„Jaučiate, kad gyvenimas, kurį gyvenate, yra tarsi ne Jūsų? Ne apie tokį svajojote? Jau kurį laiką suprantate, kad reikia kažką keisti, bet dar neapčiuopiate ką? Tikiuosi, skaitydami knygoje pateiktas tikras žmonių gyvenimo istorijas ir atpažindami pasikartojančius jų elgesio modelius, išdrįsite peržvelgti ir savo gyvenimą. Galbūt net rasite noro ir ryžto pradėti veikti kitaip. Išlaisvinti besislapstančią savo tikrąją asmenybę, kad pagaliau galėtumėte pradėti gyventi SAVO tikrąjį gyvenimą. Tačiau naujas gyvenimas, kuriamas ant tų pačių trauminių patirčių pamato – tarsi pajūrio smėlio pilys – didesnė banga jas nuplauna ir tenka statyti iš naujo. Kad sukurtume laimingesnį, kokybiškesnį gyvenimą, turime pakloti tvirtus pamatus – išsiaiškinti, kas mus veda į tuos klaidžius labirintus ir atrasti naujus kelius. Nes tik išvalant senas žaizdas išvalomos ir senos programos. Galima, tikrai galima jaustis laisviems būnant savimi ir savo gyvenime. Tebūnie ši knyga tas lūžio taškas, įkvėpsiantis teigiamiems pokyčiams, kuriems esate pasirengę. Burtų lazdelės neturiu. Patarimų nedaliju. Mano darbo „įrankis“ – geštalto psichoterapija – įvykių, nutikusių kadaise, dažniausiai vaikystėje, bet vis dar neduodančių ramybės, – perdirbimas. Jų nereikia bandyti slėpti užmarštyje, juos reikia iškelti į paviršių, išnagrinėti, atleisti sau ir jiems, ir paleisti. Istorijos, kurias sudėjau į šią knygą, buvo tarsi apsigyvenusios manyje ir prašėsi pagarsinamos. Tikriausiai todėl, kad padėtų, parodytų kelią žmonėms, stokojantiems drąsos, pasitikėjimo, vilties ir gyvenimo džiaugsmo.“ - Rasa Andrikienė.
„Tai elegantiška knyga apie žmogišką skausmą. Žvelgdama į Rasą kaip astrologė puikiai suprantu, kodėl ji pasirinko tokias skaudžias istorijas. Astrologiškai jos talentas – pamatyti tai, kas labiausiai gelia ir griauna harmoniją. Autorė, pasirinkusi psichoterapeutės kelią, rado puikų būdą šį talentą panaudoti prasmingai – padėti žmonėms išbristi iš slegiančios tamsos. Jos pasakojimas poetiškas, bet sykiu ir dalykiškas. Įterpdama psichologinius paaiškinimus ji atskleidžia tikrąją nesąmoningų, gyvenimą griaunančių impulsų prigimtį.“ - Loreta Stonkutė, astrologė, rašytoja.
„Rekomenduoju Rasos knygą skaitytojams psichologijos mėgėjams. Jūsų laukia ne tik sunkūs žmonių išgyvenimai. Nuoširdžiai tikiu, kad daugelis joje ras ir savo patirčių. Šis kūrinys apie suaugusius žmones, bet skaitydami jį suprasite, kad visų knygos personažų bėdos prasideda vaikystėje. Man, kaip besidominčiam šia tema, buvo suteikta garbė vienam iš pirmųjų perskaityti Rasos knygos rankraštį. Labai patiko joje nagrinėjamų tikrų žmonių tikros istorijos ir gyvenimo verpetai. Dingtelėjo, jog kai kurios istorijos – puikus siužetas kino filmui. Skaitydamas jas stebiesi, kiek daug gali pakelti žmogus!“ - Žydrūnas Sadauskas, knygos „Vaikystės šešėliai“ autorius.
„Žaviuosi Rasos įžvalgumu ir kryptingumu – man jos tvirtumas bei nuoseklumas buvo labai naudingas. Džiaugiuosi, kad galėjau visa tai patirti. Rezultatas pranoko lūkesčius. Dabar jaučiuosi brandesnė, ramesnė, lengviau suprantu save. Lengviau priimu save neypatingą ir netobulą. Save ir savo jausmus dažniau gebu priimti su šiluma ir atjauta. Tiesa, tenka pripažinti, kad terapijos sesijos ne visuomet buvo lengvos ir šviesios – kartais norisi tik atjautos ir paguodos, o tenka pažiūrėti į akis savo baimėms, silpnumui, ydoms ir su visu tuo nuoširdžiai dirbti nemeluojant sau. Investuoti save į save nėra lengva, gal net šiek tiek baisu, bet verta.“ - Laiminga klientė.
Rasa kaip terapeutė, panašu, kad yra gera, gebanti suprasti ir pajausti daug svarbių dalykų, o santykis, kuris užmezgamas ir kuriamas jos kabinete yra paveikus. Vis tik knygai turiu nemažai pastebėjimų. Labiausiai kliuvo Sadausko iškėlimas į padanges. Gal ir gali būti įdomūs dalykai apie ką jis kalba ir rašo (kam nors), bet vadinti jį genijumi aš nerekomenduočiau. Tai tampa kaip lašas - didelis lašas- deguto medaus statinėje. Psichoterapija ir ezoterika kartu neina, o jei kas juos stato šalia, sugadina gerą dalyką. Taip pat kliuvo redagavimo ypatumai: paryškintos pastraipos be struktūros (pradžioje atrodė, kad išryškinama terapeutės įžvalga apie aprašomą atvejį, bet kuo toliau, tuo labiau tai nebebuvo taisyklė), palikta korektūros klaidų, ir vizualiai tas nelygiuojantis tekstas atrodo netvarkingai. Na ir galų gale pavadinimas…Toks popsinis ir paviršutiniškas. Šešėlį turim visi ir turėsim ir nuoroda į neturėjimą iš esmės yra klaidinanti ir nuvilianti. Ši knyga- lyg neSUredaguotas autorės minčių srautas. Vietomis narcisistinis. Nerekomenduoju knygos tik pradėjusiems domėtis psichologija, psichoterapija, nes supainios. Specialistai galės atsirinkti, bet ar čia gali būti kažko naudingo specialistui? Man buvo smalsu, mėgstu Yalomo aprašomus atvejus, mintyjau, kad gal ir čia bus kažkas panašaus. Deja.
Dvejopi įspūdžiai. Pati knyga smagiai skaitėsi, paprastų žmonių sakyčiau įdomesnės gyvenimo istorijos, visai kaip Editos Mildažytės vedamoje laidoje Bėdų turgus. Bet man užkliuvo autorės tonas- lyg visažinės, lyg kokios orakulės, pasakojimas lyg su pašaipa, ironija kartais net dvelkia arogancija. Kaip antai- klientė Miglė visiška darboholikė, daug dirba, pervargsta, ko pasekoje- ištinka stiprios panikos priepuoliai. Rasa būdama psichoterapeutė bando pasiūlyti Miglei daugiau poilsio, kad paimtų daugiau laisvadienių, Miglė sako kad nenori, nežino, negali. Verkia, ašaros bėga bėga upeliais. Ir štai psichoterapeutės patarimas: Kai kitą kartą po darbo apims panika, gal pakvėpuokite šūsnim pinigų? Paskui dar pridūria- spustelti klientus mėgstu. Bet deja, Miglė daugiau į konsultacijas neatėjo (kaip netikėta). Kas dar labiau suglumino- autorė labai dažnai remiasi veidoskaita. Nėra čia kažkas ydingo, bet kažkaip keista ir nesmagu skaityti kaip psichoterapeutė klijuoja etiketes- to tai tėvas Hitlerio pusbrolis, to mama tai skudurinė Onutė, nes gi viskas "ant veido" parašyta! Bet atsiprašau- atėjau pas tave kaip psichoterapeutę, o ne kaip pas chiromantę tiesdama savo delną, juk viską galima sužinoti iš delne esančių gyvenimo linijų.Aš asmeniškai pas tokią psichoterapeutę neičiau, draugams nerekomenduočiau. O šiaip- trys žvaigždės labiau negu dvi, jeigu atsijoji visą tą autorės puikybę- atrandi kai ką naujo ir naudingo sau, protingų įžvalgų. Bet kaip skelbia knygos viršelis- istorijos pakeisiančios tavo pasaulio matymą, tai sakyčiau labai jau drąsus teiginys. Oh well, žinau žinau kad viso labo marketinginis triukas.
“Ir ačiū už tai, nes gera taip gyventi tiesiog besidžiaugiant žmonėmis, su kuriais gera, ir atsitraukiant nuo tų, su kuriais nėra gera, nesiekiant jų pakeisti ar kankintis su jais bendraujant.”
Iš knygos išsinešu daug. Bet labiausiai - priminimą, kad tik mes esam atsakingi už savo gyvenimą ir taip, kaip jį gyvename.
Nemažai tokio žanro knygų esu skaičiusi, bet nė viena nebuvo tiek įtraukusi. Autorės rašymo stilius mane tiesiog "priklijavo" prie šios knygos ir perskaičiau ją per pora vakarų. Tiesa, nežinau, ar ji iš tiesų galėtų pakeisti pasaulio matymą, jei nesi motyvuotas ir pasiruošęs pokyčiams. Bet čia jau kiekvienam skaitytojui individualus dalykas :) Taip pat, be galo patiko, jog autorė leidžia sau psichoterapijoje naudoti ir šiek tiek ezoterikos.
Vienur buvo įdomu skaityti, kitur norėjosi lengviau skambančių sakinių, kitur atrodė perdaug kartų kartojama to paties. Knygoje radau ir savo gyvenimo atšvaitų, kažkas netgi stipriai užkliudė, sujaudino, verkiau skaitytama ir patyriau suvokimo momentų, kurių anksčiau nemokėjau įvardinti. Buvo ir gaila ir džiugu dėl knygoje aprašomų veikėjų potyrių, įdomu kaip taikoma geštalto psichologija ir kilo mintis labiau pasidomėti veidoskaita. Dėkoju autorei, gera knyga.
Antroji dalis ”Labirintuose” labiau patiko (būtent ji man ir pakliuvo pirma į rankas, todėl nusprendžiau skaityti pirmąją dalį).
Knyga skaitėsi gan lengvai, visai įdomu, bet nieko super ypatingo :) tačiau tikiu, žmogus , vos pradedantis saviugdos kelią-gali rasti tikrai naudingų įžvalgų! Tad nebutinai visiems taip kaip man.
Knygoje pateikiamos tikrai įdomios ir įtraukiančios psichoterapinės istorijos.. Psichologija/psichiatrija/psichoterapija visgi yra mokslas, tad labai nusivyliau istorijose radusi pseudomokslo motyvų 😞 jeigu ne tie neprofesionalūs (ezoteriniai) intarpai, knygą vertinčiau labai gerai..
Nuostabi knyga, tikrai atstojo 10 psichoterapijos sesijų. Kelios aprašomos istorijos rezonavo su mano pačios, mamos ar močiutės gyvenimais. Ačiū, Rasa, kad dalinatės išmintimi❤️