Ryte radusi du vidurnaktį praleistus draugės Erikos skambučius Gabrielė nutaria ją aplankyti. Pravėrus draugės buto duris merginą apima slogi nuojauta. Ji pasitvirtina – miegamajame, ant lovos, vilkėdama senamadišką nuotakos suknelę guli Erika... nebegyva. Ar tai savižudybė? O jei ne, tai kas ir kodėl nužudė šią jauną, gyvybingą moterį? Kiek toli galima nueiti norint susigrąžinti mirties sunaikintus jausmus? Kiek iš tiesų galima pažinti žmones, kuriuos laikome pačiais artimiausiais savo gyvenime?
Tai įtemptas pasakojimas apie meilę ir neapykantą, iš proto vedančią aistrą seniai prarastai moteriai, fatališką tikėjimą meno amžinumu ir metų metus slepiamas, tačiau vis tiek galiausiai į viešumą išnyrančias šeimų paslaptis.
Autorė baigusi Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Ilgą laiką dirbo teisininke, šiuo metu dėsto teisės dalykus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje ir Vilniaus universiteto Kauno fakultete. „Mirtis tarp žvaigždžių" – trečioji jos knyga. Autorė 2005 m. išleido detektyvą „Kleopatros brilianto paslaptis", o 2015 m. Sabinos Šatinskos slapyvardžiu – detektyvą „Paslaptingi Petros lobiai".
Lietuviškų detektyvų tenka ieškoti su žiburiu. Arba tai labai vienkartiniai projektai, arba jie skystoki. Taigi kiekvieną detektyvų rašytoją aš branginu. Taigo Jolanta Vilkevičiūtė yra labai malonus atradimas.
Gabrielė randa mirusią savo draugę Eriką, kuri paskutiniu metu elgėsi visiškai neįprastai. O kur dar du praleisti skambučiai naktį prieš mirtį. Gabrielė netiki šia policijos versija ir pati ima aiškintis pati, kas nutiko iš tiesų. Gabrielė vyksta į draugės vyro dvarą prie Klaipėdos ir ją pasiveja praeities įvykiai.
Iš tiesų, tokio įtempto siužeto šiam romanui gali pavydėti ir užsienio trilerių meistrai. Įvykiai keitė viena kitą, buvo paslapčių paslaptėlių... Ir moterų intrigų užteko ir tikrai neatspėjau visos atomazgos. Žodžiu, tikrai kokybiškas detektyvas, kuris įtraukė ir nepaleido. Labai džiaugiuosi atradusi šią rašytoją.
Na, o pabaigai norėtųsi pasvarstyti, kodėl tiek mažai gerų lietuviškų detektyvų turime. Turbūt juos visus logiškai sudėlioti nėra taip paprasta. Tikiuosi, kad J. Vilkevičiūtė po truputėlį išsijudins ir skaitysime dar ne vieną įtraukiančią istoriją, o aš džiaugiuosi, kad liko dar neperskaitytų romanų.
Mano nuomonė: Su Jolantos Vilkevičiūtės kūryba iki šiol nebuvau pažįstama, na, tik knygų mugėje per atsitiktinumą atėjau į jos ir dar poros autorių, parašiusių detektyvus, pristatymą. Ir iš po jo, man ši knyga vis kirbėjo, šmėžavo kažkur mintyse, kad noriu ją perskaityti. „Mirtis tarp žvaigzdžių“-tai įtemptas pasakojimas apie meilę ir neapykantą, iš proto vedančią aistrą seniai prarastai moteriai, fatališką tikėjimą meno amžinumu ir metų metus slepiamas, tačiau vis tiek galiausiai į viešumą išnyrančias šeimų paslaptis. Lengvai, paprastai ir nuoširdžiai papasakota įtraukianti istorija apie Gabrielę, kuri imasi detektyvės vaidmens ieškant savo geriausios draugės žudiko. Daug spalvingų ir jausmingų charakterių, intrigų ir paslapčių! Tikrai geras detektyvas atostogoms ir labai rekomenduoju!
Į rankas man pakliūna vis geresnės, vis labiau įtraukiančios lietuvių autorių knygos ir ši- neišimtis. Ji nepaleido manęs kiek laiko net ir perskaičius, nes pabaiga dar palieka viską tęsti patį skaitytoją ir jei visiškai visų taškų nespėjo sudėti kartu su tekstu, teks šiek tiek permąstyti ir po jo. Nesitikėjau, jog ir lietuviai, ne tik skandinavai, gali rašyti, nors ir ne tokį tamsų, bet visgi labai įdomų detektyvą. Tad autorė labai nustebino ir privertė pakeisti nuomonę nebūti tokiai kategoriškai nusteikusiai gimtinės rašytojams. Tiesa, su J. Vilkevičiūtės kūryba iki šiol nebuvau pažįstama, na, tik knygų mugėje per atsitiktinumą atėjau į jos ir dar poros autorių, parašiusių detektyvus, pristatymą. Ir iš po jo, man ši knyga vis kirbėjo, šmėžavo kažkur mintyse, kad noriu ją perskaityti. Ir nei vienu epizodu neteko nusivilti, o tarp kito, užbūrė tiek, jog gal ne greitu metu, bet Jolantos knygą dar ne vieną perskaitysiu. ❤
Ne kiekvienam prozininkui pasiseka parašyti gerą detektyvą. Turbūt reikalinga kažkokia ypatinga talento ląstelė, kuri ne kiekvienam įgimta, o gal ir neišugdoma. Arba turi ją, arba ne. Tad – pirmiausia – gerbiu autorę už drąsą. O vertinti knygą labai gerai ar net gerai – deja, negaliu. Geras karkasas, kurio nepavyko užpildyti taip, kad gautųsi pastatas. Gal net labiau tiktų apibūdinimai: „perpildyta“. „persistengta“. Būna ir taip... Gal mano vertinimas ir neobjektyvus, nes nesu nei didelis detektyvų mėgėjas, nei žinovas. Tad priimkit kaip eilinę skaitytojo nuomonę, ir tiek.
Mano nuomone, knygos siužeto idėja nebloga, tačiau labai prastai įgyvendinta. Nėra aišku, kokie yra veikėjų charakteriai. Sakiniai padriki, matosi, kad buvo bandyta, tačiau nepakankamai išvystyta sklandi istorija. Toks jausmas, tarsi rašė paauglė, kupina idėjų, norėjo įtraukti į knygą daug siužeto vingių, tačiau gavosi taip, kad knygos pabaigoje teko viską aiškinti, kas nutiko iki tol.
Kai pamačiau, kad šis detektyvas parašytas lietuvių autorės, pasakiau sau, kad būtinai jį perskaitysiu.
Čia radau visko: ir meilės trikampių, ir aistrų, ir pavydo, ir paslapčių, ir žmogžudysčių, ir turtų troškimo. Gal net per daug visko vienoje knygoje, manau būtų užtekę apsiriboti keliais siužetiniais vingiais. Norėtųsi lėtesnio tempo ir lai būna mažiau scenų, bet plačiau aprašytų. Bet tikrai įtraukė ir buvo įdomu kaip viskas baigsis. Nėra kraujo ir visokių baisybių aprašymų, tad patiks norintiems lengvos detektyvinės istorijos. Apžvalga: https://profesionalimama.wordpress.co...
Mano pirmas lietuviškas detektyvas. Jau viduryje knygos supratau kas yra kas. Labiausiai užkniso tas stereotipinis moterų vaizdavimas pačios autorės moters… Visos gyvatės, gražuolės ir viena kitai kenkiančios. Niekaip negaliu suvokti, kaip Gabrielė, dirbanti apsaugoje ir prieš tai saugojusi svarbius asmenis visiškai nedemonstruoja jokio kritinio mąstymo ir mėtosi kaip burė nuo vienos simpatijos prie kitos. Oj, Robertas toks gražus, oj, Bertranas koks simpatiškas diedukas, o dar ir Česlovas neblogas. Visiems pasiruošusi pulti po kojomis nors apie pirmus du slankioja aiškus nusikaltimų šešėlis.
Knyga įtraukianti. Skaitai ir negali atsiplėsti, tačiau sunku suprasti tuos trumpus intarpus iš kitų žmonių pasakojimų. Tai trūksta nuoseklumo. Tačiau pasakojama istorija tikrai verta dėmesio. Pabaiga tikrai nenuspėjama, tad iki pat pabaigos įtampa vystėsi.
Įdomus istorijos dėstymo siužetas, nes įtariamieji atvirai aptarinėjami, jie žinomi, bet jie sukinėjasi apie auką ir stebi. Galva dirbą visą laiką o istorijos atomazga paaiškėja tik paskutiniuose puslapiuose ir tikrai netikėtai ;) Kokia fantazija.
Ši knyga buvo kažkuriame forume tarp rekomenduojamų paskaityti . Tikrai likau labai maloniai nustebinta lietuvišku detektyvu : intriga išlaikyta iki paskutinio knygos puslapio. Labai ačiū knygos autorei Jolantai Vilkevičiūtei už galimybę praleisti nuostabų vakarą su jos kūriniu 💕