What do you think?
Rate this book
Baimės frontas: kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip ją įveikti?
Jei Jums nusibodo bijoti Rusijos ir kasdien jausti karo grėsmę sau bei šeimai – skaitykite „Baimės frontą“.
Kremliaus informacinio karo tikslas – mūsų baimė ir nepasitikėjimas savimi, vieni kitais bei sąjungininkais. Kremliui nereikia, kad jį mylėtume. Pakanka, kad bijotume.
Rusijos dezinformacija daro įtaką viskam: nuo mūsų savijautos iki Lietuvos ekonomikos augimo. Baimė yra sėkmingiausias Rusijos eksportas. Todėl svarbiausia gynybos linija – mūsų galvose.
„Baimės frontas“ atskleidžia, kaip Kremlius baugina Lietuvą ir Vakarus, ir siūlo konkrečius veiksmus, leidžiančius atgauti pasitikėjimą bei laimėti informaciniame kare.
Knyga remiasi Lietuvos visuomenės atsparumo dezinformacijai tyrimu, ilgamečiais stebėjimais ir pokalbiais su Edwardu Lucasu, Timo Kivinenu, Oliveriu Moody, Gabrieliumi Landsbergiu, Mažvydu Jastramskiu ir kitais ekspertais.
Tai knyga apie tai, kad Lietuva nėra silpna. Tai knyga apie informacinį karą, kurio nepradėjome, bet kurį galime laimėti.
Kremliaus informacinio karo tikslas – mūsų baimė ir nepasitikėjimas savimi, vieni kitais bei sąjungininkais. Kremliui nereikia, kad jį mylėtume. Pakanka, kad bijotume.
Rusijos dezinformacija daro įtaką viskam: nuo mūsų savijautos iki Lietuvos ekonomikos augimo. Baimė yra sėkmingiausias Rusijos eksportas. Todėl svarbiausia gynybos linija – mūsų galvose.
„Baimės frontas“ atskleidžia, kaip Kremlius baugina Lietuvą ir Vakarus, ir siūlo konkrečius veiksmus, leidžiančius atgauti pasitikėjimą bei laimėti informaciniame kare.
Knyga remiasi Lietuvos visuomenės atsparumo dezinformacijai tyrimu, ilgamečiais stebėjimais ir pokalbiais su Edwardu Lucasu, Timo Kivinenu, Oliveriu Moody, Gabrieliumi Landsbergiu, Mažvydu Jastramskiu ir kitais ekspertais.
Tai knyga apie tai, kad Lietuva nėra silpna. Tai knyga apie informacinį karą, kurio nepradėjome, bet kurį galime laimėti.
172 pages, Hardcover
Published January 1, 2026
4 people are currently reading
72 people want to read
About the author
Vytautas Matulevičius
1 book1 followerVytautas Matulevičius – komunikacijos ekspertas ir agentūros „Bosanova“ vadovas, ilgus metus dirbantis strateginės komunikacijos srityje. Jis vadovavo iniciatyvai „4 procentai gynybai“ ir kasdien nuosekliai nagrinėja nacionalinio saugumo bei informacinio atsparumo temas.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 7 of 7 reviews
March 4, 2026
Pradėkime nuo to, kas lengva, o kas sunku.
Anksčiau dūmeris buvo žmogus, kuris klauso doom metalo. Bet senieji metalistai nykstanti rūšis, vyrai su šeimom ir paskolom, dauguma net pas mamą nebegyvena. Tad ši sąvoka pasislinko.
Šiandien dūmeris yra tas, kuris visose temose, bet ypač kalbant apie Rusijos grėsmę, ras priežastį, kodėl viskas blogai. Ir nėra nieko lengviau nei būti dūmeriu. Kaip paprasta kartoti, kad Rusija elgiasi kaip nori, o Europa nereaguoja, JAV disfunkcinė, Lietuva maža ir jos balsas toli neina.
Dūmerio tokia saldi pozicija. Gali prisistatyti realistu, kuris nebijo pasakyti skaudžios tiesos. Tai būdas laimėti ginčus Feisbuko komentaruose: “Tu nori pasakyti aš neteisus? Sakai, kad viskas nėra blogai? Vau, vaikeli, pabusk iš iliuzijų, gal dar ir Kalėdų seneliu tiki.”
Tai baimė, kuri apsimeta racionalia mintimi. Tai emocinis pledukas, kuriuo apsidengi, nes jau susitaikei su pražūtimi. Tai lengvas, bet ne tikslus ar teisingas būdas vertinti pasaulį.
Apie tai, kas sunku, rašo Vytautas Matulevičius “Baimės fronte”.
Nenoriu apsimesti, kad aš privačiuose momentuose nebūnu dūmeris. Kad nebijau. Juk bijoti natūralu. Bet ši baimė dažnai nėra pagrįsta, nes aš bijau ne dėl to, ką pats matau, o dėl to, ką man rodo Rusijos propaganda.
Tai nereiškia, kad užsimetu Solovjovą ir klausausi jo dūsavimų. Rusijos propagandiniai naratyvai sklinda taip toli, kad apsisuka ir grįžta pas mane per Vakarų kanalus. Gąsdinimas yra paskutinis, pigiausias ir efektyviausias Rusijos ginklas. Ir jis veikia. Didžiosios valstybės bijo Rusijos reakcijos, konfrontacijos, eskalacijos. Mes bijome karo.
Baimė yra signalas, kad Rusija pasiekia savo tikslą.
Kelios citatos iš knygos:
“Rusijos neįmanoma nugalėti – taip kasdien mums skelbia Kremliaus propaganda. Logika paprasta: jei Rusijos įveikti neįmanoma, tai kam priešintis ir remti Ukrainą. Geriau susitarti. Žinoma, Maskvai palankiomis sąlygomis. Su teiginiu, kad Rusija dar daug metų gali kariauti su Ukraina dėl turimų didelių žmogiškųjų, karinių ir ekonominių resursų, sutinka 69 proc. Lietuvos gyventojų. Pasak tyrimo, tai yra vienas labiausiai į mūsų galvas prasiskverbusių
Kremliaus naratyvų.”
Niekas tiksliai nežino, kiek dar Rusija gali kariauti. Pati Rusija nežino. Rusija galvojo, kad kariaus 3 dienas, nes nesugebėjo įvertinti nei savo, nei Ukrainos pajėgumų. Nuo karo pradžios Rusija jau prarado 1,2 milijono karių. Vien šių metų sausį Rusija prarado 30 tūkstančių karių, kad užimtų ką? Po mažą gabaliuką jau sugriautų kaimelių.
Tai nėra lengvai išvaikščiojami skaičiai. Rusijos ekonomika šlubuoja, ji perka ginkluotę iš Šiaurės Korėjos ir Irano. Taip supervalstybės nedaro.
Pats nesu ekspertas, nežinau kiek dar truks karas. Nežinoti yra gerai, nes viską žino tik dūmeriai ir propagandistai. Bet kodėl 69 procentai Lietuvos žmonių, užuot sakę tą patį - nežinau - Rusijos pajėgumus vertina kaip begalinius?
Nes Rusija sėkmingai gąsdina.
Štai dar viena miela citata:
“Kad Lietuva kultūriškai ir istoriškai yra artimesnė Rusijai nei Vakarų šalims, dažniausiai
mano jaunimas iki 35 m.”
Didelę savo istorijos dalį Lietuva praleido aljanse su Lenkija ir karuose prieš Rusiją. Kaip galvojate, iš kur mūsų jaunimėliui kilo mintis, kad Rusija vis tik artimesnė? Išsitrinkite TikTok’ą. Įveskite privalomą tapatybės nustatymą soctinkluose.
Akivaizdu, kad su Rusijos propaganda reikia kovoti valstybiniu lygmeniu. Europa turi daryti daugiau. Būtų šaunu mažiau disfunkcinė JAV. Nėra pasauly viskas gerai, bet šie faktai nėra leidimas būti dūmeriu.
Baimė yra emocija, ją jaučia ne valstybės ar institucijos, o žmonės. Bet kuo daugiau sužinai apie Rusijos strategiją bei pasaulėžiūrą, tuo mažiau bijai. Jūs turite būti informuoti optimistai, nes tik būdami tokiais laimite propagandinį karą.
Apie visą tai ir daugiau knygoje rašo Vytautas Matulevičius. Esame artimi draugai, be to jis man parvežė importinį šokoladą, ir tai galėjo mane paveikti rašant šią recenziją.
Vis tik mane labiau sužavėjo, kad Vytautas knygai paėmė interviu iš nemažai gerbiamų žmonių, įskaitant ir Michael Weiss, mano mylimiausio tarptautinių santykių žurnalisto. Mano gyvenimas paprastas, pamatau Michael Weiss, žiūriu interviu.
Knygą trumpa ir informatyvi. Man gal net per trumpa, nes keliose vietose norėjosi daugiau argumentų prieš dūminimą. Bet suprantu Vytauto norą būt koncentruotam, nes yra begalė temų ir kampų, kažką reik nukirsti.
Rekomenduoju dūmeriams ir ne tik.
Anksčiau dūmeris buvo žmogus, kuris klauso doom metalo. Bet senieji metalistai nykstanti rūšis, vyrai su šeimom ir paskolom, dauguma net pas mamą nebegyvena. Tad ši sąvoka pasislinko.
Šiandien dūmeris yra tas, kuris visose temose, bet ypač kalbant apie Rusijos grėsmę, ras priežastį, kodėl viskas blogai. Ir nėra nieko lengviau nei būti dūmeriu. Kaip paprasta kartoti, kad Rusija elgiasi kaip nori, o Europa nereaguoja, JAV disfunkcinė, Lietuva maža ir jos balsas toli neina.
Dūmerio tokia saldi pozicija. Gali prisistatyti realistu, kuris nebijo pasakyti skaudžios tiesos. Tai būdas laimėti ginčus Feisbuko komentaruose: “Tu nori pasakyti aš neteisus? Sakai, kad viskas nėra blogai? Vau, vaikeli, pabusk iš iliuzijų, gal dar ir Kalėdų seneliu tiki.”
Tai baimė, kuri apsimeta racionalia mintimi. Tai emocinis pledukas, kuriuo apsidengi, nes jau susitaikei su pražūtimi. Tai lengvas, bet ne tikslus ar teisingas būdas vertinti pasaulį.
Apie tai, kas sunku, rašo Vytautas Matulevičius “Baimės fronte”.
Nenoriu apsimesti, kad aš privačiuose momentuose nebūnu dūmeris. Kad nebijau. Juk bijoti natūralu. Bet ši baimė dažnai nėra pagrįsta, nes aš bijau ne dėl to, ką pats matau, o dėl to, ką man rodo Rusijos propaganda.
Tai nereiškia, kad užsimetu Solovjovą ir klausausi jo dūsavimų. Rusijos propagandiniai naratyvai sklinda taip toli, kad apsisuka ir grįžta pas mane per Vakarų kanalus. Gąsdinimas yra paskutinis, pigiausias ir efektyviausias Rusijos ginklas. Ir jis veikia. Didžiosios valstybės bijo Rusijos reakcijos, konfrontacijos, eskalacijos. Mes bijome karo.
Baimė yra signalas, kad Rusija pasiekia savo tikslą.
Kelios citatos iš knygos:
“Rusijos neįmanoma nugalėti – taip kasdien mums skelbia Kremliaus propaganda. Logika paprasta: jei Rusijos įveikti neįmanoma, tai kam priešintis ir remti Ukrainą. Geriau susitarti. Žinoma, Maskvai palankiomis sąlygomis. Su teiginiu, kad Rusija dar daug metų gali kariauti su Ukraina dėl turimų didelių žmogiškųjų, karinių ir ekonominių resursų, sutinka 69 proc. Lietuvos gyventojų. Pasak tyrimo, tai yra vienas labiausiai į mūsų galvas prasiskverbusių
Kremliaus naratyvų.”
Niekas tiksliai nežino, kiek dar Rusija gali kariauti. Pati Rusija nežino. Rusija galvojo, kad kariaus 3 dienas, nes nesugebėjo įvertinti nei savo, nei Ukrainos pajėgumų. Nuo karo pradžios Rusija jau prarado 1,2 milijono karių. Vien šių metų sausį Rusija prarado 30 tūkstančių karių, kad užimtų ką? Po mažą gabaliuką jau sugriautų kaimelių.
Tai nėra lengvai išvaikščiojami skaičiai. Rusijos ekonomika šlubuoja, ji perka ginkluotę iš Šiaurės Korėjos ir Irano. Taip supervalstybės nedaro.
Pats nesu ekspertas, nežinau kiek dar truks karas. Nežinoti yra gerai, nes viską žino tik dūmeriai ir propagandistai. Bet kodėl 69 procentai Lietuvos žmonių, užuot sakę tą patį - nežinau - Rusijos pajėgumus vertina kaip begalinius?
Nes Rusija sėkmingai gąsdina.
Štai dar viena miela citata:
“Kad Lietuva kultūriškai ir istoriškai yra artimesnė Rusijai nei Vakarų šalims, dažniausiai
mano jaunimas iki 35 m.”
Didelę savo istorijos dalį Lietuva praleido aljanse su Lenkija ir karuose prieš Rusiją. Kaip galvojate, iš kur mūsų jaunimėliui kilo mintis, kad Rusija vis tik artimesnė? Išsitrinkite TikTok’ą. Įveskite privalomą tapatybės nustatymą soctinkluose.
Akivaizdu, kad su Rusijos propaganda reikia kovoti valstybiniu lygmeniu. Europa turi daryti daugiau. Būtų šaunu mažiau disfunkcinė JAV. Nėra pasauly viskas gerai, bet šie faktai nėra leidimas būti dūmeriu.
Baimė yra emocija, ją jaučia ne valstybės ar institucijos, o žmonės. Bet kuo daugiau sužinai apie Rusijos strategiją bei pasaulėžiūrą, tuo mažiau bijai. Jūs turite būti informuoti optimistai, nes tik būdami tokiais laimite propagandinį karą.
Apie visą tai ir daugiau knygoje rašo Vytautas Matulevičius. Esame artimi draugai, be to jis man parvežė importinį šokoladą, ir tai galėjo mane paveikti rašant šią recenziją.
Vis tik mane labiau sužavėjo, kad Vytautas knygai paėmė interviu iš nemažai gerbiamų žmonių, įskaitant ir Michael Weiss, mano mylimiausio tarptautinių santykių žurnalisto. Mano gyvenimas paprastas, pamatau Michael Weiss, žiūriu interviu.
Knygą trumpa ir informatyvi. Man gal net per trumpa, nes keliose vietose norėjosi daugiau argumentų prieš dūminimą. Bet suprantu Vytauto norą būt koncentruotam, nes yra begalė temų ir kampų, kažką reik nukirsti.
Rekomenduoju dūmeriams ir ne tik.
March 4, 2026
Su Vytautu esame geri draugai, o ir pačioje knygoje cituojamos kelios mano mintys. Tad gal esu šališkas.
Visgi kaip sakiau autoriui - jis padarė darbą, kurio tikrai reikėjo. Parašė vadovėlį gerąja prasme, kuris pravers ir septintokui, ir valstybės tarnautojui.
Vytautas profesionaliai užpildė nišą - lengvai ir argumentuotai sukalė knygą apie tai, kaip veikia Rusijos propaganda, kaip ji sėja baimę mūsų galvose ir ką su tuo daryti. Savo koncentracija ir daug ko sutalpinimu į mažai puslapių (svarbioje demokratijai temoje) kažkiek priminė Snyderio “Apie tironiją”.
Jeigu ir manote, kad viską žinote apie Rusijos propabandą - patikėkit, Vytauto pateikiamas vienas kitas faktas ar skaičius gali ir jus nustebinti.
Visgi kaip sakiau autoriui - jis padarė darbą, kurio tikrai reikėjo. Parašė vadovėlį gerąja prasme, kuris pravers ir septintokui, ir valstybės tarnautojui.
Vytautas profesionaliai užpildė nišą - lengvai ir argumentuotai sukalė knygą apie tai, kaip veikia Rusijos propaganda, kaip ji sėja baimę mūsų galvose ir ką su tuo daryti. Savo koncentracija ir daug ko sutalpinimu į mažai puslapių (svarbioje demokratijai temoje) kažkiek priminė Snyderio “Apie tironiją”.
Jeigu ir manote, kad viską žinote apie Rusijos propabandą - patikėkit, Vytauto pateikiamas vienas kitas faktas ar skaičius gali ir jus nustebinti.
March 10, 2026
Labai aktuali ir svarbi tema 🫶
March 9, 2026
Puikus pavyzdys, kad nereikia tūkstančio puslapių knygos tam, kad įkaltum skaitytojui į galvą tam tikrą žinutę. Apie informacinę kovą su Rusijos ruporais: kur ją pralaimime ir ką reikia daryti, kad laimėtume, o baimės fronto linija netaptų tikrąja. Must read kiekvienam, kuris dar galvoja, kad Rusija yra nenugalima. Galėtų būti pagrindas informacinio raštingumo pamokoms ir visiškai must read vyresnių klasių moksleiviams! 🫡🇱🇹
March 14, 2026
D. Grybauskaitė sakė - nustokime krūpčioti, V. Matulevičius - svarbiausia gynybos linija yra mūsų galvose. Jei šį egzaminą sėkmingai išlaikysime, rusijos pastangos, investicijos ir veiksmai siekiant mus nugalėti bus reikšmingai susilpninti!
March 15, 2026
Tai nėra tiesiog non-fiction žanro knyga. Tai instrukcija naujai perspektyvai. Ar bent jau įvadas į perspektyvą, kurią kiekvienam teks įsisavinti ne todėl, kad verta, bet todėl, kad to reikalauja nenuginčijama realybė.
Vytautas, remdamasis realiais ir simuliuotais pavyzdžiais, parodo, kad dezinformacija nėra tik pavieniai veiksmai. Tai grandinė, kurios naratyvai geba pasiekti net sprendimų priėmėjus ir juos suklaidinti.
Prie visų knygoje išdėstytų minčių pridėčiau, jog priešas naudoja itin paveikią, versle taikomą derybinę taktiką. Kurią yra profesionaliai perkėlęs į geopolitinį lygmenį: they will always escalate in order to deescalate. Sukėlęs konfliktą ir tam tikru momentu pradėjęs jį deeskaluoti, derybininkas visada būna išsiderėjęs daugiau, nei turėjo iki eskalacijos.
Šį kartą mes taip lengvai nepaleisim. Turim ką ginti, bei turime už ką ginti.
Dėkui,
R.
Vytautas, remdamasis realiais ir simuliuotais pavyzdžiais, parodo, kad dezinformacija nėra tik pavieniai veiksmai. Tai grandinė, kurios naratyvai geba pasiekti net sprendimų priėmėjus ir juos suklaidinti.
Prie visų knygoje išdėstytų minčių pridėčiau, jog priešas naudoja itin paveikią, versle taikomą derybinę taktiką. Kurią yra profesionaliai perkėlęs į geopolitinį lygmenį: they will always escalate in order to deescalate. Sukėlęs konfliktą ir tam tikru momentu pradėjęs jį deeskaluoti, derybininkas visada būna išsiderėjęs daugiau, nei turėjo iki eskalacijos.
Šį kartą mes taip lengvai nepaleisim. Turim ką ginti, bei turime už ką ginti.
Dėkui,
R.
March 6, 2026
Buves kolega, labai kietai, kad pasirinko aktualia tema. Greitai susiskaite.
Displaying 1 - 7 of 7 reviews