„Vilko valandoje“ (1968) pasakojama apie nevisavertiškumo komplekso kamuojamą dailininką Johaną. Jis su žmona Alma vasaromis gyvena nuošalioje saloje, bet ir čia jo neapleidžia siaubingi košmarai, jis regi keisčiausias būtybes, kurios užvaldo sudirgusią psichiką ir net paveikia jo žmoną. Pasak I. Bergmano, „vilko valanda – tai laikas tarp nakties pabaigos ir aušros. Tai metas, kai daugelis žmonių numiršta, miegas būna giliausias, o košmariški sapnai patys ryškiausi.“
„Riksmų ir kuždesių“ (1971) veiksmas vyksta XIX amžiaus pabaigoje, vaizduojama trijų seserų istorija – viena jų guli mirties patale. Atvažiavusios jos marinti, seserys prisimena savo vaikystę, pasakoja apie savo gyvenimą, kiekviena savaip nelaiminga ir nekenčianti viena kitos. Tik tarnaitė Ana, pati netekusi savo dukrelės, nuoširdžiai rūpinasi mirštančia Agnes, su meile ir atjauta ją globoja ir savaip mėgina sutaikyti seseris.
Kūriniuose „Tarytum veidrody“ (1961) ir – ypač ryškiai – „Komunijoje“ (1961) vaizduojamos I. Bergmano religinės abejonės. „Komunijoje“ dviejų provincijos bažnyčių pastorius Tomas, išgyvenantis dvasinę krizę, nesugeba padėti savo parapijiečiui, žvejui Peršonui. Šis nusižudo apniktas panikos, kad kinai netrukus turės branduolinį ginklą ir pradės karą.
Ernst Ingmar Bergman was a nine-time Academy Award-nominated Swedish film, stage, and opera director. He depicted bleakness and despair as well as comedy and hope in his explorations of the human condition. He is recognized as one of the greatest and most influential filmmakers in cinematic history.
He directed 62 films, most of which he wrote, and directed over 170 plays. Some of his internationally known favorite actors were Liv Ullmann, Bibi Andersson, and Max von Sydow. Most of his films were set in the stark landscape of his native Sweden, and major themes were often bleak, dealing with death, illness, betrayal, and insanity.
Bergman was active for more than 60 years, but his career was seriously threatened in 1976 when he suspended a number of pending productions, closed his studios, and went into self-imposed exile in Germany for eight years following a botched criminal investigation for alleged income tax evasion.
„Ernstas Ingmaras Bergmanas garsus švedų teatro ir kino režisierius, laikomas vienu iš didžiausią įtaką XX a. kinui padariusių filmų kūrėjų“, - taip pristatomas šios knygos autorius. Ši nauja knyga išleista vos prieš metus. Tai keturių rašytojo filmų scenogramos. Naujas knygos aprašymas mintyse gimė dar „Scanorama“ filmo peržiūroje Taip sutapo, kad šią knygą įpusėjau skaityti tada, kai MO vyko „Scanorama“ festivalio filmo „Bergmano sala“ peržiūra. Filme rodoma, kad Švedijoje esanti Forė sala yra garsi būtent tuo, jog ten gyveno ir kūrė I. Bergman. Ištisa pramogų industrija susikūrusi būtent rašytojo garbei ir atvykstantiems turistams. Su malonumu saloje apsistoja menininkai, kurie nori kurti, pajusti atmosferą ar rasti bendraminčių. Su draugu pagalvojome, kad šaunuoliai švedai, pastatė filmą apie garsų šalies rašytoją, skleidžia apie jį žinią, sukūrė traukos vietą turistams, menininkams ir kūrėjams. Dėsningumai Ingmar Bergman kūryboje Ingmar Bergman gimė šeimoje, kurioje tėvas buvo liuteronų dvasininkas, tačiau paradoksalu, jog pats save laikė ateistu, nors augo apsuptas religinės simbolikos. Kūriniuose labai jaučiamos egzistencinės, mirties, vienatvės ir tikėjimo temos. I. Bergman kūrė tiek filmus, tiek spektaklius. Dauguma filmų buvo mažo biudžeto. 1976 m. I. Bergmanas buvo suimtas dėl vengimo mokėti mokesčius. Režisierius labai supyko ir pasakė, kad Švedijoje daugiau niekada nekurs filmo, uždarė savo studiją ir paliko šalį. Vėliau kaltinimai buvo panaikinti kaip neturintys teisinio pagrindo. Vėlgi, šalis taip didžiuojasi savo kilmės režisieriumi, nors pats kūrėjas laikė didelį pyktį ir emigravo. Apie ką ši knyga? Tai keturi skirtingų filmų scenarijai. Skirtingos gyvenimo situacijos, skirtingi scenarijai, tačiau visuose egzistuoja mirtis – kūno ar proto, kuri pasirodo kaip kūrinio kulminacija. Man labiausiai patiko „Komunija“ ir „Tarytum veidrody“. „Komunija“ yra viena iš XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje kurtos tikėjimo ir abejonių trilogijos, kurią sudarė ir „Tarytum veidrodyje“, „Tylėjimas“. I. Bergman kūryba žinoma kaip slogi, čia niekada nerasite laimingos pabaigos. Knibinėjami tikėjimo, mirties ir žmogaus dvilypiškumo, tarp elgsenos ir minčių, klausimai. Vyrauja ir žiaurumas, kartais fizinis, kartais moralinis. Žmonės vaizduojami tokie, kokie yra, gyvenimai neromantizuojami. Pats autorius buvo vedęs 4 kartus. I. Bergman tęsė filmų kūrybą ir aktyviai dirbo iki devinto savo gyvenimo amžiaus dešimtmečio.
Ši knyga būtų įdomi kino gurmanams, kinomanams, žingeidiems žmonėms ir žinoma, I. Bergman šalininkams. Tai trumpa pažintis su legendiniu kūrėju ir režisieriumi. Knyga skaitosi lengvai, veiksmas dažnai keičiasi, jaučiasi nuolatinė dinamika.