„Atminties šuliniai" – tai biografinis romanas apie epochą, apie sutiktus žmones. Autorė atgaivina jaunystės, studijų metų Maskvos teatriniame institute prisiminimus. Tai buvo įdomūs ir prieštaringi proto valymosi ir brendimo laikai, vadinamoji „atlydžio" epocha, kuri reiškėsi visose gyvenimo ir kūrybos srityse; autorė ją patyrė gyvendama Maskvoje ir Vilniuje. „Rašant,– sako autorė,– man buvo svarbu nemeluoti, nedailinti, neapsimetinėti, suvokti save, savo aplinką ir pagrįsti savo požiūrį".
Prozininkė, teatrologė, dailėtyrininkė. Gimė 1938 03 18 Kaune. 1963 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. 1989 m. menotyros kandidatė. 1964–1973 m. dirbo Istorijos instituto Menotyros sektoriuje. 1973–1982 m. Vilniaus universitete dėstė teatro istoriją. 1983–1988 m. dirbo Lietuvos konservatorijos Muzikos teorijos laboratorijoje, 1988–1990 m. – Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. Nuo 1990 m. dirbo Kultūros, filosofijos ir meno institute (iki 2002 m. Lietuvos kultūros ir meno institutas). Nuo 1995 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, nuo 1996 m. docentė. Mokslinių tyrimų pagrindinės sritys: teatro istorija ir teorija, scenografija, lėlių teatro menas, Rytų teatras. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2012 m.