What do you think?
Rate this book
Pokerio žaidėjo mergina
Aš – pokerio žaidėjo mergina. Prisipažįstu, sunku pasakoti apie save, kai tiesa skaudi ir nemaloni. Sakoma, labiausiai mums gėda ne dėl to, ką padarėme, o dėl to, ką padarė su mumis. Pokeris neatpažįstamai pakeitė mano gyvenimą.
Jei teigčiau, kad ši istorija įkvepia niekada nepasiduoti ir judėti pirmyn, vargu, ar kalbėčiau tiesą. Žinau tik viena – ši istorija apie mane. Tai tikras ir neišgalvotas paprastos merginos pasakojimas apie jos nepaprastus santykius. Taip, mano draugas priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl kurių ne kartą buvo įklimpęs į skolas, metęs darbą ir net vyko į užsienį užsidirbti.
Ši knyga – apie gyvenimo karuselę, kai gyveni po vienu stogu su pokerio žaidėju ir esi kartu net tada, kai nebėra vilties, kad jis pasikeis.
Autentiškas, įtraukiantis ir nepaprastai paveikus pasakojimas, nė sekundei nepaleidžiantis skaitytojo dėmesio. Apie ką bus kitas skyrius? Sunku nuspėti.
Mielas skaitytojau, dažnai klausinėsi savęs: „Ir kodėl ji visa tai kentė?"
Jei teigčiau, kad ši istorija įkvepia niekada nepasiduoti ir judėti pirmyn, vargu, ar kalbėčiau tiesą. Žinau tik viena – ši istorija apie mane. Tai tikras ir neišgalvotas paprastos merginos pasakojimas apie jos nepaprastus santykius. Taip, mano draugas priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl kurių ne kartą buvo įklimpęs į skolas, metęs darbą ir net vyko į užsienį užsidirbti.
Ši knyga – apie gyvenimo karuselę, kai gyveni po vienu stogu su pokerio žaidėju ir esi kartu net tada, kai nebėra vilties, kad jis pasikeis.
Autentiškas, įtraukiantis ir nepaprastai paveikus pasakojimas, nė sekundei nepaleidžiantis skaitytojo dėmesio. Apie ką bus kitas skyrius? Sunku nuspėti.
Mielas skaitytojau, dažnai klausinėsi savęs: „Ir kodėl ji visa tai kentė?"
192 pages, Hardcover
First published January 1, 2021
1 person is currently reading
23 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 13 of 13 reviews
February 14, 2021
O, vargeli. Aš net nežinau ką beparašyti apie šį dienoraščio principo rašinėlį, kurį leidykla išmoningai ištempė skyrius pradėdama nuo pusės lapo, pripaišydama didžiulių kortų simbolių ir net palikdama tuščias eilutes tarp dialogų. Jei kas nesupranta ką turiu omeny tai atrodo taip(dialogas tik pavyzdys):
- Ką šiandien veiksime?
- Nežinau, o ką norėtum?
- Likim namuose.
Toks principas yra naudojamas mėgėjų platformoje Wattpad, kas sukėlė lengvą šypseną. Deja, profesionaliai leidžiamose knygose šitokio teksto tempimo, kad pripildyti daugiau puslapių dar neteko matyti. Neplosiu leidyklai katučių, nes knyga viso labo 188 puslapių, tačiau turint omeny, kad kas antras prasideda nuo pusės ir dar atimkime tuščias eilutes... O visas malonumas kainuoja virš 11 eurų. Tai sakyčiau brangoka išpažintis. Būtų ok, jei nors būtų apie ką skaityti.
Mergina, kuri draugauja ir gyvena su vyru lošiančiu pokerį. Kol jis jai perka naujesnius drabužius ir sumoka už butą/maistą ji lyg pazyzia, kad gal negerai lošti, bet iš esmės jai tinka.
Kai jam prasideda problemos, jai nebepatinka.
Tai va tiek ir tos istorijos.
Tiesa, ji dar turi draugą "už nugaros" - slaptą seną simpatiją. Ir taip bijo pasisakyti kolegėms ir šeimai, kad vyras lošia, kad verčiau pati jam paskolina (gal atsiloš), kad tik tas nieko nepasakytų jos tėvams ir panašiai.
Verkimas koks blogas gyvenimas kiekviename puslapyje (maisto netrūko, buto neprarado, jis jos nemušė, kai išsilošdavo vėl nupirkdavo "daiktų"), bet gyvenimas vis tiek blogas. Trūko pokalbių, trūko laisvalaikio, trūko visko. Ką pati padarė, kad būtų geriau? Skolino jam dar pinigų.
Ir anaiptol neteisinu to vyro ar neagituoju, kad jis vienas čia buvo kaltas. Tiesiog tokios istorijos nevertos knygų. Jos apie nieką.
Vien pirmuose skyriuose kone kas antro skyriaus pabaiga baigiasi žodžiais "... pokerio žaidėjo mergina". Norint pabrėžti savo statusą ir dar kartą apsiverkti.
Pabrėžiu - vaikų nebuvo. Pora nesusituokusi. Moteris turėjo darbą ir visada galėjo išeiti.
Žinoma, galim sakyti, kad tai istorija apie aklą meilę, bet tada būkim geri parašykim gerą dramą, kurioje tos emocijos pulsuotų, žodžiai nesikartotų, o teksto būtų daugiau nei mokyklos rašinėlyje. O tokių dienoraščių nusiųsti leidyklai man regis galėtų kas antra moteris ir visos turėtų ką papasakoti (dažnu atveju dar skaudesnių atvejų).
Pabaigai - aprašant pokerio kombinacijas iššokančias ekrane kažkas nelabai tikslu. Vyras, kuris lošė kasdien jas žinojo mintinai, jam neturėjo reikėti papildomos programėlės paprasčiausiai rodyti kokią ranką jis turi (nebent kalbėtume apie mokamas skaičiuokles ir oponentų žaidimo analizės programas). Taip pat netikslu kalbėti, kad profesionalai žaidžia dienomis, o mėgėjai vakarais. Pokerio pasaulyje (internetiniame, koks ir minimas knygoje) mėgėjai ir profesionalai lengvai atsisijoja įmokomis. Bet kokio turnyro įmoka mažesnė nei 500 laikoma mėgėjų turnyru, nes profesionalai neturi laiko sėsti prie tokių stalų, jų priziniai laimėjimai per maži. O jei žaidžiama "Sit and go" tai vėl mėgėjai statys iki 10 dolerių, profesionalai 50. Dauguma turnyrų startuoja vakarais ir tęsiasi per naktį, tad dieną UK žaidėjas nelabai ir turi ką įdomaus lošti ir tai nesusiję su sėdinčiais profais prieš kuriuos neįmanoma laimėti. Manau mergina arba visai nesuprato ką rašo, arba draugas kalbėjo jai bet ką (o ji bet ką ir užrašė). Vis tik žmogui suprantančiam pokerį visi tokie dalykai atrodo kvailai.
Lygiai taip pat kai ji sakė negalinti sužinoti kokia suma yra vyro pokerio sąskaitoje. Na, šiam lošiant programėlė rodo tą sąskaitą, užtenka atsidaryti ir pažiūrėti kokie pavedimai ir į kur padaryti. Vėlgi arba čia kažkas nedarašoma, kad labiau paverkti, arba sąmoningai nutylima.
Pasidžiaugsiu tik tuo, kad ji sugebėjo iš šių santykių išbristi. Ir būtent už tai mano žvaigždutės. Už surastą stiprybę, o ne už tai kaip parašyta ši knygelė.
- Ką šiandien veiksime?
- Nežinau, o ką norėtum?
- Likim namuose.
Toks principas yra naudojamas mėgėjų platformoje Wattpad, kas sukėlė lengvą šypseną. Deja, profesionaliai leidžiamose knygose šitokio teksto tempimo, kad pripildyti daugiau puslapių dar neteko matyti. Neplosiu leidyklai katučių, nes knyga viso labo 188 puslapių, tačiau turint omeny, kad kas antras prasideda nuo pusės ir dar atimkime tuščias eilutes... O visas malonumas kainuoja virš 11 eurų. Tai sakyčiau brangoka išpažintis. Būtų ok, jei nors būtų apie ką skaityti.
Mergina, kuri draugauja ir gyvena su vyru lošiančiu pokerį. Kol jis jai perka naujesnius drabužius ir sumoka už butą/maistą ji lyg pazyzia, kad gal negerai lošti, bet iš esmės jai tinka.
Kai jam prasideda problemos, jai nebepatinka.
Tai va tiek ir tos istorijos.
Tiesa, ji dar turi draugą "už nugaros" - slaptą seną simpatiją. Ir taip bijo pasisakyti kolegėms ir šeimai, kad vyras lošia, kad verčiau pati jam paskolina (gal atsiloš), kad tik tas nieko nepasakytų jos tėvams ir panašiai.
Verkimas koks blogas gyvenimas kiekviename puslapyje (maisto netrūko, buto neprarado, jis jos nemušė, kai išsilošdavo vėl nupirkdavo "daiktų"), bet gyvenimas vis tiek blogas. Trūko pokalbių, trūko laisvalaikio, trūko visko. Ką pati padarė, kad būtų geriau? Skolino jam dar pinigų.
Ir anaiptol neteisinu to vyro ar neagituoju, kad jis vienas čia buvo kaltas. Tiesiog tokios istorijos nevertos knygų. Jos apie nieką.
Vien pirmuose skyriuose kone kas antro skyriaus pabaiga baigiasi žodžiais "... pokerio žaidėjo mergina". Norint pabrėžti savo statusą ir dar kartą apsiverkti.
Pabrėžiu - vaikų nebuvo. Pora nesusituokusi. Moteris turėjo darbą ir visada galėjo išeiti.
Žinoma, galim sakyti, kad tai istorija apie aklą meilę, bet tada būkim geri parašykim gerą dramą, kurioje tos emocijos pulsuotų, žodžiai nesikartotų, o teksto būtų daugiau nei mokyklos rašinėlyje. O tokių dienoraščių nusiųsti leidyklai man regis galėtų kas antra moteris ir visos turėtų ką papasakoti (dažnu atveju dar skaudesnių atvejų).
Pabaigai - aprašant pokerio kombinacijas iššokančias ekrane kažkas nelabai tikslu. Vyras, kuris lošė kasdien jas žinojo mintinai, jam neturėjo reikėti papildomos programėlės paprasčiausiai rodyti kokią ranką jis turi (nebent kalbėtume apie mokamas skaičiuokles ir oponentų žaidimo analizės programas). Taip pat netikslu kalbėti, kad profesionalai žaidžia dienomis, o mėgėjai vakarais. Pokerio pasaulyje (internetiniame, koks ir minimas knygoje) mėgėjai ir profesionalai lengvai atsisijoja įmokomis. Bet kokio turnyro įmoka mažesnė nei 500 laikoma mėgėjų turnyru, nes profesionalai neturi laiko sėsti prie tokių stalų, jų priziniai laimėjimai per maži. O jei žaidžiama "Sit and go" tai vėl mėgėjai statys iki 10 dolerių, profesionalai 50. Dauguma turnyrų startuoja vakarais ir tęsiasi per naktį, tad dieną UK žaidėjas nelabai ir turi ką įdomaus lošti ir tai nesusiję su sėdinčiais profais prieš kuriuos neįmanoma laimėti. Manau mergina arba visai nesuprato ką rašo, arba draugas kalbėjo jai bet ką (o ji bet ką ir užrašė). Vis tik žmogui suprantančiam pokerį visi tokie dalykai atrodo kvailai.
Lygiai taip pat kai ji sakė negalinti sužinoti kokia suma yra vyro pokerio sąskaitoje. Na, šiam lošiant programėlė rodo tą sąskaitą, užtenka atsidaryti ir pažiūrėti kokie pavedimai ir į kur padaryti. Vėlgi arba čia kažkas nedarašoma, kad labiau paverkti, arba sąmoningai nutylima.
Pasidžiaugsiu tik tuo, kad ji sugebėjo iš šių santykių išbristi. Ir būtent už tai mano žvaigždutės. Už surastą stiprybę, o ne už tai kaip parašyta ši knygelė.
April 1, 2025
Man atrodo, ši knyga buvo visiškai nesuprasta ir deramai neįvertinta. Aišku, pakenkė ir autorės noras likti inkognito - autobiografinėje literatūroje autorystė yra tiesosakos ženklas.
Kodėl knyga buvo nesuprasta ir neįvertinta? Visų pirma, knyga nėra apie pokerį. Realiai apie pokerį čia nieko nerasite, pasakotoja pokerio visiškai neišmano, o jos vaikinas Donatas, priklausomas nuo internetinio pokerio, jai nieko nepasakoja ir šiaip ją nuolat mausto. Dėl to, kad nėra čia nieko apie pokerį, pati iš pradžių nusivyliau. Antra, tai nėra romanas. Tai autobiografinė istorija, autorės, t. y. jaunos moters vidinės brandos pasakojimas, parašytas kaip savotiška ataskaita, protokolas. Istorija labai buitiška, tikra ir liūdna, todėl tikėtis literatūriškumo, na, įvairių literatūrinių priemonių, metaforų, simbolikos, sudėtingos sintaksės ar kompozicijos, ar jausmų romanų klišių iš prabangių kazino, aistringų lošėjų ir nusikaltėlių gyvenimo irgi neverta. Jei norite fancy lošėjo moters dramatiškos istorijos, rekomenduoju Dalios Jazukevičiūtės "Anarchistės išpažintį" - antroje romano pusėje bus apie lošėją, prabangą ir skurdą, ir mirtinas aistras.
Taigi, apie ką yra "Pokerio žaidėjos mergina"? Apie savotišką XXI a. Emą Bovari, svajotoją, savo iliuzijų vergę, kuri prisiskaičiusi jausmų romanų ir prisižiūrėjusi romantinių filmų tiki viską atperkančią (ir atsiperkančia) meile. Pasakotoja gyvena iliuzijoje, kad jos partneris pasikeis, nors jis jai aiškiai sako, kad to nebus. Tiksi gražios buities ir tradicinės šeimos (vestuvės, būsto paskola, vaikai), o jos vaikinas tiesiog nori lošti internetinį pokerį. Jis nėra tradicinis vyras ir nenori tradicinės šeimos, bet ji to visiškai nepaiso ir vis bando ir bando jį pakeisti, atversti, išgelbėti. Ir nors tikrovė šimtą kartų pasakotojai pateikia įrodymus, kad jos iliuzijos niekuo nepagrįstos, ji vis tiek tiki.
Vienatvės baimė, atstūmimo baimė, išdidumas. Noras kontroliuoti, valdyti situaciją. Klaiki baimė pripažinti, kad nesi tobula, kad negali pakeisti kito. Atsakomybės už kitą prisiėmimas tais atvejais, kai to daryti nevertėtų ir nesugebėjimas prisiimti atsakomybės už savo pačios poelgius. Tam tikra prasme santykiai su pokerio lošėju pasakotojai tampa priklausomybe, tokia pat destruktyvia, kaip jos vaikino priklausomybė.
Žodžiu, tai istorija apie kopriklausomybę, iš kurios išlaisvinti gali tik kita kopriklausomybė, kiti niekuo nepagrįstomis iliuzijomis paremti santykiai.
Psichologiškai istorija yra absoliučiai motyvuota ir tikra. Labai įtraukianti. Šiurpas nukrėtė, kai pasakotojos vaikinas jai pasakė, kad gal jam reikia psichologinės pagalbos, o ji pradėjo išsivartinėti, kad psichologais netiki, niekas jiems nepadės, o tada prisipažino, kad jai būtų nepriimtina, jeigu jos vaikinui padėtų kas nors kitas, o ne ji. Žiauru, bet tokia kopriklausomų žmonių psichologinė tikrovė.
Realiai visko šioje knygoje yra, viskas čia tikra, trūksta tik... šiek tiek literatūros.
Skaitant vis pasvajodavau, och, jei būčiau šios knygos meninė redaktorė, kiek nedaug tereikėtų padirbėti prie rankraščio, kad būtų hitas:)
Kodėl knyga buvo nesuprasta ir neįvertinta? Visų pirma, knyga nėra apie pokerį. Realiai apie pokerį čia nieko nerasite, pasakotoja pokerio visiškai neišmano, o jos vaikinas Donatas, priklausomas nuo internetinio pokerio, jai nieko nepasakoja ir šiaip ją nuolat mausto. Dėl to, kad nėra čia nieko apie pokerį, pati iš pradžių nusivyliau. Antra, tai nėra romanas. Tai autobiografinė istorija, autorės, t. y. jaunos moters vidinės brandos pasakojimas, parašytas kaip savotiška ataskaita, protokolas. Istorija labai buitiška, tikra ir liūdna, todėl tikėtis literatūriškumo, na, įvairių literatūrinių priemonių, metaforų, simbolikos, sudėtingos sintaksės ar kompozicijos, ar jausmų romanų klišių iš prabangių kazino, aistringų lošėjų ir nusikaltėlių gyvenimo irgi neverta. Jei norite fancy lošėjo moters dramatiškos istorijos, rekomenduoju Dalios Jazukevičiūtės "Anarchistės išpažintį" - antroje romano pusėje bus apie lošėją, prabangą ir skurdą, ir mirtinas aistras.
Taigi, apie ką yra "Pokerio žaidėjos mergina"? Apie savotišką XXI a. Emą Bovari, svajotoją, savo iliuzijų vergę, kuri prisiskaičiusi jausmų romanų ir prisižiūrėjusi romantinių filmų tiki viską atperkančią (ir atsiperkančia) meile. Pasakotoja gyvena iliuzijoje, kad jos partneris pasikeis, nors jis jai aiškiai sako, kad to nebus. Tiksi gražios buities ir tradicinės šeimos (vestuvės, būsto paskola, vaikai), o jos vaikinas tiesiog nori lošti internetinį pokerį. Jis nėra tradicinis vyras ir nenori tradicinės šeimos, bet ji to visiškai nepaiso ir vis bando ir bando jį pakeisti, atversti, išgelbėti. Ir nors tikrovė šimtą kartų pasakotojai pateikia įrodymus, kad jos iliuzijos niekuo nepagrįstos, ji vis tiek tiki.
Vienatvės baimė, atstūmimo baimė, išdidumas. Noras kontroliuoti, valdyti situaciją. Klaiki baimė pripažinti, kad nesi tobula, kad negali pakeisti kito. Atsakomybės už kitą prisiėmimas tais atvejais, kai to daryti nevertėtų ir nesugebėjimas prisiimti atsakomybės už savo pačios poelgius. Tam tikra prasme santykiai su pokerio lošėju pasakotojai tampa priklausomybe, tokia pat destruktyvia, kaip jos vaikino priklausomybė.
Žodžiu, tai istorija apie kopriklausomybę, iš kurios išlaisvinti gali tik kita kopriklausomybė, kiti niekuo nepagrįstomis iliuzijomis paremti santykiai.
Psichologiškai istorija yra absoliučiai motyvuota ir tikra. Labai įtraukianti. Šiurpas nukrėtė, kai pasakotojos vaikinas jai pasakė, kad gal jam reikia psichologinės pagalbos, o ji pradėjo išsivartinėti, kad psichologais netiki, niekas jiems nepadės, o tada prisipažino, kad jai būtų nepriimtina, jeigu jos vaikinui padėtų kas nors kitas, o ne ji. Žiauru, bet tokia kopriklausomų žmonių psichologinė tikrovė.
Realiai visko šioje knygoje yra, viskas čia tikra, trūksta tik... šiek tiek literatūros.
Skaitant vis pasvajodavau, och, jei būčiau šios knygos meninė redaktorė, kiek nedaug tereikėtų padirbėti prie rankraščio, kad būtų hitas:)
November 15, 2021
,,Sakoma, labiausiai mums gėda ne dėl to, ką padarėme, o dėl to, ką padarė su mumis."
Šioje citatoje telpa knygos esmė.. Kuri, švelniai tariant, mane nuvylė.
Viršelis ir pavadinimas žada daug. O dar eilės neigiamų atsiliepimų.. Dabar pati suprantu kodėl. Panašu, kad skaičiau ne knygą, o labai mėgėjišką rašinėlį, rašytą paauglės..
Tai turejo būti vidinis monologas, dienoraščio tipo.. Bet išejo labai prastas balaganas. Ir nieko aš daugiau nepasakosiu. Nespoilinsiu.
Kalbant apie mintį, galėjo būti tikrai stipri knyga.. O gavosi, kaip gavosi.
Pliusas, kad susiskaitė labai greitai.. Tik tiek.
Šioje citatoje telpa knygos esmė.. Kuri, švelniai tariant, mane nuvylė.
Viršelis ir pavadinimas žada daug. O dar eilės neigiamų atsiliepimų.. Dabar pati suprantu kodėl. Panašu, kad skaičiau ne knygą, o labai mėgėjišką rašinėlį, rašytą paauglės..
Tai turejo būti vidinis monologas, dienoraščio tipo.. Bet išejo labai prastas balaganas. Ir nieko aš daugiau nepasakosiu. Nespoilinsiu.
Kalbant apie mintį, galėjo būti tikrai stipri knyga.. O gavosi, kaip gavosi.
Pliusas, kad susiskaitė labai greitai.. Tik tiek.
August 31, 2021
1,5 ⭐️
Kooookia gera tema ir...koooks liūdnas reikalas. Nelabai net turiu, ką rimčiau pridurti.
Kadangi pati knyga man priminė tik užrašus, dienoraščio mintis ar išsiliejimą forume, o ne romaną, tai ir mano pačios #nuomonė pavirto sakinių kratiniu, o ne išjausta #apžvalga.
Pati gražiausia dalis - pristatymas viršelyje. Na, tai paliksiu ir jums, kad nereikėtų vargintis ieškant. "Ši knyga - apie gyvenimo karuselę, kai gyveni po vienu stogu su pokerio žaidėju ir esi kartu net tada, kai nebėra vilties, kad jis pasikeis". Regis, laukia stipresnė už ligą meilė ir žemės drebėjimą menantis gyvenimas? Bet, deja, nei tos galingos meilės, nei kasdienybės pasivažinėjimo amerikietiška karusele nepajutau. Na, nebent ir geriausiu atveju, įlindau į siaubo kambarėlį. Bet ir vėl - deja, pastarasis pasirodo sukonstruotas gana stereotipiškai, šiek tiek prabėgom ir kausto ne baime, o atmetimo šaltuku. Viso kūno pasipriešinimu, kad po paraliais, ką aš čia veikiu.
Taip, suprantu, priklausomybės nuo azartinių žaidimų yra siaubingas reikalas. Dievaži, SIAUBINGAS. Todėl už idėją daviau visą žvaigždę. O dar pusę pridėjau už tai, kad ir kaip, mano akimis, pernelyg buitiškai sukalta istorija, bet BUVO galima įžvelgti, jog priklausomybių turintis žmogus ir pats tarsi jomis spinduliuoja, taip supančiodamas prie savęs kitą asmenį. Juk neskęsi vienas? Tai va, kad ir kokia naivi, atrodytų, yra pagridinė herojė, bet manau, jog ją savotiškai viena koja pririšo prie traukinio bėgių. Kai lyg ir užtektų laiko atsirišti bei pabėgti, bet juk traukinys dar neatvažiuoja, kur skubėt, o gal išvis nė neatvažiuos? O net ir pririštam, kartais, visai patogu - juk turi pastovią vietą.
Mano galva, tai tekstas, kuris bus įdomus tik porai žmonių kategorijų. Pirma, tai tiems, kurie patys gyvena panašų gyvenimą. Tai dar viena proga iš šalies pamatyti, jog niekas niekas niekas ir niekada nesikeis, o tikėdami laiminga pabaiga ir patys tampate pokerio žaidėjais. Tik, deja, su savo ir iš savo gyvenimų. Jei neturite kam išsipasakoti ar su kuo pasikalbėti, autorė pastuksens į ledus. O antra kategorija, kuriai gali būti įdomu, tai psicho- specialistai, ieškantys gyvenimiškų šaltinių, norintys pašniukštinėt per atstumą, kaip veikia ne azartiškų žmonių smegenys, bet tų, kurie gyvena KARTU. Nes, tikiu, tokių kaip herojė yra ne vienas: viena koja stovintys realiame pasaulyje, viena - sužalotame, bet per silpni, kad pasipriešintų. Pasimetę, įtikinti, papirkti. Ir ne, nemanau, kad visi yra naivūs, manau, kad daugelis jų tiesiog priklausomi nuo priklausomybių turinčių asmenų. Čia lygiai kaip ir su smurtaujančiais asmenimis, tik, manau, dar baisiau - tave žaloja, o tu nė nematai. Ir niekas netyčia nepastebės, kad ištiestų ranką išsinert iš skaudžios kebeknės.
Pabaigai, tai labai tikiuosi, kad autorė išsipasakojusi pasijuto geriau ir kad savo patirtimi padės bent vienam kenčiančiam žmogui, kuriam atsiversti knygą paprasčiau, nei panaršyti forume. Nes daugiau tai liūdna, bet knyga nėra paveiki. Eiliniam, prie to neprisilietusiam žmogui, gali kelti tik pyktį ir susierzinimą. Galimybę įsijausti ir išgyventi košmarą skaitytojui, deja, bet autorė pralošė.
Kooookia gera tema ir...koooks liūdnas reikalas. Nelabai net turiu, ką rimčiau pridurti.
Kadangi pati knyga man priminė tik užrašus, dienoraščio mintis ar išsiliejimą forume, o ne romaną, tai ir mano pačios #nuomonė pavirto sakinių kratiniu, o ne išjausta #apžvalga.
Pati gražiausia dalis - pristatymas viršelyje. Na, tai paliksiu ir jums, kad nereikėtų vargintis ieškant. "Ši knyga - apie gyvenimo karuselę, kai gyveni po vienu stogu su pokerio žaidėju ir esi kartu net tada, kai nebėra vilties, kad jis pasikeis". Regis, laukia stipresnė už ligą meilė ir žemės drebėjimą menantis gyvenimas? Bet, deja, nei tos galingos meilės, nei kasdienybės pasivažinėjimo amerikietiška karusele nepajutau. Na, nebent ir geriausiu atveju, įlindau į siaubo kambarėlį. Bet ir vėl - deja, pastarasis pasirodo sukonstruotas gana stereotipiškai, šiek tiek prabėgom ir kausto ne baime, o atmetimo šaltuku. Viso kūno pasipriešinimu, kad po paraliais, ką aš čia veikiu.
Taip, suprantu, priklausomybės nuo azartinių žaidimų yra siaubingas reikalas. Dievaži, SIAUBINGAS. Todėl už idėją daviau visą žvaigždę. O dar pusę pridėjau už tai, kad ir kaip, mano akimis, pernelyg buitiškai sukalta istorija, bet BUVO galima įžvelgti, jog priklausomybių turintis žmogus ir pats tarsi jomis spinduliuoja, taip supančiodamas prie savęs kitą asmenį. Juk neskęsi vienas? Tai va, kad ir kokia naivi, atrodytų, yra pagridinė herojė, bet manau, jog ją savotiškai viena koja pririšo prie traukinio bėgių. Kai lyg ir užtektų laiko atsirišti bei pabėgti, bet juk traukinys dar neatvažiuoja, kur skubėt, o gal išvis nė neatvažiuos? O net ir pririštam, kartais, visai patogu - juk turi pastovią vietą.
Mano galva, tai tekstas, kuris bus įdomus tik porai žmonių kategorijų. Pirma, tai tiems, kurie patys gyvena panašų gyvenimą. Tai dar viena proga iš šalies pamatyti, jog niekas niekas niekas ir niekada nesikeis, o tikėdami laiminga pabaiga ir patys tampate pokerio žaidėjais. Tik, deja, su savo ir iš savo gyvenimų. Jei neturite kam išsipasakoti ar su kuo pasikalbėti, autorė pastuksens į ledus. O antra kategorija, kuriai gali būti įdomu, tai psicho- specialistai, ieškantys gyvenimiškų šaltinių, norintys pašniukštinėt per atstumą, kaip veikia ne azartiškų žmonių smegenys, bet tų, kurie gyvena KARTU. Nes, tikiu, tokių kaip herojė yra ne vienas: viena koja stovintys realiame pasaulyje, viena - sužalotame, bet per silpni, kad pasipriešintų. Pasimetę, įtikinti, papirkti. Ir ne, nemanau, kad visi yra naivūs, manau, kad daugelis jų tiesiog priklausomi nuo priklausomybių turinčių asmenų. Čia lygiai kaip ir su smurtaujančiais asmenimis, tik, manau, dar baisiau - tave žaloja, o tu nė nematai. Ir niekas netyčia nepastebės, kad ištiestų ranką išsinert iš skaudžios kebeknės.
Pabaigai, tai labai tikiuosi, kad autorė išsipasakojusi pasijuto geriau ir kad savo patirtimi padės bent vienam kenčiančiam žmogui, kuriam atsiversti knygą paprasčiau, nei panaršyti forume. Nes daugiau tai liūdna, bet knyga nėra paveiki. Eiliniam, prie to neprisilietusiam žmogui, gali kelti tik pyktį ir susierzinimą. Galimybę įsijausti ir išgyventi košmarą skaitytojui, deja, bet autorė pralošė.
May 7, 2021
Viena rašytojų mentorė minėjo jai svarbią frazę „rašytojui yra ne taip svarbu, ką rašyti, bet [svarbu] kaip“. Taip ji kalbėjo labiau ne apie rašymo įgūdžius, bet privilegijuodama būseną, kuri veda įdomiai kurti.
Ir ji nėra visai neteisi: ne vienas pastaruoju metu mano skaitytas „autofikcinis“ pasakojimas grindžiamas saviraiškos aistros ir liejasi į prasmingų istorijų, kurios „padės išgyventi kitiems“, foną, nors nebūtinai demonstruoja įgūdžius tai padaryti įtikinamai.
Noros Paukštės „Pokerio žaidėjo mergina“ ir yra tokia raiša knyga. Ji pretenzingai įvardijama „romanu“, o primena tiesiog išpūstą, į kelis sakinius sutraukiamą ataskaitą apie gyvenimą su pokerio lošėju. Neslepiama, kad pati svarbiausia šio kūrinio vertė – terapinė pačiai autorei, todėl, manau, drąsiai galėjo vadintis „užrašais“.
Tačiau ar knyga savaime įdomi, jei pasakojimą palaiko tik tiesosaka ir iš anksto įvertinta trauma? Ar užtenka viltis, kad potenciali (aktuali) tema, kurią slepia tavo sudėtinga istorija, nudirbs visą darbą?
Patys įdomiausi užkabinti aspektai – analitiškas priklausomybės išgyvenimas iš artimojo pozicijos; kaip jaunos poros, išgyvenančios problemas, dorojasi su socialiniais lūkesčiais ir spaudimu; apskritai kokią įtaką daro vartotojiškas sėkmės kultas – liko kažkur nuošaly.
Be jų šis pasakojimas tikrai sukrečiančiai nuogas. Tik gal ne dėl to, ko tikėtasi (skandalingo tikrumo?). Greičiau dėl begalinio teksto naivumo ir plokštumo.
Ir ji nėra visai neteisi: ne vienas pastaruoju metu mano skaitytas „autofikcinis“ pasakojimas grindžiamas saviraiškos aistros ir liejasi į prasmingų istorijų, kurios „padės išgyventi kitiems“, foną, nors nebūtinai demonstruoja įgūdžius tai padaryti įtikinamai.
Noros Paukštės „Pokerio žaidėjo mergina“ ir yra tokia raiša knyga. Ji pretenzingai įvardijama „romanu“, o primena tiesiog išpūstą, į kelis sakinius sutraukiamą ataskaitą apie gyvenimą su pokerio lošėju. Neslepiama, kad pati svarbiausia šio kūrinio vertė – terapinė pačiai autorei, todėl, manau, drąsiai galėjo vadintis „užrašais“.
Tačiau ar knyga savaime įdomi, jei pasakojimą palaiko tik tiesosaka ir iš anksto įvertinta trauma? Ar užtenka viltis, kad potenciali (aktuali) tema, kurią slepia tavo sudėtinga istorija, nudirbs visą darbą?
Patys įdomiausi užkabinti aspektai – analitiškas priklausomybės išgyvenimas iš artimojo pozicijos; kaip jaunos poros, išgyvenančios problemas, dorojasi su socialiniais lūkesčiais ir spaudimu; apskritai kokią įtaką daro vartotojiškas sėkmės kultas – liko kažkur nuošaly.
Be jų šis pasakojimas tikrai sukrečiančiai nuogas. Tik gal ne dėl to, ko tikėtasi (skandalingo tikrumo?). Greičiau dėl begalinio teksto naivumo ir plokštumo.
February 27, 2022
Labai įtraukianti istorija,tik gaila, kad neišpildyta. Pabaigos labai trūko. Atrodo, kad pradėta rašyti su ūpu,o vėliau entuziazmas blėso ir knyga paskubomis pabaigta.
December 29, 2023
Istorija liūdna, bet taip dažnai būna kai gyvenime verda toksiški santykiai. Pritrūko pabaigos.
February 21, 2025
Knyga gana jautria tema, bet ... Daug pasikartojimų skaitant, dialogai vienodi daugmaž. Kažko trūko.
November 15, 2022
Nesuprantu kas žmonėms nepatiko su tuo knygos dydžiu ar tekstu puslapiuose, bet man pati knyga kaip knyga visai patiko. Taip, dienoraščio tipo, bet čia vėl nesuprantu kas su tuo negerai? Prieš perkant patariu pasidomėt knygom, o ne nusipirkt ir po to jei puslapių skaičius nepatenkina lūkesčių šaut vieną balą. Nėra nieko blogiau už kvailą skaitytoją. O knyga tikrai nebloga, norėjosi gal gilesnės pabaigos, bet šiaip patiko. Dėčiau 4, bet jeigu galima vertint 1 žvaigždute dėl puslapių skaičiaus kitiems, tai man vien dėl to galima tada vertint 5 :)
April 1, 2024
Tokia silpna turiniu knyga, klaiku. Anotacija knygos stipresne nei pati knyga… lapo rasinelis istemptas iki knygos, laiko gaisatis. O dar raso, kad knygoje aprasytos skaudziausios ir sunkiausios patirtys ir tada galvoji… o Dievuleliau, tada ta mergina nieko gyvenime nemate… iskaitant ta pati pokeri…. Nevertas laiko skaitinys, sakau ta, kuri zino ka reiskia buti pokerio zaidejo mergina ir ta, kuri mazai skaito knygu….skaiciau, nes tema kabino, artima, galvoju perskaitysiu. Uzverciau ir sesei sakau, toks slamstas… o mano sese skaito belenkiek ir laba atidziai renkasi knygas skaitymui: sako as tau is pradziu ta sakiau, jau buvo aisku pavarcius pacia knyga, teksto isdestyma puslapiuose. Baisu….
December 15, 2021
Perskaičiau knygą per porą dienų, nes itin patiko. Vienintelis dalykas, dėl ko palikau keturias, o ne penkias žvaigždutes, tai dėl pabaigos nebuvimo ir daug tuščių puslapio vietų. Mano galva, tai tikrai buvo galima kažkaip užpildyti. Istorija gan liūdna, tačiau ir pamokanti. Buvo įdomu 'pamatyti' visą šį reikalą kito žmogaus akimis :)
June 29, 2022
Idėja įdomi, tačiau pati istorija labai nuvylė.
July 17, 2024
Siužetinė linija labai vienoda. Trūko daugiau detalių. Labai vienodi dialogai.
Displaying 1 - 13 of 13 reviews