Parduotos vasaros II

by Juozas Baltušis

Romano "Parduotos vasaros" antrasis tomas.

Genres: Fiction

480 pages, Hardcover

First published January 1, 1977

Reviews

[Vygandas Ostrauskis · Rating 5 out of 5]

Mano tėvas, išėjęs į užtarnautą poilsį, pradėjo skaityti knygas. Viena iš knygų (kurių tada dar nedaug turėjau savo bibliotekėlėje) buvo "Parduotos vasaros". Man, dar gan jaunam, ši knyga ypatingo įspūdžio nepadarė: įdomūs siužetai, vaizdinga kalba, ir tiek, o tėvas ją pradėjo labai girti: "Taip teisingai aprašyta, taip tikroviškai, tarsi dalis mano gyvenimo atvaizduota! Nei pridėsi, nei atimsi..." Supratau kodėl – juk tėvas daugiau kaip dešimt metų buvo samdinys: piemenėlis, pusbernis, bernas pas ūkininkus, ir tik atitarnavęs smetoninėje armijoje, įgijo galimybę mokytis amato, tapo miestiečiu, staliumi. Dabar suvokiu, kad tie pagyrų žodžiai buvo verti knygos, o knyga – verta pagyrų. Be abejo, negalima "Parduotas vasaras" lyginti su "Sakme apie Juzą", bet abi šios knygos tikrai vertos būti lietuvių literatūros aukso fonde.

[Tomas · Rating 5 out of 5]

Rašė Baltušis šitą romaną norėdamas išjuokt apverktinas kaimietiškas gyvenimo aktualijas to meto Lietuvoj, o rezultatas gavosi socialinis komentaras labiau pritinkantis šioms dienoms nusakyti, negu anam metui.

Pažiūrėkim į šiandieninę biednų juodnugurių šeimyną kad ir Kaune begyvenančią. Dirba tėtelis orumą pardavęs už minimumą. Nugara persukta, veidelis pajuodęs. Motutėlė pašalpinė irgi bando už šiaudo griebtis - centus sugraibyt pripuolamus darbelius darydama. Kad tik būt tirštesnio pavilgo padėt mažiesiems ant stalo. O ir nuoma apipuvusios chruščiovkės nepigi - dar daugiau kainuoja negu Tekonio troba anuomet. Ale gyvent, stengtis vistiek reikia. Gal mažieji kada užaugę patys į ponus išeis - susimylės - senų tėvų nepamirš.

O buržujus šiandien baisus - anei nelygink su tarpukariniu. Spaudžia juodnugurius - visi jam vagys, tinginiai. Spaudžia ir murzių apsauginį kamarėlėj uždarytą, taipogi už minimumą dirbantį, kad atidžiau per vaizdo kameras sandėlio juodnugurius stebėtų, apsaugok viešpatie švenčiausias - užsikiš kokį sūrelį burnon ar dar blogiau - dešros šmotelį užantin - ubagais visa įmonė nueis.
O vertybės žmonių kaip tada taip ir dabar, ir visados, ir per amžius tos pačios. Uja guja ponai juodnugurius, kad tik centas pro pirštus nepraslystų, bo gi viską reikia investuot į įvaizdį savo. Pasirodyt prieš kitus buožes. Kaip gi kitaip žmogus žinosi ar esi kažko vertas, jeigu ne per kitų nuomones? O juodnuguriai irgi neatsilieka - kelia akis į ponus, patys norėtų tokiais būt. Tai gražiai pono bateliai blizga, tai damos skurlelis dailus - gal išskųsiu, aplosiu savo vargo brolį ponui, lyšną kapeiką į kišenę gausiu? O tada tai jau pats kaip ponas - tiesiai į Agropelį skurlelio naujo pirkti! Visi kaimynai ubagai apsipavydės!

Skaito mano šitą rašliavą tūlas koncervas ir širdis krūtinėj makaluojas - "ką čia rašo šitas vatnykas nedadurtas, kairiųjų lerva nelaiminga! Valstybingumą griauna!" Atsakau - nieko bendro čia su "vatnykais" nėra, paprasčiausia vertybių krizė mūsų kraštą kamuoja. Ir nesvarbu kokios jos būtų - katalikiškos ar liberalios kairės - svarbu kad apskritai būtų ir žmogus jų prisilaikytų. Nes tai ką turim šiandien - savo įvaizdžio kultą - yra vertybių parodija.

Baltušis savo knygoj katalikus juodai išlazdavojo, bet ne dėl to, kuo jie tiki, o dėl to, kuo negyvena. Net šypsena kyla kai pagalvoji - lazdavoja socialistas Baltušis tūlą Lietuvos kataliką, kad šio gyvenimas ne pagal Dievo mokymą. Praėjo pusė amžiaus, o tūlas katalikas laiptinėj prie durų šika Baltušiui (pasigooglink), kad socialistų gyvenimas irgi ne pagal skelbtąją viziją buvo.

[Roberta Petkute Brown · Rating 5 out of 5]

Tokia gera knyga.. ir keista kažkaip, jau galą skaitant, kad viskas viso labo prieš 100 metų vyko.. dabar reikės skaityti "Su kuo valgyta druska"..

[Skirmantė Rugsėjis · Rating 4 out of 5]

Šią knygą skaičiau jau antrą kartą, norėjau pasižiūrėti kaip pasikeitė mano pačios požiūris ir mąstymas po daugelio metų, o tuo pačiu norėjosi kažko kitokio nuo detektyvų ir meilės romanų.
Įspūdis panašus kaip ir paauglystėje. Labai įtikinamai pavaizduotas kaimo žmonių gyvenimas, paprasto vaikinuko vargingas likimas tarnaujant ponams, į galą vis daugiau užkabinama politinė tematika. Yra ir linksmų vietų, ir iš tiesų liūdnų, verčiančių susimąstyti kas būtų jei dabar taip gyventume.
Smagu skaityti apie kaimą, primena vaikystę, vasaras pas senelius kai teko ir pačiai palakstyti po ražienas ir padėti prie darbų. Tai tokia šilta knyga, nors blogio joje daugiau nei gėrio, bet ji pasakoja apie tai, kad kai kurių žmonių širdis nepasikeičia. Tikrai patiko ir nors labai ilga, verta kiekvieno puslapio.
Kūrinys ne kiekvienam ir tikrai ne šiuolaikinės modernios literatūros mėgėjams, bet patiks tiems, kas mielai skaito apie senovės gyvenimą, Lietuvą prieš karą ir tarpukario metu, galų gale tiems, kas nori pajusti skirtumą to, kaip knygos būdavo rašomos seniau.

[Inlima · Rating 5 out of 5]

Very interesting book, descriptions of village life,people behaviour,household in Lithuanian village of the end of19-20 th century. If you are born earlier than 1990 then you will be able to understand how your grandparents or great-grandparent lived

[Jurgita · Rating 4 out of 5]

"Gerumas - ne amatas, sviesto iš jo neužsitepsi."

"Ilgai žmogų daužyti reikia, kol proto jam įkali."