Po karo prasideda skurdas. Tūkstančiai vaikų per Rytų Prūsijos miškus bėga į Lietuvą badaudami, sušalę, dažnai be tėvų. Tai vienas tamsiausių mūsų laikų skyrių. Tačiau būta ir žmogiškumo gestų, ir pagalbos, buvo lietuvių šeimos, kurios ne tik duona dalijosi, bet ir padėjo "mažiesiems vokietukams", kurie vėliau buvo pavadinti "Vilko vaikais", surasti naujus namus.
Wolfgang von Stetten atskleidžia daugybę tų laimės akimirkų ir dokumentuoja 30 metų trukusį atsidavimą šioms seniai pamirštoms karo aukoms. Jo knyga taip pat iliustruoja, kad būnant politiku dažnai tenka elgtis netradiciškai, jei iš tiesų nori ko nors pasiekti.