Agnijos magija

by Jurga Ivanauskaitė

Tai pačios autorės vienas mylimiausių kūrinių, beveik nepastebėtas skaitytojų ir nesuprastas kritikų.

Klajūnė Agnija, prieš dingdama be žinios, romano pasakotojai spėja atiduoti savo rankraštį, kuriame aprašyti jos nutikimai svetimuose kraštuose. Agnijos nuotykiai ir išgyvenimai atrodytų neįtikėtini, jei pats gyvenimas nepranoktų net lakiausios vaizduotės.
Tai 1995 metais pirmąkart išspausdinto romano antrasis leidimas.

Genres: Fiction

377 pages, Hardcover

First published January 1, 1995

About the author

Jurga Ivanauskaitė was a Lithuanian writer, painter and playwright. Studying at the Vilnius Art Academy, her first book was The Year of the Lilies of the Valley, published in 1985. She subsequently published six novels, a children's book and a book of essays. Her works have been translated into several languages, including English, Latvian, Polish, Russian, German, and Swedish. After her visits in the Far East, she became an active supporter of the Tibet liberation movement. She died from the soft tissue sarcoma at the age of 45.

Reviews

[Aurimas Nausėda · Rating 4 out of 5]

Knyga apie fotografę, ieškančią gyvenimo ir meilės prasmių Vilniuje, Amsterdame, Indijoje. Ieškojimai susiję su magijos knygomis, kūniškąja meile, gilinimusi į Indijos meditacijas. Įdomus skaityti nuotykinis romanas su feminizmo prieskoniu.

[Rūta Atroškaitė · Rating 3 out of 5]

Romane buvo daug ir įvairiausių, taip pavadinkime, meilių ir kentėjimų dėl jų. Paskutiniosios - ir su ja susietos istorijos - buvo per daug. Taip, Jurga Ivanauskaitė yra sakiusi, kad meilė yra paskatas kūrybai. Ir moteris, romane „Agnijos magija“ vis priklausanti nuo kokio vyro, nėra savigarbą pamynusi kvailutė, o tiesiog JI ieškanti JO, kas turės sukurti jų abiejų bendrą, nedalomą vienį ir nedalomu paversti patį pasaulį. Žavu, kad tuo pačiu Agnija (romano herojė) turi daug savų pavidalų: vėl gi rašytoja yra sakiusi, kad kiekviename iš mūsų gyvena daug „aš“ - tarkime, „aš“ cinikė, „aš“ aistringoji, „aš“ įtarioji ir kt. Visi Agnijos „aš“ sprendžia, kaip ji gyveno, kaip gyvens, ir... per daug klysta, o kartais šios klaidos lieka ir pakibusios ore, rodos, kad rašytoja pamiršta kitus veikėjus, prisidėjusius prie Agnijos nuopolių. Gali būti, jog tai - knygos siužeto sumąnymo dalis, bet mistiški dingimai be pasekmių - ne man. Be to, kaip minėjau apžvalgos pradžioje, paskutiniosios meilės ir kentėjimo jau buvo per daug. Tiesą sakant, ir priešpaskutinioji persotina svarstymus apie tai, ką norėta romanu perteikti. Žodžiu, jei „Agnijos magijoje“ būtų kokiais 30 puslapių mažiau, žvaigždutės būtų 4. (:

[Greta Tautavičiūtė · Rating 3 out of 5]

"Tik gyvenk be apgaulės, atvira širdimi ir miestas, apie kurį kalbi su tokiu nusivylimu, bus ne prastesnis už Šambalą, ir tada tu galėsi net pačią pilkiausią siena, net patį nelaimingiausią žmogų paversti magišku veidrodžiu, kuriame atsispindi Visata."

[Gita · Rating 4 out of 5]

Except the author's name is Jurga, not Inga...

[Augustė | knygarankoje · Rating 3 out of 5]

Manau, ne paslaptis, jog Jurga Ivanauskaitė – viena mano mėgstamiausių rašytojų. Ne kartą jau sakiau tai savo 𝘴𝘵𝘰𝘳𝘪𝘶𝘰𝘴𝘦, o ir dalyvaudama #menesiorasytojas iššūkyje ir taip ją atradusi be galo džiaugiausi. Kai gavau užduotį pasirinkti kalbėjimo egzamino temą ir sąraše pamačiau kaip tik šios autorės pavardę, kone atmečiau visas likusias šešiasdešimt temų ir pasirinkau tą, kuria kalbant remtis reikia būtent Ivanauskaite. Žinoma, iš pradžių persiskaičiau temos pavadinimą. Pamąsčiau, ar gebėsiu ja pakalbėti, ar man pačiai ji patinka ir ar nekils jokių problemų. Iš tiesų duota tema man patiko, skamba suprantamai, o tai, jog galėsiu remtis mėgstamiausia savo rašytoja – tik dar vienas DIDŽIULIS pliusas. Bibliotekoje iškart ėmiau ieškoti jos dar neperskaitytų knygų ir būtent tada atradau šią. Tai ar vis dar visos skaitytos jos knygos man patiko?

„Agnijos magija” – romanas, kaip teigia ant viršelio atspausdinti žodžiai, tik ne intelektualams. Ką tai reiškia? Iš pradžių pati nesupratau, bet vėliau paaiškėjo, jog logikos ir tikrumo, įprasto gyvenimiškumo, rimties mėgėjams šią knygą patariama praleisti. Pasakojime gausu mistiškų detalių, magijos, nepaprastų nuotykių. Pagrindinė kūrinio veikėja Agnija – klajūnė, keliones mėgstanti moteris atiduoda romano pasakotojai savo rankraštį, kuriame aprašyti ir nupasakoti neįtikinami jos nuotykiai, patyrimai, ir dingsta be žinios. Romano pasakotoja nagrinėdama paliktąjį kūrinį pateikia jį skaitytojui tokį pat gryną, prikaustantį, kiek keistą, koks jis ir yra. Kai kurie nutikimai net rodos išgalvoti, bet ką gali žinoti, kai gyvenimas toks nenuspėjamas ir pilnas paslapčių?

Agnija ieško ramybės tiek vidiniame, tiek išoriniame pasaulyje. Vilnius, jos gyvenamasis miestas, jai nebeatrodo toks mielas, savas. Jis susvetimėjęs, moteris negeba žvelgti į miestą šviesiomis akimis, trokšta atrasti ir susigrąžinti vietos būtąją energiją, saugumo ir artumo jausmą jai. Keliaudama po svetimas šalis Agnijai nutinka itin keisti dalykai. Kartais rodosi, kad gyvenimas tyčia jai pakiša koją, norėdamas nuvesti kitu, ilgesniu ir sunkesniu, bet įdomesniu, daugiau suteikiančiu keliu. Taip gyvendama ji mokosi MAGIJOS, pažindinasi su jos ir ne tik paslaptimis, menu, iš gyvenimo pasiima kiek įmanoma daugiau.

Manau, kad knyga man patiko. Jau susipažinau su tuo faktu, kad Jurga Ivanauskaitė gebėjo rašyti išties keistus dalykus, neįprastus, kokių nesutiksi jokioje kitoje knygoje. Dar neišmokau visiškai su tuo taip sakant „susigyventi”, tad kartais sunku priprasti skaitant painius, ne visada suprantamus pasakojimus. Tačiau savotiškai jie tikrai man patinka! Skaityti sekėsi kiek sunkiai, vietomis teko pasikankinti, ypač pradžioje, mat niekaip neįsivažiavau, neįsitraukiau į istoriją, bet nuo vidurio, jau perpratus pagrindinę veikėją ir jos gyvenamą kasdienybę, buvo lengviau. Galiu pasakyti, jog knyga visiškai nėra „mano” knyga, tačiau galbūt tai ir patiko, kiek atsitraukti nuo įprastų man skaitinių temų, išbandyti kažką naujo.

Ne visose vietose susigaudžiau, kai kur dėl minčių peršokiojimų sunkiai supratau pasakojimą, kai kur tiesiog erzino kai kurių veikėjų elgesys. Bet, kaip visai man neįprastam skaitiniui, buvo neblogai.

Jurgos Ivanauskaitės „Agnijos magija” – romanas, pilnas paslapčių ir gan linksmas skaitinys. Kūrinyje daug magiškumo, nors tos pačios magijos per daug nebuvo, daugiau vietos užėmė mokymasis, jos gvildenimas ir pačio gyvenimo nagrinėjimas. Nežinau, ar esu biased, nes Ivanauskaitė mano mėgstamiausia rašytoja ir labai norėjau, kad knyga man patiktų, bet manau, kad tai tikrai neblogas kūrinys. Gaila, kad sulaukęs tiek mažai dėmesio, labai norėčiau išgirsti ir daugiau nuomonių apie šia keistą, tačiau tokią tikrą „Ivanauskaitišką” knygą. Tikrai, jei būčiau nežinojusi romano rašytojo, perskaičiusi tikrai būčiau atspėjus, jog rašė Ivanauskaitė. Nu toks gerąja prasme keistumas, neįprasta istorija, o ir rašymo stilius atpažinamas, manau. Kad ir „Agnijos magija” man buvo, taip sakant, lyg dar neišplaukioti vandenys, nieko apie knygą iš kitų skaitytojų nebuvau girdėjusi ir kūrinys visgi nebuvo man artimas, įprastas, jame atradau autorę ir tuo džiaugiuosi. Ir toliau ieškosiu mano dar neskaitytų jos knygų, mat ji kažkas tokio. O romaną perskaityti rekomenduočiau tiems, ieškantiems kažko mistiško, savotiškai tragikomiško, magiško ir keisto. Kaip teigia pati knyga, tik ne intelektualams.

[Arnas Raulinaitis · Rating 3 out of 5]

Vien tai, kad šioj knygoj paminėta prieš tai skaityta knyga, tiksliau, jos dalis — Kafkos romanas, reiškia, kad skaitau teisingas knygas ar bent jau teisinga eilės tvarka. Ši — stipri, labai giliai paliečiamti emociškai, skaudi, priverčianti širdį plakti stipriau, vietomis sustabdyti kvėpavimą, vienu metu jausti gailestį, liūdesį, nerimą. Mistiška, vietomis šlykšti, bet tuo pačiu ir turinti šviesos. 300 puslapių talpina kur kas daugiau. Atsiliepimas — minčių srautas, kaip ir pati knyga.

[Ruta Juzulenaite · Rating 5 out of 5]

Mano literatūrinis comfort food, vaizduotės biblija. Labiausiai užkabinusi iš Jurgos knygų- ieškojimu, psichologizmu, tuom keliais centimetrais nuo žemės pakibusiu jausmu.
Ir dar- tam tikra prasme tai "Meistro ir Margaritos" moteriška versija.

[Jurgita · Rating 3 out of 5]

"Aš nujaučiu, ko noriu, bet nežinau, kaip tai vadinasi, nei kaip pasiekiama..."

[Sandra Jurgutyte · Rating 4 out of 5]

Read yourself and see. It's up to your taste. Everything said above.

[Ruta Juzulenaite · Rating 5 out of 5]

prosaic poetry of life... magnificient