Varied works of French writer Romain Rolland include Jean Christophe (1904-1912), a series of satirical novels; he won the Nobel Prize of 1915 for literature.
The committee awarded him "as a tribute to the lofty idealism of his literary production and to the sympathy and love of truth with which he has described different types of human beings."
There was a composer called Handel Too much for one country to handle As soon as he settled Some people got nettled And he had to pack up and skedaddle
Tai ne tik išsami kompozitoriaus biografija, jo estetikos ir kūrybos nagrinėjimas, bet savo giluma prilygsta monografijai apie iškilų XVIII amžiaus kompozitorių, palikusį 100-tomį kūrybos palikimą. Autorius (Nobelio premijos laureatas Romenas Rolanas, Bethoveno, Mikelandželo ir Levo Tolstojaus biografas) labai kuklus, nes knygos įžangoje rašo: "Šita nedidele knygele neužsimota nieko daugiau, tik duoti trumpą Hendelio gyvenimo ir estetikos apybraižą." Hendelio biografija tikrai įdomi: jis dešimtmetis jau kūrė muziką, taip puikiai skambino klavesinu, kad Vokietijos valdovo rūmai pasiūlė tėvui siųsti jį į Italiją mokytis muzikos, bet tėvas nesutiko, o paklusnus sūnus, nors labai mėgo muziką, net po tėvo mirties, jau baigęs gimnaziją, įstojo mokytis teisės. Tiesa, studijuodamas jis dirbo vargonininku, uždarbiavo duodamas muzikos pamokas. Vis dėlto jis nebaigė teisės studijų ir leidosi kelionėn po pasaulį bandydamas save muzikoje. Dvidešimtmetis jis sukūrė pirmąją operą, kuri turėjo didelį pasisekimą, ne mažiau populiari buvo ir netrukus sukurta antroji, o tada konkurentus-muzikus apėmė pavydas... Hendelis išvyko į Angliją, kuri tapo jo antrąja tėvyne. Ten jam puikiai sekėsi, jis buvo pristatytas karalienei ir kūrė naujas operas, greit tapo rūmų kompozitoriumi. Tačiau jį traukė itališka opera, tad keliavo po Italiją, kur irgi buvo garbingai priimtas, nors buvo liuteronas. Jis kūrė ne tik operas, bet ir oratorijas, religinę muziką. Grįžus į Angliją, jo laukė permainos: jo globėja princesė Ona išvyko į Olandiją, o netekus tokios paramos, jo greit išsižadėjo draugai, operos teatro savininkas salę išnuomojo varžovams. Sunkūs rūpesčiai pakirto sveikatą: ištiko paralyžius, o vėliau ir aklumas. Tada išryškėja Hendelio valingumas: net aklas jis grojo vargonais, akomponavo savo oratorijoms (garsiausios "Mesijas" ir "Samsonas"). Jo kūrybinis palikimas: 41 opera, 22 oratorijos, daugybė religinės muzikos ir kamerinių vokalinių bei instrumentinių kūrinių. Turiu pabrėžti, kad ši R. Rolano knyga nėra lengvo ir greito skaitymo, bet tiems, kurie domisi muzikos istorija (o jei dar mėgsta Hendelio muziką!) ji tikrai įdomi ir naudinga. Kaip pažymi autorius, "tik Bethovenas žengė toliau plačiomis Hendelio pėdomis".