What do you think?
Rate this book
Последний сон разума
Главный герой романа - одинокий продавец рыбы, стареющий татарин Илья Ильясов. Его жизнь, а точнее, длящаяся смерть причудливым образом переплетается с жизнями и смертями других персонажей. Когда-то, в далекой юности Ильясов пережил гибель любимой, но спустя много лет он встречается с потерянной, как казалось навсегда, невестой. Свидания Ильи и Айзы - это цепь бесконечных инкарнаций, происходящих с героями волею богатой авторской фантазии. Каждый раз эти встречи становятся все скоротечнее и печальнее, но, проходя через многочисленные трудности и испытания, герой надеется обрести свое счастье...
- GenresMagical Realism
413 pages, Paperback
First published January 1, 2007
42 people want to read
About the author
Dmitry Lipskerov
22 books22 followersДми́трий Миха́йлович Ли́пскеров.
Dmitry Lipskerov is an acclaimed Russian writer and dramatist. He emerged as a popular author in the late 1990s. Lipskerov's style is a mixture of realism and fantasy; while the focus of his writing is on establishing the personal relations between the characters, the latter often function in a strange world, in which Russian reality is transformed magically, blending different epochs and places.
Dmitry Lipskerov is an acclaimed Russian writer and dramatist. He emerged as a popular author in the late 1990s. Lipskerov's style is a mixture of realism and fantasy; while the focus of his writing is on establishing the personal relations between the characters, the latter often function in a strange world, in which Russian reality is transformed magically, blending different epochs and places.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 3 of 3 reviews
February 28, 2021
Bот она чистая русская душа, сука
Tai yra vienintelė mano skaityta knyga, kurios apžvalgai visiškai pakanka vieno sakinio.
Bet... Bet aš mėgstu pakalbėti. Be to praėjo dveji metai nuo tada, kai ją skaičiau (tiksliau klausiau), o įspūdis nė velnio nesumažėjęs, galvoje vis dar gyvi vaizdiniai, kurie ir po tiek laiko atrodo visiškai nerealūs, o knyga man išlieka ta jaudinančiai „kitokia“. Keista. Stebinanti. Tikra. Supinanti apčiuopiamą su visiškai nerealiu.
Taigi ką žinote apie magiškąjį realizmą? Ką žinote apie rusišką magiškąjį realizmą? Nors kam tie apibrėžimai ir kam tie rėmai. Juolab, kad knyga vis tiek juos visus peržengia. Nors nuo realizmo ir nuo magijos niekur nenutolsta: veikėjai paprasti žmonės, gyvenantys kažkur Rusijoje, tokiame įprastame mieste, kur policijos pareigūnai neturi telefono ir taupo kurą, bet nuovadoje mėgsta iškelti armėniškas vaišes. Kur rajono gyventojai laiką leidžia prie ežero, susiformavusio lietaus vandeniui užtvindžius apleisto daugiabučio pamatų duobę. Kur vyrai sėdi ant taburečių, kambariuose stovi sekcijos, o po jomis bėgioja tarakonai. Kur meilė naivi, o žmonės – geri, bet be didelio vargo gali nudobti kaimyną. Kur žuvies turgus aprašomas taip, kad skaitant nosį užriečia kvapas, o nuo magijos apsireiškimų darosi nejauku.
Štai ir priėjome prie jos. Magijos. Ji, kontrastuodama su labai gyvais, praktiškai apčiuopiamais kasdienybės vaizdiniais, sukuria „kiek keistumo mes galime toleruoti“ atmosferą. Nes tai ne raganos ir ne burtai, o visiškai kito pasaulio reiškiniai, labiau primenantys sapnus ar magiškas keliones. Bet į pastarąjį palyginimą žiūrėkite kaip į komplimentą knygai: nors vietomis suabejoji, ar čia autorius pakvaišęs, ar tu pati, jei skaitydama kaifuoji nuo tokių nesąmonių, tačiau siužetas išlieka tvirtas, kaip niekur nedingstantis realusis pasaulis.
Taip susiduria sodrus slaviškas realizmas su magic mushrooms magija ir gimsta mistinis sapnas, turintis labai aiškų siužetinį stuburą, galintis pasigirti veikėjais, kurie kartais atitrūksta nuo žemės, kartais panyra po vandeniu, tačiau išlieka stulbinamai panašūs į tikrus žmones.
O aš, dvejiems metams praslinkus, vis dar puikiai prisimenu atradimo džiaugsmą. Vadinasi buvo verta. Vadinasi – tai buvo kažkas tokio (kokio „tokio“ čia jau kiekvienam skirtingai, matyt) ir knyga tikrai yra verta dėmesio vien jau literatūrinio akipločio praplėtimui. Nes tai nėra skandinavai, prie kurių baigiam įprasti, tai nėra rusų klasikai, kuriuos baigiame užmiršti, nelabai primena ir mūsiškius autorius, kurių dar taip ir neatradome. Ir tikrai labai toli nuo vakarų. Tai kažkas rusiškai magiško. Naiviai tyro ir kartu žvėriškai žiauraus.
Tai yra vienintelė mano skaityta knyga, kurios apžvalgai visiškai pakanka vieno sakinio.
Bet... Bet aš mėgstu pakalbėti. Be to praėjo dveji metai nuo tada, kai ją skaičiau (tiksliau klausiau), o įspūdis nė velnio nesumažėjęs, galvoje vis dar gyvi vaizdiniai, kurie ir po tiek laiko atrodo visiškai nerealūs, o knyga man išlieka ta jaudinančiai „kitokia“. Keista. Stebinanti. Tikra. Supinanti apčiuopiamą su visiškai nerealiu.
Taigi ką žinote apie magiškąjį realizmą? Ką žinote apie rusišką magiškąjį realizmą? Nors kam tie apibrėžimai ir kam tie rėmai. Juolab, kad knyga vis tiek juos visus peržengia. Nors nuo realizmo ir nuo magijos niekur nenutolsta: veikėjai paprasti žmonės, gyvenantys kažkur Rusijoje, tokiame įprastame mieste, kur policijos pareigūnai neturi telefono ir taupo kurą, bet nuovadoje mėgsta iškelti armėniškas vaišes. Kur rajono gyventojai laiką leidžia prie ežero, susiformavusio lietaus vandeniui užtvindžius apleisto daugiabučio pamatų duobę. Kur vyrai sėdi ant taburečių, kambariuose stovi sekcijos, o po jomis bėgioja tarakonai. Kur meilė naivi, o žmonės – geri, bet be didelio vargo gali nudobti kaimyną. Kur žuvies turgus aprašomas taip, kad skaitant nosį užriečia kvapas, o nuo magijos apsireiškimų darosi nejauku.
Štai ir priėjome prie jos. Magijos. Ji, kontrastuodama su labai gyvais, praktiškai apčiuopiamais kasdienybės vaizdiniais, sukuria „kiek keistumo mes galime toleruoti“ atmosferą. Nes tai ne raganos ir ne burtai, o visiškai kito pasaulio reiškiniai, labiau primenantys sapnus ar magiškas keliones. Bet į pastarąjį palyginimą žiūrėkite kaip į komplimentą knygai: nors vietomis suabejoji, ar čia autorius pakvaišęs, ar tu pati, jei skaitydama kaifuoji nuo tokių nesąmonių, tačiau siužetas išlieka tvirtas, kaip niekur nedingstantis realusis pasaulis.
Taip susiduria sodrus slaviškas realizmas su magic mushrooms magija ir gimsta mistinis sapnas, turintis labai aiškų siužetinį stuburą, galintis pasigirti veikėjais, kurie kartais atitrūksta nuo žemės, kartais panyra po vandeniu, tačiau išlieka stulbinamai panašūs į tikrus žmones.
O aš, dvejiems metams praslinkus, vis dar puikiai prisimenu atradimo džiaugsmą. Vadinasi buvo verta. Vadinasi – tai buvo kažkas tokio (kokio „tokio“ čia jau kiekvienam skirtingai, matyt) ir knyga tikrai yra verta dėmesio vien jau literatūrinio akipločio praplėtimui. Nes tai nėra skandinavai, prie kurių baigiam įprasti, tai nėra rusų klasikai, kuriuos baigiame užmiršti, nelabai primena ir mūsiškius autorius, kurių dar taip ir neatradome. Ir tikrai labai toli nuo vakarų. Tai kažkas rusiškai magiško. Naiviai tyro ir kartu žvėriškai žiauraus.
May 13, 2023
Колониально-ихтиологический этюд
August 27, 2012
Чарівна казка для дорослих. Тільки без антагоніста і протоганста. Зато з сексом, насиллям і фантазаєю автора яка є відкриє вам нові грані буття і не без відкритого символізму. Ця книжка ще класна тим що вона про наше життя, а не іноземне і герої ходять з нашими обличчями і думають як ми.
Displaying 1 - 3 of 3 reviews