What do you think?
Rate this book
Le Dernier rêve de la raison
PRIX IMAGINALES 2019
Un roman, entre onirisme et délire surréaliste, d'une écriture magnifiquement débridée.
" C'est un rêve, répondit l'homme-arbre. Un rêve de la raison. Le cerveau s'endort et il fait un dernier rêve... " Ilyassov le Tatare est un vieux vendeur de poissons solitaire et mutique, dont les seuls confidents sont ses chers silures. Il vit dans le souvenir de la belle Aïza, son unique amour, qui s'est jadis noyée sous ses yeux. Or par une nuit d'hiver, Ilya se transforme en poisson, première d'une série de métamorphoses qui lui permettront, chacune, de retrouver brièvement sa bien-aimée avant de la perdre à nouveau.
L'inspecteur Sinitchkine est chargé d'enquêter sur la disparition d'Ilya, que l'on s'imagine assassiné, malgré l'absence de cadavre. Mais Sinitchkine est bien plus préoccupé par ses cuisses qui enflent, enflent, enflent... comme si elles s'apprêtaient à enfanter.
Ce n'est là que le début d'une intrigue foisonnante où l'imagination débordante de l'auteur fait surgir une ronde fantasque de multiples personnages, tantôt tragiques, tantôt cocasses, parfois les deux.
Au cours des mésaventures d'Ilyassov et Sinitchkine, on croisera entre autres un homme arbre, un étang infesté de piranhas, une jeune fille errant dans la neige, et deux malfrats sérieusement alcooliques prêts à tout pour un billet.
Autant de passagers du rêve d'une raison en sommeil.
Un roman, entre onirisme et délire surréaliste, d'une écriture magnifiquement débridée.
" C'est un rêve, répondit l'homme-arbre. Un rêve de la raison. Le cerveau s'endort et il fait un dernier rêve... " Ilyassov le Tatare est un vieux vendeur de poissons solitaire et mutique, dont les seuls confidents sont ses chers silures. Il vit dans le souvenir de la belle Aïza, son unique amour, qui s'est jadis noyée sous ses yeux. Or par une nuit d'hiver, Ilya se transforme en poisson, première d'une série de métamorphoses qui lui permettront, chacune, de retrouver brièvement sa bien-aimée avant de la perdre à nouveau.
L'inspecteur Sinitchkine est chargé d'enquêter sur la disparition d'Ilya, que l'on s'imagine assassiné, malgré l'absence de cadavre. Mais Sinitchkine est bien plus préoccupé par ses cuisses qui enflent, enflent, enflent... comme si elles s'apprêtaient à enfanter.
Ce n'est là que le début d'une intrigue foisonnante où l'imagination débordante de l'auteur fait surgir une ronde fantasque de multiples personnages, tantôt tragiques, tantôt cocasses, parfois les deux.
Au cours des mésaventures d'Ilyassov et Sinitchkine, on croisera entre autres un homme arbre, un étang infesté de piranhas, une jeune fille errant dans la neige, et deux malfrats sérieusement alcooliques prêts à tout pour un billet.
Autant de passagers du rêve d'une raison en sommeil.
- GenresMagical Realism
472 pages, Paperback
First published January 1, 2007
41 people want to read
About the author
Dmitry Lipskerov
22 books22 followersДми́трий Миха́йлович Ли́пскеров.
Dmitry Lipskerov is an acclaimed Russian writer and dramatist. He emerged as a popular author in the late 1990s. Lipskerov's style is a mixture of realism and fantasy; while the focus of his writing is on establishing the personal relations between the characters, the latter often function in a strange world, in which Russian reality is transformed magically, blending different epochs and places.
Dmitry Lipskerov is an acclaimed Russian writer and dramatist. He emerged as a popular author in the late 1990s. Lipskerov's style is a mixture of realism and fantasy; while the focus of his writing is on establishing the personal relations between the characters, the latter often function in a strange world, in which Russian reality is transformed magically, blending different epochs and places.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 3 of 3 reviews
February 28, 2021
Bот она чистая русская душа, сука
Tai yra vienintelė mano skaityta knyga, kurios apžvalgai visiškai pakanka vieno sakinio.
Bet... Bet aš mėgstu pakalbėti. Be to praėjo dveji metai nuo tada, kai ją skaičiau (tiksliau klausiau), o įspūdis nė velnio nesumažėjęs, galvoje vis dar gyvi vaizdiniai, kurie ir po tiek laiko atrodo visiškai nerealūs, o knyga man išlieka ta jaudinančiai „kitokia“. Keista. Stebinanti. Tikra. Supinanti apčiuopiamą su visiškai nerealiu.
Taigi ką žinote apie magiškąjį realizmą? Ką žinote apie rusišką magiškąjį realizmą? Nors kam tie apibrėžimai ir kam tie rėmai. Juolab, kad knyga vis tiek juos visus peržengia. Nors nuo realizmo ir nuo magijos niekur nenutolsta: veikėjai paprasti žmonės, gyvenantys kažkur Rusijoje, tokiame įprastame mieste, kur policijos pareigūnai neturi telefono ir taupo kurą, bet nuovadoje mėgsta iškelti armėniškas vaišes. Kur rajono gyventojai laiką leidžia prie ežero, susiformavusio lietaus vandeniui užtvindžius apleisto daugiabučio pamatų duobę. Kur vyrai sėdi ant taburečių, kambariuose stovi sekcijos, o po jomis bėgioja tarakonai. Kur meilė naivi, o žmonės – geri, bet be didelio vargo gali nudobti kaimyną. Kur žuvies turgus aprašomas taip, kad skaitant nosį užriečia kvapas, o nuo magijos apsireiškimų darosi nejauku.
Štai ir priėjome prie jos. Magijos. Ji, kontrastuodama su labai gyvais, praktiškai apčiuopiamais kasdienybės vaizdiniais, sukuria „kiek keistumo mes galime toleruoti“ atmosferą. Nes tai ne raganos ir ne burtai, o visiškai kito pasaulio reiškiniai, labiau primenantys sapnus ar magiškas keliones. Bet į pastarąjį palyginimą žiūrėkite kaip į komplimentą knygai: nors vietomis suabejoji, ar čia autorius pakvaišęs, ar tu pati, jei skaitydama kaifuoji nuo tokių nesąmonių, tačiau siužetas išlieka tvirtas, kaip niekur nedingstantis realusis pasaulis.
Taip susiduria sodrus slaviškas realizmas su magic mushrooms magija ir gimsta mistinis sapnas, turintis labai aiškų siužetinį stuburą, galintis pasigirti veikėjais, kurie kartais atitrūksta nuo žemės, kartais panyra po vandeniu, tačiau išlieka stulbinamai panašūs į tikrus žmones.
O aš, dvejiems metams praslinkus, vis dar puikiai prisimenu atradimo džiaugsmą. Vadinasi buvo verta. Vadinasi – tai buvo kažkas tokio (kokio „tokio“ čia jau kiekvienam skirtingai, matyt) ir knyga tikrai yra verta dėmesio vien jau literatūrinio akipločio praplėtimui. Nes tai nėra skandinavai, prie kurių baigiam įprasti, tai nėra rusų klasikai, kuriuos baigiame užmiršti, nelabai primena ir mūsiškius autorius, kurių dar taip ir neatradome. Ir tikrai labai toli nuo vakarų. Tai kažkas rusiškai magiško. Naiviai tyro ir kartu žvėriškai žiauraus.
Tai yra vienintelė mano skaityta knyga, kurios apžvalgai visiškai pakanka vieno sakinio.
Bet... Bet aš mėgstu pakalbėti. Be to praėjo dveji metai nuo tada, kai ją skaičiau (tiksliau klausiau), o įspūdis nė velnio nesumažėjęs, galvoje vis dar gyvi vaizdiniai, kurie ir po tiek laiko atrodo visiškai nerealūs, o knyga man išlieka ta jaudinančiai „kitokia“. Keista. Stebinanti. Tikra. Supinanti apčiuopiamą su visiškai nerealiu.
Taigi ką žinote apie magiškąjį realizmą? Ką žinote apie rusišką magiškąjį realizmą? Nors kam tie apibrėžimai ir kam tie rėmai. Juolab, kad knyga vis tiek juos visus peržengia. Nors nuo realizmo ir nuo magijos niekur nenutolsta: veikėjai paprasti žmonės, gyvenantys kažkur Rusijoje, tokiame įprastame mieste, kur policijos pareigūnai neturi telefono ir taupo kurą, bet nuovadoje mėgsta iškelti armėniškas vaišes. Kur rajono gyventojai laiką leidžia prie ežero, susiformavusio lietaus vandeniui užtvindžius apleisto daugiabučio pamatų duobę. Kur vyrai sėdi ant taburečių, kambariuose stovi sekcijos, o po jomis bėgioja tarakonai. Kur meilė naivi, o žmonės – geri, bet be didelio vargo gali nudobti kaimyną. Kur žuvies turgus aprašomas taip, kad skaitant nosį užriečia kvapas, o nuo magijos apsireiškimų darosi nejauku.
Štai ir priėjome prie jos. Magijos. Ji, kontrastuodama su labai gyvais, praktiškai apčiuopiamais kasdienybės vaizdiniais, sukuria „kiek keistumo mes galime toleruoti“ atmosferą. Nes tai ne raganos ir ne burtai, o visiškai kito pasaulio reiškiniai, labiau primenantys sapnus ar magiškas keliones. Bet į pastarąjį palyginimą žiūrėkite kaip į komplimentą knygai: nors vietomis suabejoji, ar čia autorius pakvaišęs, ar tu pati, jei skaitydama kaifuoji nuo tokių nesąmonių, tačiau siužetas išlieka tvirtas, kaip niekur nedingstantis realusis pasaulis.
Taip susiduria sodrus slaviškas realizmas su magic mushrooms magija ir gimsta mistinis sapnas, turintis labai aiškų siužetinį stuburą, galintis pasigirti veikėjais, kurie kartais atitrūksta nuo žemės, kartais panyra po vandeniu, tačiau išlieka stulbinamai panašūs į tikrus žmones.
O aš, dvejiems metams praslinkus, vis dar puikiai prisimenu atradimo džiaugsmą. Vadinasi buvo verta. Vadinasi – tai buvo kažkas tokio (kokio „tokio“ čia jau kiekvienam skirtingai, matyt) ir knyga tikrai yra verta dėmesio vien jau literatūrinio akipločio praplėtimui. Nes tai nėra skandinavai, prie kurių baigiam įprasti, tai nėra rusų klasikai, kuriuos baigiame užmiršti, nelabai primena ir mūsiškius autorius, kurių dar taip ir neatradome. Ir tikrai labai toli nuo vakarų. Tai kažkas rusiškai magiško. Naiviai tyro ir kartu žvėriškai žiauraus.
May 13, 2023
Колониально-ихтиологический этюд
August 27, 2012
Чарівна казка для дорослих. Тільки без антагоніста і протоганста. Зато з сексом, насиллям і фантазаєю автора яка є відкриє вам нові грані буття і не без відкритого символізму. Ця книжка ще класна тим що вона про наше життя, а не іноземне і герої ходять з нашими обличчями і думають як ми.
Displaying 1 - 3 of 3 reviews