame buitiškame kasdieniškume tūnančio išgyvenimo: sielvarto, nostalgijos, troškimų, jaudulio ir svetimos gėdos, priėmimo, susitaikymo ir amžino nesusitaikymo, ir tos pačios nesureikšmintos, neišpaikintos meilės, ne sudievintam objektui, o galbūt apskritai žmonėms. Ir taip giedriai, romiai, be aikštingo ach!, be aukštų emocijų ir dramų, be suskystėjimo ir kad nors kokios nubanalintos klišės! Štai, prašom, kultūrinio laikraščio vyriausioji redaktorė. Gal todėl poeziją skaičiau kaip eseistiką, kaip eseistikos pačios aukščiausios prabos riešutus. Ir jau savaitė po, o dar tebecituoju aplinkiniams tas eiles, kurias taip supratau, kaip supratau, iliustruoju jomis man svarbias temas. Neabejoju, kad įsigijau išskirtinę knygą. Ne todėl, kad iš jos kyšo knygos susiuvimo siūlas, suprantama, juk siuvinys. Man ji tokių pamintijimų užrašinė, primena Papievio „Eiti“, kurioje, atrodo, nevyksta nieko tokio, tik gyvenimas pro šalį, bet iš tikrųjų visas veiksmas vyksta viduje. Suprasi tiek, kiek drįsi nerti į save.
O beje, bibliotekos knygoje to susiuvimo siūlo nematau, ar jį nukirpo? O jūsiškėje yra?
http://www.kaunas.mvb.lt/knygos-singe...
September 18, 2024
„Singerstraum“ yra tikrai provokatyvus, kiek vulgarus ir standartus traiškantis kūrinys. Nors skaityti tokią poeziją buvo tikrai turininga patirtis, vertėtų pripažinti, kad kai kurių eilėraščių minties nesupratau nei po trečio, nei po ketvirto perskaitymo. Gal kartais ir atrodė, kad skaitau padriką sąmonės srautą, bet čia jau, be abejo, mano poezijos išmanymo trūkumas.
July 4, 2017
Poezija ar arogancija? Ačiū dailininkei, knyga labai graži, forma bent kiek kompensuoja turinį. Gal kritikai, kalbantys apie "moters vidinio pasaulio atspindį"tai ir turi galvoje...
October 6, 2020
Dar labai patiko puikus knygos dizainas
Displaying 1 - 7 of 7 reviews