Prancūzijoje gyvenanti ir prancūzišku gyvenimo džiaugsmu trykštanti rašytoja įsitikinusi: kartais vienas sakinys gali tapti tuo stebuklingu „kavos puodeliu", kuris pažadins ir paruoš tobulai dienai, – beliks ją įsimintinai nugyventi.
„Hedonistės užrašai" – tai ne saviugdos vadovėlis, o dienoraštis-pokalbis, galbūt keliantis daugiau klausimų duodantis nei atsakymų, tačiau būtent jų ieškodami mokomės. Tai savotiškos autorės mantros kiekvienos dienos ar savaitės pradžiai, padedančios suvokti, – laimė slypi kasdienybės smulkmenose, o procesas yra daug svarbiau nei pasiektas tikslas, todėl neverta gyventi tausojant jausmus. Humoras, išmintis, keli lašai liūdesio ir gera dozė optimizmo – kokteilis, kurio gali tikėtis skanaudamas kūrinį.
Autorė kviečia skaitytojus drauge rašyti šią knygą – tušti puslapiai ar eilutės skirti skaitytojų mintims įamžinti. Nes rašymas ramina, išlaisvina, guodžia, įkvepia ir gydo.
Knyga pripildyta prancūziško art de vivre – meno gyventi ir joie de vivre – gyvenimo džiaugsmo. Šių menų autorė kasdien mokosi iš prancūzų, prisiekusių hedonistinių idėjų vergų, kuriems gyvenimas – tai žaidimas, manančių, kad pasaulį išgelbės intelektas ir plaisir – malonumas, estetika.
Erika Umbrasaitė – rašytoja ir žurnalistė daugiau nei dešimtmetį gyvenanti Prancūzijos pietvakariuose. Kasdienybėje ji – mažos galerijos viduramžių miestelyje savininkė ir šio miestelio gyvenimo stebėtoja. Laisvalaikiu ir svajonėse – keliaujanti ir istorijas kolekcionuojanti rašytoja, kuri stengiasi į nieką gyvenime nežiūrėti pernelyg rimtai.
Lietuvoje žinoma kaip bestseleriais tapusių knygų „Prancūzija Mon amour", „Vienos krūties istorija", „Moteris katė ir jaunas mėnulis", „Paskolink man savo gyvenimą", „Lūpdažio pamokslai" autorė.
"Žiurkės Coronitos laikais". Gražiai parašyta, vaizdinga, bet paviršutiniška – daugiau estetikos nei prasmės. Lengvas skaitymas be gilesnių minčių ar ypatingų atradimų.
“Hedonistės užrašai” - tai ne saviugdos vadovėlis, o dienoraštis- pokalbis, savotiškos autorės mantros kiekvienai dienai. Kasdienybės smulkmenos, humoras, išmintis, menas gyventi, menas džiaugtis, keli lašai liūdesio ir gera dozė optimizmo. Knygoje palikti tušti lapeliai, kur galima pačiai rašyti.
Kas šioje knygoje gražu, tai fotografijos. Bet tam geriau pasiimti nuotraukų albumą ir vartyti sau. Skaityti nelabai yra ką, viskas kažkaip tas pats per tą patį, visi aplink intelektualai ir romantiški. Panuobodžiavau gerokai. Būtų išėjus graži užrašų knygutė, bet dabar per mažai vietos rašymui, nes autorė užėmė labai daug vietos.
Man Hedonistės užrašai paliko kavos staliuko knygos įspūdį - ir pavadinimas tikrai parinktas laaaaabai taikliai. Autorė nugalėjusi vėžį, tai nemažai jaučiasi jos tekstuose ir sujudina norą daugiau, labiau, stipriau patirti ir gyventi. 🖤 Man labiausiai įstrigęs knygos trumpas pasakojimas vadinasi “Nieko nėra ne man” - vien pavadinimo užtenka, jame jau telpa visa hedonizmo logika. 🌚