Educated at Koningsberg University and the University of Berlin, Sudermann had to give up his studies because of financial difficulties. He worked for a time as a tutor before becoming a journalist in Bern, Switzerland. He returned to Germany in 1881 and became the editor of the Deutsches Reichsblatt. Thereafter, he devoted himself to writing. In 1886, he published Zweilicht, his first novel, and followed in 1887 with Frau Sorge, which was critically acclaimed. His first drama, Die Ehre, or The Honour appeared in 1889 and was enormously successful. Sudermann also produced a number of short stories. His other works include Geschwister (1888), Der Katzensteg (1890), Sodoms Ende (1891), Die Heimat (1893), Morituri (1896), Es Lebe das Leben! (1902), Es War (1904) and Stein unter Steinen (1905).
Šiuo laiku pamarys tampa new black, tai gal šitas vokiečių rašytojo Hermanno Sudermanno apsakymų rinkinys vėl bus atrastas skaitytojų.
Iš Šilutės vokiečių kilęs Sudermannas rašo paprastai, trumpais sakiniais, istoriją pasakoja realistiškai, todėl skaitant jo apsakymus neapleidžia jausmas, kad išmonės juose nedaug – atrodo, rašytojas tiesiog užrašė tikrovėje nugirstas istorijas. (Beje, iš dalies tai patvirtina ir Šilutės muziejininkų žinios. Kaip suprantu, siužetus apsakymams Sudermannas rinko keliaudamas po pamarį Šilutės dvarininko Hugo Scheu kvietimu).
Ir būtent dėl tos autentikos skaityti labai įdomu.
Man labiausiai patiko apsakymas Jonas ir Erdmė, pasakojantis apie Žalgirių pelkininkus. XX amžiaus pradžioje Vokietijos kanclerio Otto von Bismarck'o įsakymu imta pigiai nuomoti žemę aplink Rusnę ir Kintus esančiose pelkėse, todėl ten atsikėlė neturtingi lietuvininkai. Pelkėse jie gyveno ant durpių, ant durpių statė namus ir bandė dirbti permirkusią žemę. Šiame apsakyme Sudermannas pasakoja apie tokią naujakurių šeimą. Kiek žinau, istorija tikra.
Tai va. Rekomenduoju norintiems geriau pajusti pamario kraštą.
Toks paprastas, kiek senoviškas skaitinys, tačiau turintis jaukaus žavesio. Įdomu jau vien todėl, kad Mažąją Lietuvą čia regime vokiečio rašytojo akimis – su visa jos kasdienybe, kalbos, tradicijų, pasaulėjautos sluoksniais, lyg koks kultūrinis dokumentas, leidžiantis pažvelgti į mūsų kraštą iš šalies.
Skaitant vis iškildavo mintis - kokia dar jauna yra dabartinė šeimos koncepcija. Ne taip seniai šeima suvokta pirmiausia kaip ūkio subjektas, o ne meilės ar empatijos sąlygota jungtis. Jausmai neturėjo didelės vertės, svarbiau buvo išlaikyti ūkį, paveldą, tradiciją.
O tada dar prisimenu, kad Širinskienė, Vėgėlė ir net pats Nausėda su savo aplinka, tebemąsto apie šeimą pirmiausia kaip apie ūkio ar institucijos vienetą, kuriems meilė, tarpusavio pagarba, vidinis ryšys ir moters kūno neliečiamumas jiems tebėra antraeilės kategorijos, todėl Sudermanno pasakojimas įgavo papildomą aktualumą: jausmai, laisvas pasirinkimas ir pagarba, yra labai jauna, trapi ir dar ne iki galo įsišaknijusi idėja ir net šiandien turime politikų užstrigusių šimtmečių praeityje.
Ech..nepažįstami žmonės ir jų nuomonės. Knyga, kuri kaip supratau iš rekomendacijų, yra lengvas skaitinys apie pamario krašto žmones ir gamtą. Tai ir pasirinkau šventėms kaip istorinį, lengvą skaitymą. Neprisimenu kada taip prašoviau.
Pirmiausiai tai -apsakymai. Keturi. Baisūs pribaisūs.
Sunku net sugalvoti kažką tamsesnio ir sunkesnio. Visos istorijos- gilios trauminės patirtys. Dogviliška. Kiek primena "Tai, ko netekome ugnyje". Torą.
Bet bent jau man, besitikėjusiai kažko šviesaus ir lengvo, tai buvo tokia tarsi mini trauma.
Rašytojas tarsi bando įnešti šviesos. Bet nuo to man tik augo siaubas.
Gal, visgi, tinkamai nusiteikus ir žinant ką skaitysi, pavyktų mėgautis ir ta pamario gamta, bet man visai nepavyko. Knyga parašyta puikiai, bet aš visai nepataikiau su momentu ir buvau nepasiruošusi.
Iš mokyklos atsimenu Zudermaną, bet neturėjau progos paskaityti iki pamačiai sena.lt pardavime šią knygą bei sukilo prisiminimai ... Perskaičiau ir 5/5, liūdnos tokios, gyvenimiškos apie varguoliukus lietuvininkus Vokietijos imperijoje... Dukrai daviau paskaityt, nepatiko... Nebe XIXa., trūksta blizgesio, stimulo skaitant... galbūt kitas žanras artimiau širdies... kas kam...