Kodėl sinoptikai, prognozuodami rytdienos orą, ir vėl apsiriko? Meteorologė Audronė Galvonaitė šio klausimo sulaukė daugybę kartų. „Nemanykite, kad kuris džiaugiasi, jei jo prognozė nepasitvirtino. Tikrai ne. Sinoptikui tai tikras galvos skausmas. Dabar dėl vykstančios klimato kaitos jau net ne galvos skausmas, o auglys", – pastebi A. Galvonaitė. Tai, ko ji mokėsi studijų metais, kas, kaip pati sako, buvo įkalta į galvą, nebeatitinka tikrovės. Arktyje dabar vasarą temperatūra aukštesnė nei Lietuvoje, o atogrąžose staiga iškrinta sniegas ar įvyksta dar kas nors netikėto. „Ir keičiasi visa cirkuliacija, kurios mokeisi, kurios dėsnius žinojai. Niekas nebeatitinka. Tavo lig šiol susidarytas vaizdas, kaip viskas turėtų vykti, persitvarkyti oro masės, žlunga. Turi iš naujo analizuoti, ieškoti priežasčių, nulėmusių pasikeitimus", – pasakoja mokslininkė.
Kita vertus, orą gali pakeisti ir žmogelis, kuriam šovė į galvą padegti pievą. Kaip tai vyksta ir ar pačiam galima pasigaminti ne tik debesų, bet ir škvalą?
Fizinių mokslų daktarė A. Galvonaitė paprastai, aiškiai ir su daugybe pavyzdžių pasakoja apie meteorologiją, orus ir klimatą, bendrąją atmosferos cirkuliaciją, debesis, vėjus, škvalus, viesulus, uraganus, pavojingus meteorologinius reiškinius, orų kaprizus ir siurprizus, orų ir klimato įtaką žmonių sveikatai.
Kodėl Lietuva, kuri dėl savo klimato galėjo būti vadinama Dievo užančiu, dabar tokia nebėra? Ar vis dar galima lietaus vandeniu plauti plaukus? Kodėl nėra uragano lietuvišku vardu? Kokie rekordinio dydžio krušos gabalai yra iškritę Lietuvoje? Ar Lietuvoje būna miražų? Kaip stebint žuvėdras pajūryje galima nuspėti orus? Kokiame Lietuvos kurorte netinka ilsėtis sergant širdies ir kraujagyslių ligomis?
Atsakymų į šiuos klausimus ieškokite žinomiausios Lietuvos meteorologės Audronės Galvonaitės knygoje!
O kartą Druskininkuose net lijo moteriškėmis. Pasirodo, moterys namuose pietavo. Viesulas pro atvirą langą jas ištraukė su visais indais ir nusinešė. Įvykio liudininkas prisiminė: „Išėjau į kiemą, žiūriu – moteriškės skrenda. Pirmiausia įsižiūrėjau, ar ne ant šluotų."
Audronė Galvonaitė – geografė, meteorologė, fizinių mokslų daktarė, Vilniaus universitete apsigynusi disertaciją „Meteorologinių faktorių įtaka atmosferos užterštumui Lietuvoje". Jos mokslinių interesų sritis – atmosferos fizika (klimatologija). Tačiau A. Galvonaitę žino, gerbia, į jos žodžius įsiklauso ne tik mokslininkai, bet ir tūkstančiai žmonių, gyvenančių įvairiose Lietuvos vietovėse, ir tikrai ne vien didžiuosiuose miestuose.
Ne vieną dešimtmetį A. Galvonaitė meteorologines žinias populiarina per radiją, televiziją, spaudą, išėjusi į pensiją surengė dešimtis paskaitų įvairaus dydžio ir amžiaus bendruomenėms. Ši knyga – taip pat duoklė plačiajam skaitytojui.
Nepaprasta knyga. Audronė Galvonaitė yra man autoritetas ir negalėčiau nieko blogo pasakyti apie šią knygą. O iš tikrųjų tai klimato kaitos pagreitis jau nebeleidžia kalbėti apie tai, kad kažkas kažką gali pakeisti. Per vėlu. Jeigu kažkada buvo statomos pirkios siekiant apsišildyti, dabar jau didžiausia problema yra, kad namie yra per karšta. :)
Dėkinga autorei, kad užnorino dažniau pakelti galvą į dangų:) Dabar jau žinau, kodėl sinoptikų prognozės nebūna tikslios, tiesiog to padaryti kol kas neįmanoma...
Puiki pažintinė knyga apie klimatą ir orus. Lengvai skaitoma, priverčianti pakelti akis į dangų, paaiškinanti,kodėl pas kaimyną už tvoros lyja,o pas mane ne.
Labai vertinga ir suprantamai pateikta informacija apie mus supančius orus ir klimatą - jų reiškinius ir įtaką. Tik kartkartėmis autorės senamadiški įsitikinimai, kurie ne visada teisingi, rėždavo akį. Verta perskaityti, norintiems daug sužinoti ir išmokti apie orus ir klimatą.