What do you think?
Rate this book
Moterų sodas
Jolita Herlyn – Vokietijoje gyvenanti lietuvių rašytoja. Baigusi filosofijos studijas Maskvoje, dėstė Klaipėdos universitete, dirbo vietos spaudoje ir televizijoje. Vėliau persikėlė į Kopenhagą, dirbo banke. Iš čia su šeima persikraustė į gimtąjį vyro miestą – Hamburgą, ten gyvena jau dešimt metų.
Kartą autorė savęs paklausė: kaip galėčiau pamilti šį miestą? Ieškodama atsakymo, atrado įspūdingą Hamburgo istoriją, jo žmones, parkus ir muziejus. Ir Salmę, Afrikos saulę dėl mylimo vyro iškeitusią į šiaurietiškus pavėsius ir tapusią pirmąja arabe, parašiusia savo biografiją. Visa tai įkvėpė autorę sukurti šį, jau dešimtąjį, romaną.
Mieloji mano Monika, dėkoju tau už viską ir prašau tik vieno: nebijok gyventi.
Frederikė
Ant Elbės pakrantės stovi balta vila. Jos sode vaikštinėja povai. Šio namo šeimininkė, aštuoniasdešimtmetį perkopusi Frederikė, kaip didžiausią vertybę ant svetainės sienos pasikabinusi didžiulį Zanzibaro princesės Salmės portretą. Su guvia senole gyvena Monika – lietuvė vertėja, po skyrybų atramą atradusi spalvinguose Frederikės pasakojimuose.
Ramią Monikos gyvenimo tėkmę sutrikdo netikėtai oro uoste nugirstas pokalbis. O kur dar protu sunkiai suvokiamas Frederikės prašymas? Monikai tenka apsispręsti: peržengti asmenines nuostatas ir pažinti tikrąją meilės prigimtį ar ginti savo įsitikinimus, bet įskaudinti mylimus žmones?
Trys moterys ir trys jų gyvenimai, paženklinti aistros ir sudėtingų pasirinkimų naštos.
Kartą autorė savęs paklausė: kaip galėčiau pamilti šį miestą? Ieškodama atsakymo, atrado įspūdingą Hamburgo istoriją, jo žmones, parkus ir muziejus. Ir Salmę, Afrikos saulę dėl mylimo vyro iškeitusią į šiaurietiškus pavėsius ir tapusią pirmąja arabe, parašiusia savo biografiją. Visa tai įkvėpė autorę sukurti šį, jau dešimtąjį, romaną.
Mieloji mano Monika, dėkoju tau už viską ir prašau tik vieno: nebijok gyventi.
Frederikė
Ant Elbės pakrantės stovi balta vila. Jos sode vaikštinėja povai. Šio namo šeimininkė, aštuoniasdešimtmetį perkopusi Frederikė, kaip didžiausią vertybę ant svetainės sienos pasikabinusi didžiulį Zanzibaro princesės Salmės portretą. Su guvia senole gyvena Monika – lietuvė vertėja, po skyrybų atramą atradusi spalvinguose Frederikės pasakojimuose.
Ramią Monikos gyvenimo tėkmę sutrikdo netikėtai oro uoste nugirstas pokalbis. O kur dar protu sunkiai suvokiamas Frederikės prašymas? Monikai tenka apsispręsti: peržengti asmenines nuostatas ir pažinti tikrąją meilės prigimtį ar ginti savo įsitikinimus, bet įskaudinti mylimus žmones?
Trys moterys ir trys jų gyvenimai, paženklinti aistros ir sudėtingų pasirinkimų naštos.
320 pages, Hardcover
First published August 30, 2021
3 people are currently reading
111 people want to read
About the author
Jolita Herlyn
15 books32 followersJolita Herlyn (mergautinė pavardė Kraniauskaitė) gimė 1966 m., studijavo filosofiją Maskvos Lomonosovo universitete, dėstė filosofiją ir logiką Klaipėdos universitete, dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės tarptautinių ryšių skyriuje, porą metų „Balticum“ televizijoje vedė diskusijų laidą „Proto aistros“. Yra parašiusi per du šimtus straipsnių dienraščiui „Klaipėda“, o „Vakarų ekspresas“ spausdino jos interviu ciklą su užsieniečiais, apsilankiusiais ar gyvenančiais Lietuvoje. Nuo 2006 m. Jolita Herlyn persikėlė į Daniją, kur vadovavo banko rinkodaros skyriui. Šiuo metu gyvena Hamburge.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 36 reviews
September 27, 2021
Monika gyvena ir dirba vertėja Hamburge. Nenusisekusi ir iširusi santuoka į moters gyvenimą atnešė spalvingą permainą - Monika sulaukė pasiūlymo apsigyventi viloje, esančioje ant Elbės pakrantės, kuri priklauso senyvai moteriai Frederikei. Po senolės kiemą vaikšto povai, o namo vidaus interjeras tiesiog traukia akį. Jau nekalbant apie tai, kad Frederikės giminaitė - tikra Zanzibaro princesė Salmė. Gyvendama su ja, Monika pagaliau vėl atrado vidinę ramybę. Tačiau vieną dieną moters ausis pasiekia seniai girdėtas pažįstamas balsas, negana to, Frederikė paprašo, rodos, neįmanomo dalyko. Tai priverčia Moniką suprasti, kad viskas nebebus taip, kaip buvo iki šiol.
Pradėsiu nuo to, kad jūs net neįsivaizduojate, kaip mane įtraukė ši, rytietiškų ir sovietinių elementų nestokojanti, knyga! Negalėjau užmigti, kol nepabaigiau skaityti, o žinant, kad kitą dieną teks mokytis, naktinėjimas - tikrai nėra geriausias pasirinkimas, tačiau, ko tik nepadarysi dėl geros knygos, tiesa? Ypač, kai žinai, kad bet kokiu atveju negalėsi užmigti, nes galvoje visos mintys suksis vien tik apie knygos pabaigą.
Šioje knygoje tiek daug įvairiausių minčių, kad turbūt galėčiau parašyti visą referatą jas analizuodama, bet pasistengsiu kuo glausčiau keletą iš jų aptarti. Pirmiausia, mane kaip istorinių dalykų gerbėją užbūrė tai, jog autorė giliai „pasikapstė“ ir „prisirankiojo“ įdomių faktų iš praeities bei, žinoma, juos taip tobulai įpynė šioje knygoje. Labai sužavėjo knygos pavadinimo „Moterų sodas“ kilmė, bet jos neišduosiu - perskaitykite ir sužinosite.
Antruoju aspektu, norėčiau išskirti komplikuotus tėvų ir vaikų santykius. Kai esi paauglė, tavo tėvai išsiskyrę, o tėtis susiranda naują širdies draugę, kiek toli gali nueiti, kad juos išskirtum? Na, šioje knygoje paauglė žengė tikrai drastiškus žingsnius ir neaišku, kiek būtų dar jų padariusi, jei yla nebūtų išlindusi iš maišo.
Trečias dalykas, žinoma, - meilė. Tai kiek vis dėlto trunka ta tikroji meilė? Trejus metus, o gal ilgiau? Gal ji apskritai nemirtinga? Klausimai, į kuriuos kiekvienas turėtume atsakyti asmeniškai, kaip tą daro ir šios knygos herojės. Monika, Frederikė ir Zanzibaro princesė - visos tokios skirtingos. Na ir nenuostabu, juk jos gyveno skirtinguose laikotarpiuose, bet nepaisant to, gyvenimas nei vienai iš jų nepašykštėjo iššūkių, susijusių ne vien tik su širdies reikalais. Šių moterų stiprybė mane pakerėjo. Kiekvienos iš jų asmenybė turi savyje tam tikros charizmos, kurį patraukia skaitytojo dėmesį.
Aišku, negaliu apžvalgoje nepaminėti ir dar vienos, mano galva, labai svarbios temos. Tai - eutanazija. Jautri, opi ir daug diskusijų sukelianti bei nuomonių skirtumus išryškinanti tema. Pamažu vis daugiau atgarsių apie ją galima išgirsti ir visame pasaulyje, ir Lietuvoje. Iš vienos pusės, atrodo, kad jeigu žmogui nebėra vilties pasveikti, eutanazija gera idėja, palengvinsianti ligonio kančias, tačiau kaip susitaikyti su mintimi, kad reikės su tuo žmogumi atsisveikinti būtent tokiu būdu? Kadangi tai - lyg savotiška savižudybė.
„Moterų sodas“ - knyga, kuri puikiai parodo tai, kad kartais, visiškai netikėtai, mūsų gyvenime pasirodęs žmogus gali jį visapusiškai pakeisti. Gali suteikti jam prasmę, gali nudažyti jį kitomis spalvomis, gali padovanoti tai, apie ką visada svajojom, bet gali ir paprasčiausiai padėti suprasti, kad gyvenime svarbiausia - nieko nebijoti, nes viskas, kas jame vyksta, yra jo dalis, nuo kurios tiesiog negalime pabėgti.
Rekomenduoju visiems, kam patinka ne vien tik saldžių dalykų pilnos knygos, bet tokios, kuriose prasmės reikia ieškoti ne paviršutiniškai tekstą permetant akimis, o giliau. Žymiai giliau. Kuriose pabaiga gali būti ne tradiciškai ir šabloniškai, o savotiškai laiminga, nes iš tiesų laimingi esame tada, kai pradedame gyventi ir užmirštame visas baimes, visus tuos: „Ką apie mane pamanys kiti?“ Svarbiausia - nepamiršti, kad gyvename tik vieną kartą.
„Gyvenimą reikia švęsti, mirtis yra natūrali jo dalis.“
5/5⭐
Pradėsiu nuo to, kad jūs net neįsivaizduojate, kaip mane įtraukė ši, rytietiškų ir sovietinių elementų nestokojanti, knyga! Negalėjau užmigti, kol nepabaigiau skaityti, o žinant, kad kitą dieną teks mokytis, naktinėjimas - tikrai nėra geriausias pasirinkimas, tačiau, ko tik nepadarysi dėl geros knygos, tiesa? Ypač, kai žinai, kad bet kokiu atveju negalėsi užmigti, nes galvoje visos mintys suksis vien tik apie knygos pabaigą.
Šioje knygoje tiek daug įvairiausių minčių, kad turbūt galėčiau parašyti visą referatą jas analizuodama, bet pasistengsiu kuo glausčiau keletą iš jų aptarti. Pirmiausia, mane kaip istorinių dalykų gerbėją užbūrė tai, jog autorė giliai „pasikapstė“ ir „prisirankiojo“ įdomių faktų iš praeities bei, žinoma, juos taip tobulai įpynė šioje knygoje. Labai sužavėjo knygos pavadinimo „Moterų sodas“ kilmė, bet jos neišduosiu - perskaitykite ir sužinosite.
Antruoju aspektu, norėčiau išskirti komplikuotus tėvų ir vaikų santykius. Kai esi paauglė, tavo tėvai išsiskyrę, o tėtis susiranda naują širdies draugę, kiek toli gali nueiti, kad juos išskirtum? Na, šioje knygoje paauglė žengė tikrai drastiškus žingsnius ir neaišku, kiek būtų dar jų padariusi, jei yla nebūtų išlindusi iš maišo.
Trečias dalykas, žinoma, - meilė. Tai kiek vis dėlto trunka ta tikroji meilė? Trejus metus, o gal ilgiau? Gal ji apskritai nemirtinga? Klausimai, į kuriuos kiekvienas turėtume atsakyti asmeniškai, kaip tą daro ir šios knygos herojės. Monika, Frederikė ir Zanzibaro princesė - visos tokios skirtingos. Na ir nenuostabu, juk jos gyveno skirtinguose laikotarpiuose, bet nepaisant to, gyvenimas nei vienai iš jų nepašykštėjo iššūkių, susijusių ne vien tik su širdies reikalais. Šių moterų stiprybė mane pakerėjo. Kiekvienos iš jų asmenybė turi savyje tam tikros charizmos, kurį patraukia skaitytojo dėmesį.
Aišku, negaliu apžvalgoje nepaminėti ir dar vienos, mano galva, labai svarbios temos. Tai - eutanazija. Jautri, opi ir daug diskusijų sukelianti bei nuomonių skirtumus išryškinanti tema. Pamažu vis daugiau atgarsių apie ją galima išgirsti ir visame pasaulyje, ir Lietuvoje. Iš vienos pusės, atrodo, kad jeigu žmogui nebėra vilties pasveikti, eutanazija gera idėja, palengvinsianti ligonio kančias, tačiau kaip susitaikyti su mintimi, kad reikės su tuo žmogumi atsisveikinti būtent tokiu būdu? Kadangi tai - lyg savotiška savižudybė.
„Moterų sodas“ - knyga, kuri puikiai parodo tai, kad kartais, visiškai netikėtai, mūsų gyvenime pasirodęs žmogus gali jį visapusiškai pakeisti. Gali suteikti jam prasmę, gali nudažyti jį kitomis spalvomis, gali padovanoti tai, apie ką visada svajojom, bet gali ir paprasčiausiai padėti suprasti, kad gyvenime svarbiausia - nieko nebijoti, nes viskas, kas jame vyksta, yra jo dalis, nuo kurios tiesiog negalime pabėgti.
Rekomenduoju visiems, kam patinka ne vien tik saldžių dalykų pilnos knygos, bet tokios, kuriose prasmės reikia ieškoti ne paviršutiniškai tekstą permetant akimis, o giliau. Žymiai giliau. Kuriose pabaiga gali būti ne tradiciškai ir šabloniškai, o savotiškai laiminga, nes iš tiesų laimingi esame tada, kai pradedame gyventi ir užmirštame visas baimes, visus tuos: „Ką apie mane pamanys kiti?“ Svarbiausia - nepamiršti, kad gyvename tik vieną kartą.
„Gyvenimą reikia švęsti, mirtis yra natūrali jo dalis.“
5/5⭐
November 13, 2021
Kiekvienas žmogus nešiojasi kokia nors paslaptį ir ši priklauso tik jam vienam. Kartais,nesugebėdami numaldyti savo smalsumo,braunemės į kito siela nešvariais batais, rausiamės joje neplautomis rankomis, ieškodami aukso grynuolių, tačiau neradę ar nusivylę tuo, ką radome, išsinešdinsme net nesuvokdami, kad kėsinomės į kito asmens laisvę. Į jo laisvę tylėti ir būti tuo, kuo yra: žmogumi su asmeninėmis paslaptimis. Su paslaptimis, kurios jam atstoja orą ir maitina jo gyvybingumą. Pirmoji pažintis su autorės kūryba, o ji man tikrai patiko, įtraukė ypač patinko skaityti apie Salme Zanzibaro princese 🤗
April 4, 2023
Skaičiau nemažai teigiamų atsiliepimų apie šią knygą. Nors pradėdama skaityti didelių lūkesčių neturėjau, bet knyga stipriai nuvylė. Sunku mėgautis romanu, kai pagrindinė knygos veikėja ne tai, kad nestebina skaitytojo, o labiau erzina. Nors kūrinyje plačiai aptariamas Monikos, pagrindinės veikėjos, gyvenimas tėvų namuose, studijų metais, tačiau tai nesuformuoja ryškesnio jos asmenybės paveikslo. Mano nuomone, ji išlieka bijanti atsakomybės, naivi, paviršutiniška moteris, bandanti šias spragas ištaisyti darboholiškumu. Turbūt nesunku nuspėti, kad viskas pasikeičia tuomet, kai į jos gyvenimą sugrįžta studijų laikų draugas Ugnius. Na, ir tuomet įsisuka karuselė. Monika nežino, ko nori, likti nuošaly ar atnaujinti santykius su Ugniumi. Negalėdama priimti sprendimo laukia kitų žmonių patvirtinimo, leidimo. Linksta į kraštutinumus: vieną minutę savo galvoje įsivaizduoja tobulus santykius su Ugniumi, kitą – mano, kad geriau jai likti vienai. Taip pat turi vilčių, kad galės sukurti tarsi šeimos pakaitalą su Ugniaus dukra, kartu tapdami didele ir laiminga šeimą, o kitu atveju leidžiasi žeminama paauglės ir bijo apie tai atvirai pasikalbėti tiek su mergaite, tiek su jos tėvu. Taip ir eina visas romanas serpantinais be didesnės įvykių, jausmų analizės. Silpnas kūrinys, kuris gerai, kad truko tik tris šimtus puslapių su trupučiu.
January 31, 2022
Kai kada knygos pavadinimas gali ir suklaidinti... Pati galvojau, kad viduje slepiasi paprasta, gal net truputį banaloka istorija...Klydau, oi kaip klydau. Taip, yra meilės istorija, kuri pradžioje atrodė neįtikima, nuspėjama ir vis savęs klausiau ar gali jausmai atgimti po dvidešimties metų. Bet pats kūrinys tiek turtingas aprašomomis vietomis, atrodytų, pati esu prie Elbės upės, vaikštau Hamburgo gatvėmis ar lankyčiausi kokiame muziejuje...Taip vaizdingai buvo pavaizduotas studentiškas gyvenimas sovietinėje Maskvoje, Monikos vaikystė, praleista Priekulėje... Ne tik žavėjo aprašomos vietos, buvo kabinančių temų - kaip paauglė priims bei sutars su naująja tėčio drauge, eutanazija...Kūrinį vis gardino vienos iš pagrindinių veikėjų senolės Frederikės pasakojimai apie Zanzibaro princesę Salmę, o tų istorijų ar faktų norėjosi sužinoti daugiau, pasirodos, kad tikrai buvo tokia princesė, kuri pasipriešino savo tikėjimui, priėmė krikščionybę bei ištekėdama už vokiečio tapo meilės emigrante. Vietomis kūrinys buvo labai nuspėjamas, bet pabaiga likau nustebusi - pasibaigė visai kitaip, nebuvo šabloniška.
January 22, 2022
Sakoma, kad visada yra pirmi kartai. Nesvarbu ar jie būna gyvenime, ar skaitant naują knygą. Galiu drąsiai patvirtinti šį teiginį. Man taip nutiko su "Moterų sodu". Mane asmeniškai pažįstantys žmonės žino, kad mano santykis su lietuvių rašytojais yra labai skurdus. Čia, matyt, vis dar mokyklinių metų įtaka... Todėl, kai Vilniaus moterų knygų klubas paskelbė, kad sausio mėnesį skaitysime rašytojos Jolitos Herlyn knygą, net numykiau.... Anksčiau neteko skaityti nė vieno kūrinio. Nedrąsiai pradėjau pažintį...
Monika jau daug metų gyvena ir dirba vertėja Hamburge. Keliaudama iš tėvų namų Lietuvoje ji oro uoste netikėtai sutinka savo pirmąją meilę Ugnių. Ramus ir nustovėjęs moters gyvenimas pradeda keistis...
Jau nuo pirmųjų puslapių mane sužavėjo Zanzibaro princesė Salmė, jos gyvenimo bei meilės istorija. Tas rytietiškas prieskonių kvapas mane lydėjo iki pat paskutinio puslapio. Patiko, kad rašytoja jungia dabartį bei praeitį, bei įterpia savo gyvenimišką patirtį šiame romane. Taip pat, įstrigo, kad paliečiamos jautrios temos, kaip eutanazija, nes mums, lietuviams, vis dar sunku apie tai kalbėti.
Romanas paliko išties geras emocijas. Tikiu, kad ši rašytojos knyga nebus paskutinė, kurią skaitysiu.
P.S. knygos viršelis vertas atskirų komplimentų.
Monika jau daug metų gyvena ir dirba vertėja Hamburge. Keliaudama iš tėvų namų Lietuvoje ji oro uoste netikėtai sutinka savo pirmąją meilę Ugnių. Ramus ir nustovėjęs moters gyvenimas pradeda keistis...
Jau nuo pirmųjų puslapių mane sužavėjo Zanzibaro princesė Salmė, jos gyvenimo bei meilės istorija. Tas rytietiškas prieskonių kvapas mane lydėjo iki pat paskutinio puslapio. Patiko, kad rašytoja jungia dabartį bei praeitį, bei įterpia savo gyvenimišką patirtį šiame romane. Taip pat, įstrigo, kad paliečiamos jautrios temos, kaip eutanazija, nes mums, lietuviams, vis dar sunku apie tai kalbėti.
Romanas paliko išties geras emocijas. Tikiu, kad ši rašytojos knyga nebus paskutinė, kurią skaitysiu.
P.S. knygos viršelis vertas atskirų komplimentų.
September 28, 2021
Knyga, kuri nunešė stogą , perskaičius net apsiverkiau.Tiek gilių minčių ir noris jas pritaikyt. Vienam skyriuje net sugniaužė širdį, nors esu šaltoka moteris, nes detektyvai man nebaisus, bet čia daug drąsos reiktų. Žodžiu rekomenduoju perskaityti
February 15, 2025
Rašytoja kūrybingai žongliruoja žodžiais, na bet kodėl pagrindinė veikėja kelia erzulį? Kodėl ji man vis tiek atrodo neapčiuopiamas, nerealistiškas žmogus? Ir egzotikos pasigedau. :)
September 24, 2022
KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.
Monika vertėja gyvenanti Hamburge pas senutę Frederikę. Bet vieną dieną Kopenhagos oro uoste Monika susitinka su jaunystės meile Ugniumi. Jie pradeda mylėtis ir susitikinėti. Tačiau Ugnius turiu dukterį Aniką... Susitikimas su mergaite tapo ne koks ir galų gale Anika sugeba išardyti naujai užgimusią tėčio meilę. Tačiau ar tikrai?
Ši autorės knyga man labai patiko. Joje Frederikė pasakojo apie savo prosenelę Salmę, knygoje skyriai surašyti pagal datas ir veiksmo vietas. Autorė kaip visada išlaikiusi savo gražų rašymo stilių kupiną palyginimų. Pati knyga skaitėsi gan lengvai, bet skaičiau ją ilgokai, nes norėjosi pasinerti į knygą ir pasigrožėti istorija bei rašymo stiliumi. Knygoje aprašyta tikrai graži dviejų moterų draugystė: Frederikė ir Monika. Ta draugystė itin žavėjo ir traukė skaityti toliau.
Autorė šioje knygoje paliečia eutanazijos temą. Tai buvo labai netikėta, bet man patiko, kad rašytoja puikiai išdėliojo Frederikės argumentus, kodėl ji tai pasirinko. Esu už eutanaziją ir pasirinkimą, nes yra daugybė ligonių sergančių sunkiomis bei nepagydomomis ligomis, todėl eutanazija yra tikrai reikalingas dalykas.
Rekomenduoju perskaityti visiems autorės gerbėjams ir tiems kam patinka paprastos, bet įdomios istorijos.
Monika vertėja gyvenanti Hamburge pas senutę Frederikę. Bet vieną dieną Kopenhagos oro uoste Monika susitinka su jaunystės meile Ugniumi. Jie pradeda mylėtis ir susitikinėti. Tačiau Ugnius turiu dukterį Aniką... Susitikimas su mergaite tapo ne koks ir galų gale Anika sugeba išardyti naujai užgimusią tėčio meilę. Tačiau ar tikrai?
Ši autorės knyga man labai patiko. Joje Frederikė pasakojo apie savo prosenelę Salmę, knygoje skyriai surašyti pagal datas ir veiksmo vietas. Autorė kaip visada išlaikiusi savo gražų rašymo stilių kupiną palyginimų. Pati knyga skaitėsi gan lengvai, bet skaičiau ją ilgokai, nes norėjosi pasinerti į knygą ir pasigrožėti istorija bei rašymo stiliumi. Knygoje aprašyta tikrai graži dviejų moterų draugystė: Frederikė ir Monika. Ta draugystė itin žavėjo ir traukė skaityti toliau.
Autorė šioje knygoje paliečia eutanazijos temą. Tai buvo labai netikėta, bet man patiko, kad rašytoja puikiai išdėliojo Frederikės argumentus, kodėl ji tai pasirinko. Esu už eutanaziją ir pasirinkimą, nes yra daugybė ligonių sergančių sunkiomis bei nepagydomomis ligomis, todėl eutanazija yra tikrai reikalingas dalykas.
Rekomenduoju perskaityti visiems autorės gerbėjams ir tiems kam patinka paprastos, bet įdomios istorijos.
February 9, 2024
// gyvenimą reikia švęsti, mirtis yra naturali jo dalis
Vėl nauja ir nuostabi pažintis su lietuvių rašytoja @herlynjolita
Patiko, netgi laaabai! Istorija iš vienos pusės atrodo tokia paprasta ir gal net įprasta, kad vėliau net nustembi kokios temos paliečiamos. Labiausiai suintrigavo eutonazija. Atrodo tokia tolima ir dar nepaliesta tema, kuri tikrai priverčia susimastyti, ar sugebėtume susitaikyti ir paleisti savo artimą, o gal vis dėlto, išdristum ir pats?
Rekomenduoju ir einu ieškoti daugiau šios autorės knygų.
Vėl nauja ir nuostabi pažintis su lietuvių rašytoja @herlynjolita
Patiko, netgi laaabai! Istorija iš vienos pusės atrodo tokia paprasta ir gal net įprasta, kad vėliau net nustembi kokios temos paliečiamos. Labiausiai suintrigavo eutonazija. Atrodo tokia tolima ir dar nepaliesta tema, kuri tikrai priverčia susimastyti, ar sugebėtume susitaikyti ir paleisti savo artimą, o gal vis dėlto, išdristum ir pats?
Rekomenduoju ir einu ieškoti daugiau šios autorės knygų.
February 2, 2025
Maloni pirmoji pažintis su šia lietuvių rašytoja. Girdėjau gerus atsiliepimus apie šią knygą, taigi dalyvaudama istargramo išsūkyje "skaitomžiemąkartu" ir sausio mėnesį skaitant Jolitos Herlyn knygas buvo puiki galimybė susipažinti su autorės kūryba.
Iš tiesų įdomiai skaitėsi, nors knygoje pynėsi trijų moterų gyvenimai, visai skirtingi, nors ir turintys panašumų.
Labiausiai sužavėjo Frederikės - aštuoniasdešimties senolės paveikslas. Jos pasakojimai apie jos gyvenimą, praradimus ir atradimus, stiprybę, drąsą. Ir žinoma didelę vietą šioje istorijoje užimanti Zanzibaro princesė Salmė. Jos spalvingas gyvenimas, nors ir nelengvas įkvėpė visos knygos istoriją.
Monika - pagrindinė knygos veikėja, apsigyvenusi kartu su Frederike, vis dar kurianti savo gyvenimą. Patiko Maskvos aprašymas studentavimo metais, jos meilės aprašymas ir grįžimas po tiek metų. Tačiau jos, kaip subrendusios moters, elgesys kartais erzino. Visgi knyga man patiko, atrodo kartu su Monika maudžiausi Elbėje, mačiau gražuolius povus, kartu vaikštinėjau po Hamburgą.
Šioje knygoje paliesta nemažai temų. Buvo nauja informacija apie eutozaniją. Apie įtikimą paauglės mylimojo dukrai ir jų santykius. Apie gyvenimą moters, kuri randa drąsos gyventi viena ir džiaugtis gyvenimu.
"Mieloji mano Monika, dėkoju tau už viską ir prašau tik vieno: nebijok gyventi."
Iš tiesų įdomiai skaitėsi, nors knygoje pynėsi trijų moterų gyvenimai, visai skirtingi, nors ir turintys panašumų.
Labiausiai sužavėjo Frederikės - aštuoniasdešimties senolės paveikslas. Jos pasakojimai apie jos gyvenimą, praradimus ir atradimus, stiprybę, drąsą. Ir žinoma didelę vietą šioje istorijoje užimanti Zanzibaro princesė Salmė. Jos spalvingas gyvenimas, nors ir nelengvas įkvėpė visos knygos istoriją.
Monika - pagrindinė knygos veikėja, apsigyvenusi kartu su Frederike, vis dar kurianti savo gyvenimą. Patiko Maskvos aprašymas studentavimo metais, jos meilės aprašymas ir grįžimas po tiek metų. Tačiau jos, kaip subrendusios moters, elgesys kartais erzino. Visgi knyga man patiko, atrodo kartu su Monika maudžiausi Elbėje, mačiau gražuolius povus, kartu vaikštinėjau po Hamburgą.
Šioje knygoje paliesta nemažai temų. Buvo nauja informacija apie eutozaniją. Apie įtikimą paauglės mylimojo dukrai ir jų santykius. Apie gyvenimą moters, kuri randa drąsos gyventi viena ir džiaugtis gyvenimu.
"Mieloji mano Monika, dėkoju tau už viską ir prašau tik vieno: nebijok gyventi."
November 24, 2024
Tai pirma mano skaitoma šios autorės knyga ir, tikiu, tikrai ne paskutinė. Tai knyga apie skirtingas moteris, jų gyvenimus, aistras ir sudėtingus pasirinkimus.
Ant Elbės pakrantės stovi vila, kurios kieme vaikšto povai. Jame gyvena aštuoniasdešimtmetė Frederikė, kaip didžiausią turtą svetainėje pasikabinusi Zanzibaro princesės Salmės portretą. Su energinga ir šviesaus proto senole gyvena vertėja Monika, po gyvenimo išbandymų atramą radusi spalvinguose Frederikės pasakojimuose.
Kiek knygoje visko daug. Visiškai skirtingos moterys ir jų patirtys, skirtingi likimai, bet tuo pačiu ir kažkuo panašūs. Monikai knygoje patikėta nemažai išbandymų. Tai ramų gyvenimą sutrikdo netikėtai oro uoste nugirstas pokalbis. Tai senolė su savo sunkiai suvokiamu prašymu.
Neslėpsiu vietomis Monika mane erzino, atrodo moteris jau amžiuje, tačiau kai kurie jos pasirinkimai ir elgesys privertė suabejoti jos amžiumi. 🤭 O Frederikė pasirodė nuostabi, norėčiau ir aš senatvėje turėti tiek "parako", būti tokia guvi, nepriklausoma, šmaikšti, o kur dar jos įkvepiantys pasakojimai apie Zanzibaro princesę. Frederikės linijos man norėjosi daugiau.🙃
Bet pabaiga verta atskirų pagyrų, labai labai tiko šiai knygai. 🥰 Visumoje man patiko, tokia gyvenimiška istorija.
Ant Elbės pakrantės stovi vila, kurios kieme vaikšto povai. Jame gyvena aštuoniasdešimtmetė Frederikė, kaip didžiausią turtą svetainėje pasikabinusi Zanzibaro princesės Salmės portretą. Su energinga ir šviesaus proto senole gyvena vertėja Monika, po gyvenimo išbandymų atramą radusi spalvinguose Frederikės pasakojimuose.
Kiek knygoje visko daug. Visiškai skirtingos moterys ir jų patirtys, skirtingi likimai, bet tuo pačiu ir kažkuo panašūs. Monikai knygoje patikėta nemažai išbandymų. Tai ramų gyvenimą sutrikdo netikėtai oro uoste nugirstas pokalbis. Tai senolė su savo sunkiai suvokiamu prašymu.
Neslėpsiu vietomis Monika mane erzino, atrodo moteris jau amžiuje, tačiau kai kurie jos pasirinkimai ir elgesys privertė suabejoti jos amžiumi. 🤭 O Frederikė pasirodė nuostabi, norėčiau ir aš senatvėje turėti tiek "parako", būti tokia guvi, nepriklausoma, šmaikšti, o kur dar jos įkvepiantys pasakojimai apie Zanzibaro princesę. Frederikės linijos man norėjosi daugiau.🙃
Bet pabaiga verta atskirų pagyrų, labai labai tiko šiai knygai. 🥰 Visumoje man patiko, tokia gyvenimiška istorija.
December 21, 2021
Jauki ir šilta istorija, labai tinkanti niūriems žiemos vakarams. Gal vietomis ir naivoka, bet šiuo metu man ir tas naivumas visai susiskaitė 😊
March 20, 2024
Jolita Herlyn man gerai pažįstama autorė, nes esu perskaičiusi beveik visas jos knygas. Kiek pamenu, autorei vis prikaišdaudavau dėl knygos viršelių, nes jie man tiesiog nepatiko ir visai netiko jos knygoms. Na visi sutiksime, kad knygos "Moterų sodas" viršelis yra vienas gražiausių viršelių, kurie kada buvo sukurti Lietuvoje. Negaliu atsigrožėti.
"Moterų sodas" - apie tris moterys ir tris jų gyvenimus, paženklintus aistros ir sudėtingų pasirinkimų naštos. Knygoje trys moterys: Salmė, Frederikė ir Monika ir jų likimai, kurie neatsiejamai supinti tarpusavyje.
Jūs net neįsivaizduojate, kaip mane įtraukė ši, afrikietiška ir sovietiška egzotika pasidaminusi knyga! Fredirikės ir Monikos moteriška draugystė ir bendrystė labai sušildė knygoje. Pamokantys ir motiniški Frederikės pamokymai vertė suklusti ir pamąstyti. Labai patiko Monikos linija knygoje. Daug pagirų verta ir knygos pabaiga. Labai labai tinkanti šiai knygai.
Tikrai gera knyga, tik man truputį pritrūko gilumo. Taip norėjosi giliau pažinti Frederikę, norėjosi gilesnio jos gyvenimo portreto ir dramos.
"Moterų sodas" - apie tris moterys ir tris jų gyvenimus, paženklintus aistros ir sudėtingų pasirinkimų naštos. Knygoje trys moterys: Salmė, Frederikė ir Monika ir jų likimai, kurie neatsiejamai supinti tarpusavyje.
Jūs net neįsivaizduojate, kaip mane įtraukė ši, afrikietiška ir sovietiška egzotika pasidaminusi knyga! Fredirikės ir Monikos moteriška draugystė ir bendrystė labai sušildė knygoje. Pamokantys ir motiniški Frederikės pamokymai vertė suklusti ir pamąstyti. Labai patiko Monikos linija knygoje. Daug pagirų verta ir knygos pabaiga. Labai labai tinkanti šiai knygai.
Tikrai gera knyga, tik man truputį pritrūko gilumo. Taip norėjosi giliau pažinti Frederikę, norėjosi gilesnio jos gyvenimo portreto ir dramos.
February 23, 2022
Buvau skaičiusi labai neblogų atsiliepimų apie šį kūrinį. Didelių lūkesčių neturėjau, nes lietuvių autorių literatūriniai bandymai dažnai nuvilia. Ir mano pačios nuostabai likau tikrai maloniai nustebinta šia moteriška gyvenimiška istorija. Graži, sklandi kalba, nebanalus veiksmas, paliesta ir šiek tiek pakapstyta ne viena gilesnė tema. O be to, kaip man patinka knygoje aptikti kietą, įdomią, visa kaip patrauklią veikėją - bobutę (atsiprašau - seną moteriškę). Tokia man pasirodė viena iš šio romano vaikėjų Frederikė. Pagrindinė veikėja Monika pabaigoj man pasirodė truputį per aikštinga su savo sprendimais. O Salmės istorija tikrai buvo ta gardi knyginio torto vyšnaitė, kurią su pasimėgavimu iš ragavau. Aplamai, sekant visus įvykius tiekėjausi saldesnio Happy End'o. Tokia ganėtinai netikėta pabaiga ir nelabai deranti su tuo, kaip buvo vystomas knygos veiksmas. Bet čia mano asmeninė nuomonė šiuo klausimu.
"Gyvenimą reikia švęsti, mirtis yra natūrali jo dalis." Mėgaukimės kiekvienu kokybišku lietuvių autorių kūriniu. Lai jų būna kuo daugiau.
P. S. Nuostabus viršelis. Niekad per daug į tai nekreipiu dėmesio, bet šitas tikrai dailus.
"Gyvenimą reikia švęsti, mirtis yra natūrali jo dalis." Mėgaukimės kiekvienu kokybišku lietuvių autorių kūriniu. Lai jų būna kuo daugiau.
P. S. Nuostabus viršelis. Niekad per daug į tai nekreipiu dėmesio, bet šitas tikrai dailus.
October 25, 2021
4,5 ⭐️
Kartais tiesiog reikia gyventi beprotiškai, kad apsaugotum save nuo beprotybės.
Tekstas, regis, labai skaidrus, bet čia kaip su vandeniu - nebūtinai tada, kada matome dungą, reiškia tai, kad jį galime itin lengvai, vos puse pėdos ir pasiekti. Puslapiuose pulsuoja moteriška energija bei vienybė, ritasi naivumo, brandos, nusivylimo ir džiaugsmo bangos, tyvuliuoja kasdienybės ežeras, kuris, stebint tinkamu kampu, sužimba egzotika ir visais žmogiškaisiais bruožais. Meilės, šeimos, karjeros, draugystės, artumo ir savitimo siekiais. Čiurlena čia ir istorijos srovelė: tikri faktai, tikri nutikimai ir jų aidai. Čia išties visko daug: daug gyvenimo bei širdies reikalų, išmargintų filosofijos pakraščiukais.
REKOMENDUOJU, jei norisi istorijos, kurią perskaitęs pajustum, kad tai ne tik padėjai knygą į lentyną, o jos siužetą į širdį, bet dar ir paklibinai vieną kitą plytą sielos tvirtovėje bei nutupdei margo pasaulio faktą į žinių krepšelį. Siūlau, jei norisi egzotikos, kurios nebūtų per daug ir gyvenimiškos kasdienybės, kuri nedusintų nuoboduliu - čia tikrai gyvena balansas. Rekomenduoju, jei norite įkvėpti moteriškos bendrystės aromato, keistai susipynusių gyvenimų vienybės ir drąsos priimti gyvenimo dovanas. Tokias, kurios ne visada supakuotos į blizgų popierių. Jausminga, filosofiška ir užburianti paprastumu bei "eilinio gyvenimo kitoniškumu".
NEREKOMENDUOJU, jei gyvenimiški romanai, kurie nešokiruoja, nepriverčia užsidengti akių ar aikčioti iš netikėtumo jus tik erzina. Taip, greičiausiai ir čia bus vienas tokių - leidžiančių gyvenimo vėjams gairinti skruostus, taršyti kasdienybę, bet, vis tik, nesukelti netikėtumo tornadų, kurie atimtų galimybę skaitant kvėpuoti.
LABAI patiko! Labai. Personažas, kuris augo. Aplinka, kuri keitėsi. Gyvenimiški nutikimai, nesutarimai, intrigos ir atleidimai. Veiksmas vyksta, bet tuo pačiu tai rami knyga, kuri nešaudo įtampos patrankomis. Istorija, kuri teka it srauni upė - matai jos nenuilstantį judesį, girdi neišsenkantį čiurlenimą, bet tuo pačiu geri į save ramybę. Faktus, naujas žinias, mintis, kurios judindamos veikėją, bando pajudinti ir skaitytoją. Kartais atrodo, kad beprotiška, bet tada supranti - gyvenimiška.
Knyga, kuri mano širdžiai daili ne tik viršeliu. Vidinis pasitenkinimas šokinėjo kumščiuodamas į orą tuomet, kai užverčiau knygą ir supratau, kad autorė ir vėl nudžiugino ne tiesiog skambiu pavadinimu. O pavadinimu, kuris įgauna dar vieną reikšmę, vos tik atveri duris istorijai.
Man, gimusiai ir augusiai laisvoje Lietuvoje, čia buvo dviguba dozė egzotikos - ne tik Zanzibaro princesė sužvilgo savo povo plunksnomis, bet ir sovietmetis aprašytas taip, kad neįkritau į pilką niūrumos balą. Ir ne, tikrai jo niekas neišaukštino. Jis tiesiog buvo - kitoks nei šiandiena, lengvai nesuvokiamas, kažkiek paslaptingas, o palikus visus žinomus niuansus - net savaip egzotiškas. Ir nors iš pradžių skaitėsi ne taip lengvai, kaip tikėjausi, vėliau įgavau pagreitį, mėgavausi ir dar kuo nuoširdžiausiai sutinku su visais komentarais - man tai geriausia skaityta Jolitos Herlyn knyga. Kol kas. Nes dar laukia "Šešėlių gundytoja", kurią BŪTINAI skaitysiu!
Kartais tiesiog reikia gyventi beprotiškai, kad apsaugotum save nuo beprotybės.
Tekstas, regis, labai skaidrus, bet čia kaip su vandeniu - nebūtinai tada, kada matome dungą, reiškia tai, kad jį galime itin lengvai, vos puse pėdos ir pasiekti. Puslapiuose pulsuoja moteriška energija bei vienybė, ritasi naivumo, brandos, nusivylimo ir džiaugsmo bangos, tyvuliuoja kasdienybės ežeras, kuris, stebint tinkamu kampu, sužimba egzotika ir visais žmogiškaisiais bruožais. Meilės, šeimos, karjeros, draugystės, artumo ir savitimo siekiais. Čiurlena čia ir istorijos srovelė: tikri faktai, tikri nutikimai ir jų aidai. Čia išties visko daug: daug gyvenimo bei širdies reikalų, išmargintų filosofijos pakraščiukais.
REKOMENDUOJU, jei norisi istorijos, kurią perskaitęs pajustum, kad tai ne tik padėjai knygą į lentyną, o jos siužetą į širdį, bet dar ir paklibinai vieną kitą plytą sielos tvirtovėje bei nutupdei margo pasaulio faktą į žinių krepšelį. Siūlau, jei norisi egzotikos, kurios nebūtų per daug ir gyvenimiškos kasdienybės, kuri nedusintų nuoboduliu - čia tikrai gyvena balansas. Rekomenduoju, jei norite įkvėpti moteriškos bendrystės aromato, keistai susipynusių gyvenimų vienybės ir drąsos priimti gyvenimo dovanas. Tokias, kurios ne visada supakuotos į blizgų popierių. Jausminga, filosofiška ir užburianti paprastumu bei "eilinio gyvenimo kitoniškumu".
NEREKOMENDUOJU, jei gyvenimiški romanai, kurie nešokiruoja, nepriverčia užsidengti akių ar aikčioti iš netikėtumo jus tik erzina. Taip, greičiausiai ir čia bus vienas tokių - leidžiančių gyvenimo vėjams gairinti skruostus, taršyti kasdienybę, bet, vis tik, nesukelti netikėtumo tornadų, kurie atimtų galimybę skaitant kvėpuoti.
LABAI patiko! Labai. Personažas, kuris augo. Aplinka, kuri keitėsi. Gyvenimiški nutikimai, nesutarimai, intrigos ir atleidimai. Veiksmas vyksta, bet tuo pačiu tai rami knyga, kuri nešaudo įtampos patrankomis. Istorija, kuri teka it srauni upė - matai jos nenuilstantį judesį, girdi neišsenkantį čiurlenimą, bet tuo pačiu geri į save ramybę. Faktus, naujas žinias, mintis, kurios judindamos veikėją, bando pajudinti ir skaitytoją. Kartais atrodo, kad beprotiška, bet tada supranti - gyvenimiška.
Knyga, kuri mano širdžiai daili ne tik viršeliu. Vidinis pasitenkinimas šokinėjo kumščiuodamas į orą tuomet, kai užverčiau knygą ir supratau, kad autorė ir vėl nudžiugino ne tiesiog skambiu pavadinimu. O pavadinimu, kuris įgauna dar vieną reikšmę, vos tik atveri duris istorijai.
Man, gimusiai ir augusiai laisvoje Lietuvoje, čia buvo dviguba dozė egzotikos - ne tik Zanzibaro princesė sužvilgo savo povo plunksnomis, bet ir sovietmetis aprašytas taip, kad neįkritau į pilką niūrumos balą. Ir ne, tikrai jo niekas neišaukštino. Jis tiesiog buvo - kitoks nei šiandiena, lengvai nesuvokiamas, kažkiek paslaptingas, o palikus visus žinomus niuansus - net savaip egzotiškas. Ir nors iš pradžių skaitėsi ne taip lengvai, kaip tikėjausi, vėliau įgavau pagreitį, mėgavausi ir dar kuo nuoširdžiausiai sutinku su visais komentarais - man tai geriausia skaityta Jolitos Herlyn knyga. Kol kas. Nes dar laukia "Šešėlių gundytoja", kurią BŪTINAI skaitysiu!
October 15, 2021
Iš šios knygos tikėjausi labai daug, nes ir atsiliepimai geri, ir autorės jau dešimtasis romanas (pirmasis, kurį skaičiau aš). Bet kažkodėl paliko mane abejingą... Gal per daug moteriška!? Įsivaizduoju jei būčiau tokia kaip pagrindinė veikėja Monika- pilna apmąstymų ir jausmų pliūpsnių, dvejonių ir kalbėjimosi su savim, tai gal būtų labiau patikę. Knygos pagrindas - pirmuoju asmeniu aprašomų istorijų išgyvenimai galvoje, vidury knygos atsiranda ir antras asmuo - t.y. pasikalbėjimai su skaitytoju, kas man išvis keistai pasirodė... Daug maž kaip rusai sako: "čto vižu to paju" :) klišių, va ko irgi labai daug kūrinyje. Nors, gerų minčių buvo, ir istorijos nekasdieniškai įdomios, netikėta pabaiga, bet visko per daug (man).
March 1, 2024
Imiau į rankas su entuziazmu, bet nelabai ji mane kabino nuo pat pradžių. Pradžioje šiek tiek gal ir įdomu buvo, ber ilgainiui gavosi jog skaitau tiesiog dėl skaitymo. Meilės romanai ir taip nėra mano žanras, bet gerai parašytus, gyvenimiškus mėgstu paimt į rankas. Šis nagrinėjo kalną temų tiek meilės tiek gyvenimo klausimais. Manyčiau gal tame ir problema, atrodo tiek daug sudėta, bet niekas iki galo neišdirbta.
Visas siužetas buvo šiek tiek iš fantastikos srities, nes labai daug dramų sumesta į vieną knygą, o kokia jų prasmė nelabai suprasi.
Viena rimta tema vis dėl to nagrinėta. Kas šios knygos pliusas. Nedažnai šią temą galima rast knygoje apskritai.
Pagrindiniai veikėjai erzino per visą knygą. Atrodė paviršutiniški ir vyrkaujantys nežinia ko ant kiekvieno kampo. Gal taip bandyta įpusūst jiems gyvybės, bet jie paprasčiausiai tokie neatrodė. Nebuvo nei gyvi, nei realūs.
Apskritai smagu matyt knygas rašytas lietuvių rašytojų, norisi tokių kuo daugiau. Bet ši pasirodė silpnoka.
Visas siužetas buvo šiek tiek iš fantastikos srities, nes labai daug dramų sumesta į vieną knygą, o kokia jų prasmė nelabai suprasi.
Viena rimta tema vis dėl to nagrinėta. Kas šios knygos pliusas. Nedažnai šią temą galima rast knygoje apskritai.
Pagrindiniai veikėjai erzino per visą knygą. Atrodė paviršutiniški ir vyrkaujantys nežinia ko ant kiekvieno kampo. Gal taip bandyta įpusūst jiems gyvybės, bet jie paprasčiausiai tokie neatrodė. Nebuvo nei gyvi, nei realūs.
Apskritai smagu matyt knygas rašytas lietuvių rašytojų, norisi tokių kuo daugiau. Bet ši pasirodė silpnoka.
January 19, 2022
Pradėsiu nuo geriausio tikriausiai, kas liečia šią knygą. Pirmiausiai mane sužavėjo viršelis. Nuostabaus grožio ir išskirtinis dėl to - unikalus. Kurtas autorei artimo žmogaus. Tai labai puikus pasirinkimas. Tiek spalviškai dera, tiek ir atitinka pasakojamą istoriją. Kurioje svarbi dalis skirta povams.
Pati istorija jautriai surezonuos lietuviams ar net labiau emigrantams, nes tai pasakojimas apie du lietuvius gyvenančius svečiose šalyse: vienas Danijoje, kita - Vokietijoje. Apie priežastis, kurios pastūmėjo ar įtakojo tokį pasirinkimą. Ir nors tai istorija labiau apie stiprias, savarankiškas moteris, tačiau ir tampriai susijusi su meile. Apie jaunuolius susipažinusius studijuojant Maskvoje, ir vėliau susitikusius po daug metų oro uoste tarp skrydžių į savas dabar jau šalis.
Nepasakyčiau, kad man ši istorija skaitėsi lengvai. Pakankamai lėtai slinkau puslapiais, nors istorija kaip ir įtraukė bei domino, bet tai nebuvo greito skaitymo romanas. Bent jau man.
Patiko pati Ugniaus ir Monikos istorija, patiko ir Anika, nors ir pavaizduota kaip tipinė paauglė su savo priešiškais jausmais dėl tėčio naujų santykių, tačiau pabaiga mane labai nuvylė. Neįtikino visiškai, ir tikrai nenoriu tikėti, kad tiek pastangų, metų iššvaisčius, nors ir prisimenant, galiausiai viskas taip lengvai nutrūko. Negaliu ir nenoriu tikėti tokia pabaiga. Juo labiau netikiu, kad taip teigiantis, mylintis vyras išgirdęs tokią žinią taip lengvai viską nubrauktų. Ne ne ir dar kartą ne. Nesutinku ir nenoriu priimti šitos pabaigos.
Pati istorija jautriai surezonuos lietuviams ar net labiau emigrantams, nes tai pasakojimas apie du lietuvius gyvenančius svečiose šalyse: vienas Danijoje, kita - Vokietijoje. Apie priežastis, kurios pastūmėjo ar įtakojo tokį pasirinkimą. Ir nors tai istorija labiau apie stiprias, savarankiškas moteris, tačiau ir tampriai susijusi su meile. Apie jaunuolius susipažinusius studijuojant Maskvoje, ir vėliau susitikusius po daug metų oro uoste tarp skrydžių į savas dabar jau šalis.
Nepasakyčiau, kad man ši istorija skaitėsi lengvai. Pakankamai lėtai slinkau puslapiais, nors istorija kaip ir įtraukė bei domino, bet tai nebuvo greito skaitymo romanas. Bent jau man.
Patiko pati Ugniaus ir Monikos istorija, patiko ir Anika, nors ir pavaizduota kaip tipinė paauglė su savo priešiškais jausmais dėl tėčio naujų santykių, tačiau pabaiga mane labai nuvylė. Neįtikino visiškai, ir tikrai nenoriu tikėti, kad tiek pastangų, metų iššvaisčius, nors ir prisimenant, galiausiai viskas taip lengvai nutrūko. Negaliu ir nenoriu tikėti tokia pabaiga. Juo labiau netikiu, kad taip teigiantis, mylintis vyras išgirdęs tokią žinią taip lengvai viską nubrauktų. Ne ne ir dar kartą ne. Nesutinku ir nenoriu priimti šitos pabaigos.
September 21, 2022
Nežinojau, ko iš šios knygos tikėtis, nes ne pati išsirinkau, bet gavau dovanų. Likau labai maloniai nustebinta! Sako, kad nespręsk apie knygą iš viršelio, bet šį kartą jis tikrai neapgavo - knyga tokia pat graži, įdomi ir įtraukianti, kaip ir jos viršelis.
February 8, 2026
Mylėjusi širdis-kaip virtas kiaušinis, antrą kartą jos neišvirsi.
Kai žmogus nuolat gyvena komforto zonoje, jis degraduoja. Jam reikia trukdžių,kad nevirstų gyvuliu ir tobulėtų.
Kiekvienas žmogus nešiojasi kokią nors paslanti ir ši priklauso tik jam vienam. Kartais, nesugebėdami numaldyti savo smalsumo, braunamės i kito sielą nešvariais batais, rausiamės joje neplautomis rankomis,ieškodami aukso grynuolio, tačiau neradę ar nusivylę tuo ką radome, išsinešdiname net nesuvokdami, kad knisomės i kito asmens laisvę. Į jo laisvę tylėti ir būti tuo, kuo yra:žmogumi su asmeninėmis paslaptimis.. Su paslaptimis, kurios jam atstoja orą ir maitina jo gyvybingumą.
Kai žmogus nuolat gyvena komforto zonoje, jis degraduoja. Jam reikia trukdžių,kad nevirstų gyvuliu ir tobulėtų.
Kiekvienas žmogus nešiojasi kokią nors paslanti ir ši priklauso tik jam vienam. Kartais, nesugebėdami numaldyti savo smalsumo, braunamės i kito sielą nešvariais batais, rausiamės joje neplautomis rankomis,ieškodami aukso grynuolio, tačiau neradę ar nusivylę tuo ką radome, išsinešdiname net nesuvokdami, kad knisomės i kito asmens laisvę. Į jo laisvę tylėti ir būti tuo, kuo yra:žmogumi su asmeninėmis paslaptimis.. Su paslaptimis, kurios jam atstoja orą ir maitina jo gyvybingumą.
March 9, 2023
Si knyga, tai mano pirmoji pazintis su sios rasytojos kuryba ir galiu teigti, kad labai maloni. Graziai sukurta istorija, vienu metu rasoma apie dabarties ivykius ir tuo paciu aprasomi praeities ivykiai leidziantis suprasti dabarties veikeju elgesi. Skaitesi lengvai, nuo vidurio puslapiai tiesiog istirpo beskaitant, taip sakant ,,ryte suryjau". Jei knyga nesukelia emociju, tai man ji beverte, bet si ir zavejo ir vienu metu asaros kaupesi akyse, visas emociju kokteilis. Skaudziausia buvo atsisveikinimas su senute. Tiesa pabaiga nustebino maloniai.
August 22, 2022
Lengva,moteriška istorija.
December 31, 2021
Truputis feminizmo, truputis moteriškų pavirkavimų ir daug geriau nei tikėtasi. Iš knygos aprašymo absoliučiai nesupratau, ko galiu tikėtis iš romano, o ir Vokietija, Zanzibaras, lietuvė, kažkokia meilė ar tai apsisprendimai atrodė suplakta į viena. Tik skaitydama jau įsivažiavau ir išsigryninau idėjas. Nors taip, painiavos gana daug: lietuvė, gyvenanti Vokietijoje pas senyvą moterį Frederikę, kuri vis įterpia pasakojimus apie savo prosenelę iš Zanzibaro, o ir pati lietuvė Monika vis nukrypsta į prisiminimus iš studijų laikų. Tačiau visa ši mano bandoma paaiškinti struktūra tekste labai gražiai susidėlioja. Nesijaučia jokio priverstinio nukrypimo, tik natūralus pasakojimas su anksčiau minėtais intarpais.
Mane sužavėjo moterų tarpusavio santykiai bei tvirtas pačių sukurtas ryšys. Monikos ir Frederikės niekas nesieja, o ir amžiaus skirtumas gana didelis, tačiau vieną dieną Monika išsinuomoja visą aukštą Frederikės name ir kartu apsigyvena. Nesužinome labai daug detalių iš praeities, tačiau matome, koks jų tvirtas dabartinis ryšis, kaip jos viena kitai nusileidžia, nutyli nereikalingas detales ar tiesiog gerbia kitos privatumą ir nereikalauja atskleisti visų gyvenimo detalių. Nes juk reikia ir sau kažką pasilikti. Kartais pagaudavau save galvojant, jog su Frederikė neištverčiau, nes jos prisiminimai apie savo prosenelę, Zanzibaro princesę Salmę, nors ir įdomūs, vis kartojami ir kartojami mane išvestų iš kantrybės iš tikrai apkaltinčiau senolę senatvine demencija. Tačiau pačiam romanui tai suteikė egzotiško prieskonio bei kartkartėm stūmė veiksmą į priekį, tuo pačiu parodant ir panašumų tarp visų šių moterų.
Meilės linija pasirodė tokia truputį telemundo presenta. Myli, nemyli, truputis feminizmo, tačiau lydosi prieš vyrą, po to skundžiasi sau mintyse, kaip čia viskas blogai ir niekas nesupranta, nes kam čia kalbėti, geriau mintyse paverkti, o, vėl dėmesys, vėl meilė, ir vėl ratas iš naujo. Po visų audrų ir ramumos, pati pabaiga labai netikėta, tačiau gana juokinga ir tokia lyg iš niekur atsiradusi. Nors gal čia visas romano žavumas ir išskirtinumas. Turiu pripažinti, tikrai įsiminė.
Jolitos Herlyn knygų vis užmatydavau internetinėje erdvėje, bet taip niekad ir nebuvau susipažinusi su autorės kūryba. „Moterų sodas“ yra naujausia jos knyga ir mano pirmoji perskaityta. Rekomenduoju, kas tiesiog nori pasimėgauti gera istorija ir neieško per didelių įsipareigojimų. Na, o aš progai pasitaikius į rankas imsiu ir kokį kitą autorės romaną, nes pasirinkimas tikrai platus.
Daugiau apžvalgų rasite:
https://www.juoduantbalto.lt
IG: https://www.instagram.com/panele_zi
Mane sužavėjo moterų tarpusavio santykiai bei tvirtas pačių sukurtas ryšys. Monikos ir Frederikės niekas nesieja, o ir amžiaus skirtumas gana didelis, tačiau vieną dieną Monika išsinuomoja visą aukštą Frederikės name ir kartu apsigyvena. Nesužinome labai daug detalių iš praeities, tačiau matome, koks jų tvirtas dabartinis ryšis, kaip jos viena kitai nusileidžia, nutyli nereikalingas detales ar tiesiog gerbia kitos privatumą ir nereikalauja atskleisti visų gyvenimo detalių. Nes juk reikia ir sau kažką pasilikti. Kartais pagaudavau save galvojant, jog su Frederikė neištverčiau, nes jos prisiminimai apie savo prosenelę, Zanzibaro princesę Salmę, nors ir įdomūs, vis kartojami ir kartojami mane išvestų iš kantrybės iš tikrai apkaltinčiau senolę senatvine demencija. Tačiau pačiam romanui tai suteikė egzotiško prieskonio bei kartkartėm stūmė veiksmą į priekį, tuo pačiu parodant ir panašumų tarp visų šių moterų.
Meilės linija pasirodė tokia truputį telemundo presenta. Myli, nemyli, truputis feminizmo, tačiau lydosi prieš vyrą, po to skundžiasi sau mintyse, kaip čia viskas blogai ir niekas nesupranta, nes kam čia kalbėti, geriau mintyse paverkti, o, vėl dėmesys, vėl meilė, ir vėl ratas iš naujo. Po visų audrų ir ramumos, pati pabaiga labai netikėta, tačiau gana juokinga ir tokia lyg iš niekur atsiradusi. Nors gal čia visas romano žavumas ir išskirtinumas. Turiu pripažinti, tikrai įsiminė.
Jolitos Herlyn knygų vis užmatydavau internetinėje erdvėje, bet taip niekad ir nebuvau susipažinusi su autorės kūryba. „Moterų sodas“ yra naujausia jos knyga ir mano pirmoji perskaityta. Rekomenduoju, kas tiesiog nori pasimėgauti gera istorija ir neieško per didelių įsipareigojimų. Na, o aš progai pasitaikius į rankas imsiu ir kokį kitą autorės romaną, nes pasirinkimas tikrai platus.
Daugiau apžvalgų rasite:
https://www.juoduantbalto.lt
IG: https://www.instagram.com/panele_zi
February 8, 2022
"- Tu juk norėjai išgirsti apie meilę? Tai pirmiausia išklausyk apie kančią. Jos visada žengia koja kojon."
Tai buvo pirmoji Jolitos Herlyn knyga, kurią perskaičiau. Ir tai buvo tikrai nuostabios pažinties pradžia. Labai atsargiai prisileidžiu lietuvių rašytojus, kadangi ne kartą esu nusivylusi. Mokykloje skaityti kūriniai nesudomino taip, kaip turėtų. O ši knyga sudomino, kadangi pasakoja apie moteris, kurios padarė viską dėl savęs ir savo laimės.
Salmė, Frederikė ir Monika. Trys moterys ir jų likimai. Neatsiejamai supinti tarpusavyje. Salmė - pirmoji arabė, kuri parašė savo autobiografiją. Arabė, dėl meilės pasirinkusi kitą šalį, religiją ir likimą. Frederikė garbina savo giminaitę Salmę. O Monika, lietuvė gyvenanti pas Frederikę Hamburge. Monika - vertėja, laisva ir nepriklausoma moteris. Netikėtai Monika sutinka savo pirmąją meilę. Gal likimas krečia pokštus? O gal suteikia galimybę būti laimingai?
Likau labai maloniai nustebinta! Skaičiau ir žavėjausi kiekviena moterimi. Kiekviena skirtinga ir unikali. Visų gyvenimai spalvinti, nenuspėjami. Atrodo, skaitai romaną, o tada viskas nugula į širdį: jausmai, išgyvenimai, patirtys. Skaičiau ir išgyvenau dėl Salmės ir jos siekio likti Vokietijoje. Frederikė mane sužavėjo savo ryžtu, o Monika - bandymu iš paskutinių pagauti laimės paukštę.
Tai tokia gyvenimiška, jautri, stipri istorija. Čia tiek daug jausmų, meilės, vilčių ir paprasto gyvenimo. Ir labai ačiū autorei, nes perskaičiusi šią knygą, užsimaniau pamatyti Hamburgą. Tikiuosi ši svajonė išsipildys :)
Labai rekomenduoju visiems ir visoms, kas ieško gyvenimiškų istorijų, jaukumo ir to sunkiai nusakomo jausmo, kuris apima skaitant lietuvių autorių knygas. Skaitydama šią knygą, jaučiausi tarsi grįžusi namo, ten kur viskas sava ir tikra. Ir žinoma, labai noriu padėkoti autorei už nuostabaus grožio knygos viršelį. Jis puikus!! Tikrai skaitysiu ir kitas Jolitos Herlyn knygas!
Tai buvo pirmoji Jolitos Herlyn knyga, kurią perskaičiau. Ir tai buvo tikrai nuostabios pažinties pradžia. Labai atsargiai prisileidžiu lietuvių rašytojus, kadangi ne kartą esu nusivylusi. Mokykloje skaityti kūriniai nesudomino taip, kaip turėtų. O ši knyga sudomino, kadangi pasakoja apie moteris, kurios padarė viską dėl savęs ir savo laimės.
Salmė, Frederikė ir Monika. Trys moterys ir jų likimai. Neatsiejamai supinti tarpusavyje. Salmė - pirmoji arabė, kuri parašė savo autobiografiją. Arabė, dėl meilės pasirinkusi kitą šalį, religiją ir likimą. Frederikė garbina savo giminaitę Salmę. O Monika, lietuvė gyvenanti pas Frederikę Hamburge. Monika - vertėja, laisva ir nepriklausoma moteris. Netikėtai Monika sutinka savo pirmąją meilę. Gal likimas krečia pokštus? O gal suteikia galimybę būti laimingai?
Likau labai maloniai nustebinta! Skaičiau ir žavėjausi kiekviena moterimi. Kiekviena skirtinga ir unikali. Visų gyvenimai spalvinti, nenuspėjami. Atrodo, skaitai romaną, o tada viskas nugula į širdį: jausmai, išgyvenimai, patirtys. Skaičiau ir išgyvenau dėl Salmės ir jos siekio likti Vokietijoje. Frederikė mane sužavėjo savo ryžtu, o Monika - bandymu iš paskutinių pagauti laimės paukštę.
Tai tokia gyvenimiška, jautri, stipri istorija. Čia tiek daug jausmų, meilės, vilčių ir paprasto gyvenimo. Ir labai ačiū autorei, nes perskaičiusi šią knygą, užsimaniau pamatyti Hamburgą. Tikiuosi ši svajonė išsipildys :)
Labai rekomenduoju visiems ir visoms, kas ieško gyvenimiškų istorijų, jaukumo ir to sunkiai nusakomo jausmo, kuris apima skaitant lietuvių autorių knygas. Skaitydama šią knygą, jaučiausi tarsi grįžusi namo, ten kur viskas sava ir tikra. Ir žinoma, labai noriu padėkoti autorei už nuostabaus grožio knygos viršelį. Jis puikus!! Tikrai skaitysiu ir kitas Jolitos Herlyn knygas!
October 3, 2022
Visą knygą kaip ir įdomu skaityti, nėra nuobodu. Bet skaitau jau antrą šios autorės knygą ir matau, kad autorei sunkiai sekasi sukurti pabaigas. Knygos Jaudulys pabaiga iš viso buvo absurdiška, beveik komiška, šios knygos - na, irgi ne pati geriausia. Matosi, kad nori ne banalios pabaigos, bet neišdirba iki galo, vis tiek gaunasi "įdomus" pabaigos pasirinkimas, verčiantis prastai įvertinti knygą. Zanzibaro princesės istorijos naudojimas perteklinis. Jausmas, kad pasiėmė knygą ir tiesiog minčių iš jos pridėjo, kad tik būtų kokie nors istoriniai faktai knygoje panaudoti, kad būtų galima varnelę užsidėti, kad panaudojami istoriniai faktai. Naudojant istorinius faktus reikėtų turėti platesnį, ne vienos knygos kontekstą.
August 2, 2023
2023 || #38
3,75 ⭐️
Tai - įtraukiantis, jausmingas ir labai tikroviškas pasakojimas, savyje sutalpinantis 3-jų moterų istorijas 🤍
Lietuvė vertėja Monika po skyrybų apsigyveno Vokietijoje. Viloje ant Elbės kranto ji gyvena kartu su senute Frederike, kuri teigia esanti Zanzibaro princesės proanūkė. Staiga ramų Monikos gyvenimą sujaukia netikėtai oro uoste sutikta pirmoji meilė bei nesuprantamas ir skaudus Frederikės prašymas. Ant moters pečių užgriūva didžiulė klausimų, apsisprendimų bei pasirinkimų našta...
Patiko! Čia tokia istorija, kuri idealiai tinka, kai norisi pamiršti viską aplinkui ir tiesiog "apsigyventi" knygoje. Nors pasakojimas ir ganėtinai paprastas, labai įtraukia, skaitosi be galo lengvai, tad perskaičiau per kiek daugiau nei parą. Knygoje "užgriebiamos" ir kelios rimtesnės temos, pažeriama įdomių faktų, gausų įvairiausių jausmų, emocijų, gyvenimo posūkių bei pasirinkimų.
Tačiau kad tai buvo įspūdinga knyga, kurią perskaičiusi prisiminčiau dar metų metus ir kartočiau, kokia gera istorija čia slepiasi, pasakyti negaliu. Jau ir dabar, rašydama, suprantu, kad kai kurios siužeto detalės atmintyje nebe tokios ryškios, o praėjo vos pora savaičių. Visgi, nors trūkumų atrasti tikrai galima, jau žinau, jog @herlynjolita knygos puikiai tiks, kai norėsis lengvo, bet įtraukiančio ir įdomaus romano.
Rekomenduoju mėgstantiems gyvenimiškas, jausmingas ir nebanalias knygas, supinančias kelias istorijas bei pabrėžiančias moterų stiprybę ✨️
"Kiekvienas žmogus nešiojasi kokią nors paslaptį ir ši priklauso tik jam vienam. Kartais, nesugebėdami numaldyti savo smalsumo, braunamės į kito sielą nešvariais batais, rausiamės joje neplautomis rankomis, ieškodami aukso grynuolio, tačiau neradę ar nusivylę tuo, ką radome, išsinešdiname net nesuvokdami, kad kėsinomės į kito asmens laisvę. Į jo laisvę tylėti ir būti tuo, kuo yra: žmogumi su asmeninėmis paslaptimis. Su paslaptimis, kurios jam atstoja orą ir maitina jo gyvybingumą."
"- Tu juk norėjai išgirsti apie meilę? Tai pirmiausia išklausyk apie kančią. Jos visada žengia koja kojon."
"- Girdėjau, mokslininkai nustatė, kad meilė trunka tik trejus metus. Nežinau, kaip tiems mokslininkams, bet man meilė trunka visą gyvenimą."
"Kartais mūsų veiksmus nulemia atsitiktinumas, o kartais gausybė susipynusių aplinkybių, todėl išskirti svarbiausią ne taip paprasta. Gyvenimas - ne skalbyklė. Negali jo nugyventi pagal eksploatavimo instrukciją, nes tokios nėra."
3,75 ⭐️
Tai - įtraukiantis, jausmingas ir labai tikroviškas pasakojimas, savyje sutalpinantis 3-jų moterų istorijas 🤍
Lietuvė vertėja Monika po skyrybų apsigyveno Vokietijoje. Viloje ant Elbės kranto ji gyvena kartu su senute Frederike, kuri teigia esanti Zanzibaro princesės proanūkė. Staiga ramų Monikos gyvenimą sujaukia netikėtai oro uoste sutikta pirmoji meilė bei nesuprantamas ir skaudus Frederikės prašymas. Ant moters pečių užgriūva didžiulė klausimų, apsisprendimų bei pasirinkimų našta...
Patiko! Čia tokia istorija, kuri idealiai tinka, kai norisi pamiršti viską aplinkui ir tiesiog "apsigyventi" knygoje. Nors pasakojimas ir ganėtinai paprastas, labai įtraukia, skaitosi be galo lengvai, tad perskaičiau per kiek daugiau nei parą. Knygoje "užgriebiamos" ir kelios rimtesnės temos, pažeriama įdomių faktų, gausų įvairiausių jausmų, emocijų, gyvenimo posūkių bei pasirinkimų.
Tačiau kad tai buvo įspūdinga knyga, kurią perskaičiusi prisiminčiau dar metų metus ir kartočiau, kokia gera istorija čia slepiasi, pasakyti negaliu. Jau ir dabar, rašydama, suprantu, kad kai kurios siužeto detalės atmintyje nebe tokios ryškios, o praėjo vos pora savaičių. Visgi, nors trūkumų atrasti tikrai galima, jau žinau, jog @herlynjolita knygos puikiai tiks, kai norėsis lengvo, bet įtraukiančio ir įdomaus romano.
Rekomenduoju mėgstantiems gyvenimiškas, jausmingas ir nebanalias knygas, supinančias kelias istorijas bei pabrėžiančias moterų stiprybę ✨️
"Kiekvienas žmogus nešiojasi kokią nors paslaptį ir ši priklauso tik jam vienam. Kartais, nesugebėdami numaldyti savo smalsumo, braunamės į kito sielą nešvariais batais, rausiamės joje neplautomis rankomis, ieškodami aukso grynuolio, tačiau neradę ar nusivylę tuo, ką radome, išsinešdiname net nesuvokdami, kad kėsinomės į kito asmens laisvę. Į jo laisvę tylėti ir būti tuo, kuo yra: žmogumi su asmeninėmis paslaptimis. Su paslaptimis, kurios jam atstoja orą ir maitina jo gyvybingumą."
"- Tu juk norėjai išgirsti apie meilę? Tai pirmiausia išklausyk apie kančią. Jos visada žengia koja kojon."
"- Girdėjau, mokslininkai nustatė, kad meilė trunka tik trejus metus. Nežinau, kaip tiems mokslininkams, bet man meilė trunka visą gyvenimą."
"Kartais mūsų veiksmus nulemia atsitiktinumas, o kartais gausybė susipynusių aplinkybių, todėl išskirti svarbiausią ne taip paprasta. Gyvenimas - ne skalbyklė. Negali jo nugyventi pagal eksploatavimo instrukciją, nes tokios nėra."
June 1, 2025
Šioje knygoje mane sužavėjo įsimintini trijų moterų paveikslai, susiję tarpusavyje ne giminystės ryšiais, o siekiu būti laimingomis, mylimomis, atrasti save ir savo vietą gyvenime. Labai jautri, emocinga knyga, iškelianti daug klausimų apie pasirinkimo galimybes, apie gyvenimo prasmę, sugebėjimą džiaugtis net tada, kai gyvenimas siunčia išbandymus. Ši knyga mane nukėlė į jaunystės prisiminimus, koks gyvenimas buvo tuo įdomiu istoriniu laikotarpiu, su kokiais iššūkiais reikėjo susidurti.
"Kiekvienas žmogus nešiojasi kokią nors paslaptį ir ši priklauso tik jam vienam. Kartais, nesugebėdami numaldyti savo smalsumo, braunamės į kito sielą nešvariais batais, rausiamės joje neplautomis rankomis, ieškodami aukso grynuolio, tačiau neradę ar nusivylę tuo, ką radome, išsinešdiname net nesuvokdami, kad kėsinomės į kito asmens laisvę. Į jo laisvę tylėti ir būti tuo, kuo yra: žmogumi su asmeninėmis paslaptimis. Su paslaptimis, kurios jam atstoja orą ir maitina jo gyvybingumą." /Jolita Herlyn, Moterų sodas/
"Kiekvienas žmogus nešiojasi kokią nors paslaptį ir ši priklauso tik jam vienam. Kartais, nesugebėdami numaldyti savo smalsumo, braunamės į kito sielą nešvariais batais, rausiamės joje neplautomis rankomis, ieškodami aukso grynuolio, tačiau neradę ar nusivylę tuo, ką radome, išsinešdiname net nesuvokdami, kad kėsinomės į kito asmens laisvę. Į jo laisvę tylėti ir būti tuo, kuo yra: žmogumi su asmeninėmis paslaptimis. Su paslaptimis, kurios jam atstoja orą ir maitina jo gyvybingumą." /Jolita Herlyn, Moterų sodas/
January 19, 2026
Labiausiai šioje knygoje man patiko Frederikė,tokia įdomi ir labai stipri moteris.Monika,kaip personažas, kartais mane nervindavo😀 su savo blaškymusi,lyg pati nežinotu, ko nori iš gyvenymo.Bet šiaip labai greitai ir smagiai susiskaitė.
This entire review has been hidden because of spoilers.
February 20, 2022
Iš aprašymo ant knygos nugarėlės nelabai žinojau, ko tikėtis. Bet pradėjus skaityt, negalėjau knygos padėt. Ši rašytoja - man naujas atradimas. Ieškosiu ir kitų jos knygų.
February 21, 2022
Buvo malonu skaityti - ir skaitėsi lengvai, ir istorija įtraukianti. Istorijos detales greit pamiršiu, bet istorijos pateikimas man patiko.
Displaying 1 - 30 of 36 reviews