What do you think?
Rate this book
Baltaragio malūnas
Tai - žymiausias Kazio Borutos kūrinys, kuriame nepastebimai susipina dvi vaizdavimo plotmės: realioji ir tautosakinė. Kūrinyje galima pastebėti daug lietuvių liaudies dainų, pasakų, padavimų ir kitų kūrinių motyvų. Kazio Borutos tikslas rašant šią knygą buvo sukurti lietuvišką epą.
256 pages, Hardcover
First published January 1, 1945
26 people are currently reading
505 people want to read
About the author
Kazys Boruta
33 books8 followersKazys Boruta (1905-1965) – Lietuvos rašytojas, poetas, politinis veikėjas.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 73 reviews
September 6, 2019
„Baltaragio malūnas“ man patiko nuo pat pirmų puslapių. Patiko dvi vaizdavimo plotmės: realioji ir tautosakinė ir galima pastebėti daug lietuvių liaudies dainų, pasakų, padavimų ir kitų kūrinių motyvų. Toks labai lietuviškas pasakojimas. Nu ir kam jis gali nepatikti?
January 29, 2019
I have been reading about war in Germany and eastern Europe across the centuries, from the Thirty Years War in Germany (Simplicius Simplissimus, to sometime after the 1863 Polish-Lithuanian rebellion (this book), to pre-WWI-written-post-WWI Germany The Magic Mountain, to post-WWII Germany Billiards at Half-Past Nine, to WWI through the end of the USSR in Poland/Ukraine Lala. Each of these books has completely different black humor-inflected style, in order: picaresque, folk tale, realist+? (it's early going for Mountain), modernist, almost back around to picaresque. Each is wonderful in its own way, shining a spotlight on another facet of a beveled window, a window that looks into how people in these ravaged places that changed hands every few years constructed a way to both explain and survive what was happening.
I came to Whitehorn's Windmill via a review on a blog from Global Literature in Libraries https://glli-us.org/2018/12/13/the-tr...
that explains bit of its background (there is a little more in a postscript to the book itself). The author was writing in German-occupied Lithuania at the time, and spent much of his life in prison or as author-non-grata in Soviet times. The translator notes that it might be thought of as young adult literature, but she and I found the exploration of fate and whether we all deal with the devil to be very grown up.
On the surface it reads like a folk tale, to a degree, but the descriptions and narrative comments add depth. The story is nominally about two romances, but The setting is a still mostly-pagan culture where the everyday devil who lives in the bog is a real presence and known to everyone. Whereas the thin overlay of Church is notable for its irrelevance, its impotence, in the face of cosmic forces at work here. You can call on God, but only the Devil actually shows up when you say his name.
If you say 'I'd do anything to...' or 'The devil take...' the ugly little fellow will be there in a moment to offer what seems like an innocuous deal. The consequences are ugly and can't be undone. They may turn out unlike what you thought you'd bargained for, but still they won't be good. Rather like the Molotov-Ribbentrop pact that delivered Lithuania to Russia--temporarily. Is there really a devil we are making pacts with when we wish ill luck to someone, or for an outcome we know is not just? Or is the only evil inside ourselves? Or is there just an ill-fated universe working out its destiny?
And yet, it is a fairy tale. There is romance. There are earthy peasants. Wise old men. Spells, Old crones, foolish priests, fond fathers, lovely daughters, magic, great storms, trick after trick, thieves and lovesick fools, fiery steeds, silver bullets, strange travels. A plot that keeps you turning pages (although I agree with one reviewer that there are a few too many convolutions that seem to be there to stretch it to full book length).
And it is very funny. Some of it is the earthy peasant and devilish scatological humor; much of it leans more to amused portrayals of human foibles.
In my favorite chapter, there are slant injections of history to ground you for the first time. One old man had lived through the 'rebellion' of (presumably) 1863, the one Herzen opposed as unripe, to the great disappointment of his readers. Russia retaliated against the failed, elite-led rebellion by liberating the serfs. In Windmill, one nasty former-landowner-fallen-on-hard-times laments 'He remembered the days of serfdom enviously; back then he wouldn't have needed to go knocking about in the dark to town [to ask the government to send troops to subdue the effrontery of the peasant customers at his tavern]; he'd have tanned half of the peasants' hides himself with a whip, so they'd rub themselves for a year or two and remember the lord's kindness.' These history references, though, are very minor items amidst a sea of folklore and culture. Every part of the day seems to be governed by customs and superstitions.
Some favorite quotes:
Even Tatergall's fleas dropped dead on hearing this.
'Seriously, put up a lightning rod.'
'Oh come on, who needs it?' Whitehorn waved it off, pleased that he already had a shotgun loaded with two silver bullets, with which he could defend himself from all enemies, while lightning was no enemy to him, but one of his own, like all of nature...
But the closer he got to the bogs, the greater the fear that gripped Shaddon. He still hadn't got over his fright after Tatergall's murder. And Pinčuks, even if a buddy, was a devil all the same: how could a person know what he might think up? If people had already become so evil, what could you expect from a devil?
I came to Whitehorn's Windmill via a review on a blog from Global Literature in Libraries https://glli-us.org/2018/12/13/the-tr...
that explains bit of its background (there is a little more in a postscript to the book itself). The author was writing in German-occupied Lithuania at the time, and spent much of his life in prison or as author-non-grata in Soviet times. The translator notes that it might be thought of as young adult literature, but she and I found the exploration of fate and whether we all deal with the devil to be very grown up.
On the surface it reads like a folk tale, to a degree, but the descriptions and narrative comments add depth. The story is nominally about two romances, but The setting is a still mostly-pagan culture where the everyday devil who lives in the bog is a real presence and known to everyone. Whereas the thin overlay of Church is notable for its irrelevance, its impotence, in the face of cosmic forces at work here. You can call on God, but only the Devil actually shows up when you say his name.
If you say 'I'd do anything to...' or 'The devil take...' the ugly little fellow will be there in a moment to offer what seems like an innocuous deal. The consequences are ugly and can't be undone. They may turn out unlike what you thought you'd bargained for, but still they won't be good. Rather like the Molotov-Ribbentrop pact that delivered Lithuania to Russia--temporarily. Is there really a devil we are making pacts with when we wish ill luck to someone, or for an outcome we know is not just? Or is the only evil inside ourselves? Or is there just an ill-fated universe working out its destiny?
And yet, it is a fairy tale. There is romance. There are earthy peasants. Wise old men. Spells, Old crones, foolish priests, fond fathers, lovely daughters, magic, great storms, trick after trick, thieves and lovesick fools, fiery steeds, silver bullets, strange travels. A plot that keeps you turning pages (although I agree with one reviewer that there are a few too many convolutions that seem to be there to stretch it to full book length).
And it is very funny. Some of it is the earthy peasant and devilish scatological humor; much of it leans more to amused portrayals of human foibles.
In my favorite chapter, there are slant injections of history to ground you for the first time. One old man had lived through the 'rebellion' of (presumably) 1863, the one Herzen opposed as unripe, to the great disappointment of his readers. Russia retaliated against the failed, elite-led rebellion by liberating the serfs. In Windmill, one nasty former-landowner-fallen-on-hard-times laments 'He remembered the days of serfdom enviously; back then he wouldn't have needed to go knocking about in the dark to town [to ask the government to send troops to subdue the effrontery of the peasant customers at his tavern]; he'd have tanned half of the peasants' hides himself with a whip, so they'd rub themselves for a year or two and remember the lord's kindness.' These history references, though, are very minor items amidst a sea of folklore and culture. Every part of the day seems to be governed by customs and superstitions.
Some favorite quotes:
Even Tatergall's fleas dropped dead on hearing this.
'Seriously, put up a lightning rod.'
'Oh come on, who needs it?' Whitehorn waved it off, pleased that he already had a shotgun loaded with two silver bullets, with which he could defend himself from all enemies, while lightning was no enemy to him, but one of his own, like all of nature...
But the closer he got to the bogs, the greater the fear that gripped Shaddon. He still hadn't got over his fright after Tatergall's murder. And Pinčuks, even if a buddy, was a devil all the same: how could a person know what he might think up? If people had already become so evil, what could you expect from a devil?
March 16, 2022
Jei galėčiau, tai šiai knygai parašyčiau 6 žvaigždutes. Viena iš gražiausių lietuvių literatūros romanų. Net blogieji veikėjai yra įdomūs ir orginalūs, tiesiog negalima nepamėgti velnio Pinčiuko - turi savotiško šarmo. Juokingos pastraipos persipina su lietuviškos kaimo kalbos grožiu, su tikrųjų gyvenimo vertybes patvirtinančiomis scenomis. Iki paskutinio puslapio vis tikėjausi laimingos pabaigos, nors ir puikiai žinau siužetą. Vėl pagirsiu audiotekos įgarsintą knygą, kuria be galo profesionaliai ir žaviai perskaitė Dalia Stonytė. Nuostabi tartis, puikus veikėjų įgarsinimas.
January 7, 2021
Knyga, kaip lietuvių literatūros klasika gera, bet ne man. Audio variantas klausėsi sunkokai, vietomis įdomus, kitur ne. Sakyčiau prieš kokius trisdešimt ar daugiau metų knyga tikrai buvo labai aktuali, galbūt darbar ji tokia tebėra žmonėms, kurie vis dar jaučia nostalgija kaimui, to meto žmonių gyvenimui. Kadangi esu tas variantas kuris gimė truputį vėliau, tai, kad ir kaip stengiausi, ši knyga nerado kelio pas mane.
August 26, 2023
Ant Udruvės ežero stataus skardžio stovėjo Baltaragio vėjinis malūnas. Nuo neatmenamų laikų mosavo jis savo dideliais sparnais, tarytum būtų norėjęs pasikelti ir nuskristi nuo pakriūtės.
Žemai pakalnėje tyvuliavo skaidrus Udruvės ežeras, plačiai išsišakojęs tarp aplinkinių kalnų, apaugusių pušynais, ir slėnių, užtrauktų pelkių maurais. Baltaragio malūnas buvo ant aukščiausio kranto, ir jo sparnai, šmėkščiodami iš tolo pro mėlynas pušų viršūnes, sukdavosi nuo mažiausio vėjelio, kuris padvelkdavo iš ežero.
Udruvės ežero vandenys nuolatos skalavo malūno kalno apgriuvusį šlaitą, tarytum norėdami jį nugriauti su visu malūnu. Bet pragyveno Baltaragio tėvų tėvai, ežeras visą laiką skalavo pakrantę, o malūnas vis stovėjo kaip stovėjęs ant pakriūtės, jo sparnai sukosi, ir jis nuolatos ūžė. Tas jo ūžimas susiliedavo su ežero murmėjimu į vieną svaiginantį gaudesį, kuris užkerėdavo savo paslaptingumu.
Ar ne jis buvo užkerėjęs ir paskutinį Paudruvės malūnininką Baltrų Baltaragį, kuris vienišas gyveno tame malūne su savo vienturte dukra Jurga.
Žemai pakalnėje tyvuliavo skaidrus Udruvės ežeras, plačiai išsišakojęs tarp aplinkinių kalnų, apaugusių pušynais, ir slėnių, užtrauktų pelkių maurais. Baltaragio malūnas buvo ant aukščiausio kranto, ir jo sparnai, šmėkščiodami iš tolo pro mėlynas pušų viršūnes, sukdavosi nuo mažiausio vėjelio, kuris padvelkdavo iš ežero.
Udruvės ežero vandenys nuolatos skalavo malūno kalno apgriuvusį šlaitą, tarytum norėdami jį nugriauti su visu malūnu. Bet pragyveno Baltaragio tėvų tėvai, ežeras visą laiką skalavo pakrantę, o malūnas vis stovėjo kaip stovėjęs ant pakriūtės, jo sparnai sukosi, ir jis nuolatos ūžė. Tas jo ūžimas susiliedavo su ežero murmėjimu į vieną svaiginantį gaudesį, kuris užkerėdavo savo paslaptingumu.
Ar ne jis buvo užkerėjęs ir paskutinį Paudruvės malūnininką Baltrų Baltaragį, kuris vienišas gyveno tame malūne su savo vienturte dukra Jurga.
September 22, 2022
Tai lietuvių literatūros klasika? Ir dar privaloma skaityti mokykloje? Nežinau kaip apibūdinti šį veikalą, bet tik vienas dalykas šauna į galvą - wtf. Knygos veikėjai - primityviausiais instinktais ir emocijomis operuojantys žmogystos. Knygos siužetas - kažkoks neapdorotų idėjų kratalas. Dialogai? Beviltiška. Turbūt ilgiausias dialogo sakinys susidėjo iš penkių žodžių. Visa knyga persmelkta smurtu, patyčiomis, kaimo tamsumu, steorotipais, nepagarba moterims, alkoholizmu, savižudybėmis, beviltiškumu ir nusižeminimu prieš blogį.. Nežinau ką mokinys - dar tik besiformuojanti jauna asmenybė - ar apskritai bet kas, kas prisilietė prie šio kūrinio gali pasiimti iš jo?
August 28, 2023
ne nes lowkey underrated
March 18, 2024
Mūsų mažos agrarinės valstybėlės Romeo ir Džiuljeta, liūdnesne prasme. Gražiai parašyta meilės istorija ir provincijos vaizdiniai, tikrai turi savo momentų. Nusakoma atmosfera turi būt konservuojama liaudies buities muziejuje kaip tautinis paveldas prie kryždirbystės ir alkoholizmo.
March 15, 2023
Skaitau jau antrą kartą, o savo 12 klasės kūrybiniam baigiamajam darbui šią knygą iliustruoju. Tobulas kontrastas tarp pasakos ir realybės - tarp apysakos ir romano. Labai patinka, kaip persipina Lietuvių tautosaka, pagonybė ir katalikybė
December 13, 2011
Myliu šią knygą nuo 8 klasės, kai mokytoja privertė ją perskaityti. per visus šiuos metus knygą perskaičiau daugiau nei 5 kartus. Nuostabus kūrinys.
February 2, 2024
!Tiesiog magiškas!
Kokie paprasti, įdomūs, spalvingi, charakteringi ir skirtingi personažai.
Koks įdomus, kupinas emocijų, žvitrumo ir veiksmo turinys.
Kaip nuostabiai jame įpinta tautosaka ir mitologija.
Pinčiukas buvo ypatingai ir magiškai gyvastingas. Dažniausiai, skaitant apie velniūkštį, jo nemėgsti - matai jį kaip blogietį - nelabąjį. Tačiau šiame kūrinyje autorius taip vaizdingai jį nuspalvina, kad jis tampa priimtinu, net mėgiamu ir vertu užuojautos.
Knyga labai taikliai mokina apie keršto padarinius, apie žmogiškumą, apie likimus ir karmą.
Ši mažoji klasika tai vienas nuostabiausių, įtraukiančių (dabar dar ir mėgstamiausių) lietuvių rašytojų darbų.
Tikras epas.
Kokie paprasti, įdomūs, spalvingi, charakteringi ir skirtingi personažai.
Koks įdomus, kupinas emocijų, žvitrumo ir veiksmo turinys.
Kaip nuostabiai jame įpinta tautosaka ir mitologija.
Pinčiukas buvo ypatingai ir magiškai gyvastingas. Dažniausiai, skaitant apie velniūkštį, jo nemėgsti - matai jį kaip blogietį - nelabąjį. Tačiau šiame kūrinyje autorius taip vaizdingai jį nuspalvina, kad jis tampa priimtinu, net mėgiamu ir vertu užuojautos.
Knyga labai taikliai mokina apie keršto padarinius, apie žmogiškumą, apie likimus ir karmą.
Ši mažoji klasika tai vienas nuostabiausių, įtraukiančių (dabar dar ir mėgstamiausių) lietuvių rašytojų darbų.
Tikras epas.
December 31, 2024
Ziauriai sunkiai skaitesi nzn Kodel. Pacioj pabaigoj pasidarė įdomu bet in general nelabai patiko. Mano kitiems klasiokams labai patiko tai čia gal tik aš biskuti weird bet nznnn tiesiog ji buvo nuobodi😝
Read
November 7, 2022surprisingly labai patiko
labai daug emocijų
labai daug emocijų
June 3, 2016
Whitehorn is a miller and this book is a folk tale about him, his pretty daughter, a swamp-devil, an old maid, a suitor or two, some horses and a few supporting characters from the local village. Many folk tales have darker elements in them and this is no exception, it is also at times funny, romantic and charming.
The book was written during the German occupation of WW11 and one interpretation of it is that it shows the dark forces of fascism under which the spirit of the people will never be completely crushed, even by death.
It is my World Tour choice for Lithuania.
The book was written during the German occupation of WW11 and one interpretation of it is that it shows the dark forces of fascism under which the spirit of the people will never be completely crushed, even by death.
It is my World Tour choice for Lithuania.
January 29, 2021
Viena geriausių lietuvių knygų.
October 20, 2022
Ne mano skonio knyga, bet buvo įdomu įsigilinti į veikėjų problemas
April 22, 2024
Gal ir ne itin nusisekęs Borutos mėginimas sukurti lietuvišką epą. Visai maloniai nuteikiantis pasakojimo stilius, tačiau turinio požiūriu kūrinėlis manęs smarkiai nesužavėjo.
Vis dėlto tapimo epu nesėkmę lemia ne koks kūrinio trūkumas, o kaip tik jo stiprybė. Jis tarnauja kaip žmogaus vidujybės iliuzijų ir sau pačiam keliamų kliuvinių neapsisprendžiant ar bijant savo veiksmų tikrųjų motyvų ir pasekmių permąstymas. Jį sugadina pabaigoje paties Borutos pateikiamas apibendrinimas, kad galbūt taip ir yra, gal Pinčiukas – tik kiekvieno iš mūsų išsigalvojimas, eksteriorizuojamas kaip gyvas veikėjas, iš tikro nužymintis tik vidinių demonų galybę. Ši abejonė turėjo būti palikta skaitytojo diskrecijai.
Visa kita – pernelyg siaura, kad būtų galima tai laikyti epu. O štai kaip paprastas kūrinėlis apie kelių žmonių dramas ir aistras bei liūdnas likimo negandas – išties neblogas, nors ir nesiekia Vienuolio ar Normano kūrinių jėgos.
Vis dėlto tapimo epu nesėkmę lemia ne koks kūrinio trūkumas, o kaip tik jo stiprybė. Jis tarnauja kaip žmogaus vidujybės iliuzijų ir sau pačiam keliamų kliuvinių neapsisprendžiant ar bijant savo veiksmų tikrųjų motyvų ir pasekmių permąstymas. Jį sugadina pabaigoje paties Borutos pateikiamas apibendrinimas, kad galbūt taip ir yra, gal Pinčiukas – tik kiekvieno iš mūsų išsigalvojimas, eksteriorizuojamas kaip gyvas veikėjas, iš tikro nužymintis tik vidinių demonų galybę. Ši abejonė turėjo būti palikta skaitytojo diskrecijai.
Visa kita – pernelyg siaura, kad būtų galima tai laikyti epu. O štai kaip paprastas kūrinėlis apie kelių žmonių dramas ir aistras bei liūdnas likimo negandas – išties neblogas, nors ir nesiekia Vienuolio ar Normano kūrinių jėgos.
October 1, 2022
Įtraukė kaip upės srovė ir nepaleido iki pat pabaigos. Mokykloje tikrai taip neįvertinau kaip dabar. Labai didelę įtaką daro mokytojų baksnojami dalykai, ką autorius norėjo pasakyti, ko turi ieškoti skaitydamas. Kaip interpretuoti.
O paėmiau ir skaičiau lyg iš naujo, nieko nežinodama ir atsiskleidė kitas kampas šios knygos, toks ezoterinis. Daug gyvenimiškų dalykų per psaką autorius apmąsto ir skaitytojui iškelia klausimų.
O kalbos gražumas, gražumėlis 💛
O paėmiau ir skaičiau lyg iš naujo, nieko nežinodama ir atsiskleidė kitas kampas šios knygos, toks ezoterinis. Daug gyvenimiškų dalykų per psaką autorius apmąsto ir skaitytojui iškelia klausimų.
O kalbos gražumas, gražumėlis 💛
February 5, 2023
Knyga man tikrai patiko. Pirmą žiūrėjau miuziklą ir nustebau kai knygoje viskas buvo visiškai kitaip todėl sakau, vaikai pirma skaitykite knygą po to žiūrėkite filmą
June 17, 2021
Žodis "privaloma" niekad per daug nedžiugino, todėl džiaugiuosi, kad pavyko išsisukti nuo šios knygos skaitymo mokykloje ir į mano rankas ji pakliuvo dabar :) Manau visos knygos susiskaito skaniau, kada paimamos į rankas savu noru. Skaitant, tiesiog džiugino tautosakinė aura, tokia savita, jaučiausi lyg skaityčiau seną gerą lietuvišką pasaką.
December 21, 2024
Bybi dejau ant sitos knygos per greit ivikiai ejo ir tai vienoj vietoj tai kotoj jau kalba nk nesupratau ka skaitau
October 18, 2025
Man asmeniskai labai migdanti knyga, bet patiko. Labai gaila Uršulės tho☹️ ji nenusipelne tokio likimo
April 2, 2019
Romanas man labiau panašus į pasaką nei į epą. Pildau savo mokyklos spragas ir šiaip iš esmės nusivylęs nelikau.
Labiausia knygoje patiko tai, kaip minimos religinės temos. Bažnyčios ir tautosakos dievų paveikslai labai smagūs.
Kas nepatko? Veikėjų beprasmybė. Galbūt mūsų visų gyvenimai tokie patys, bet man pritrūko motyvuojančių įdomaus gyvenimo pavyzdžių.
Šiaip perskaičiau per lengvai ir tikiu, kad knygoje daug ko neįžvelgiau. Einu googlint interpretacijų.
Labiausia knygoje patiko tai, kaip minimos religinės temos. Bažnyčios ir tautosakos dievų paveikslai labai smagūs.
Kas nepatko? Veikėjų beprasmybė. Galbūt mūsų visų gyvenimai tokie patys, bet man pritrūko motyvuojančių įdomaus gyvenimo pavyzdžių.
Šiaip perskaičiau per lengvai ir tikiu, kad knygoje daug ko neįžvelgiau. Einu googlint interpretacijų.
September 11, 2023
Well, fuck shit... I got blindsided here.
The novella started off on such a chipper note, like a happy-go-lucky Lithuanian fairytale with a gullible devil (even gave him an adorable name like "Pinčiukas").
Then, when your guard is down and you're making your jolly ol' way to a "Happily Ever After" ending *BAM!* everyone - and I do mean EVERY-F'N-ONE - dies in a Shakespearean-esque tragedy.
Boruta got me. I got got.
The novella started off on such a chipper note, like a happy-go-lucky Lithuanian fairytale with a gullible devil (even gave him an adorable name like "Pinčiukas").
Then, when your guard is down and you're making your jolly ol' way to a "Happily Ever After" ending *BAM!* everyone - and I do mean EVERY-F'N-ONE - dies in a Shakespearean-esque tragedy.
Boruta got me. I got got.
June 24, 2020
Įdomi knyga, tik šiek tiek nervina visa ta Baltaragio perspektyva ,,na, dukrele, užaugai, jau metas tekėti, ieškok gero berno". Suprantu, jog knyga sena, tačiau jaunam žmogui visa šita perspektyva tikrai atrodys senoviška bei neprogresyvi ir, manau, iškart vyks atmetimo reakcija. Tai nutiko man.
November 30, 2020
From Lithuanian literature, quite a captivating one, noting the old ways our grandfathers used to live yet the situations they ran into are still relevant today. Also a bit of devil here and there makes the story really alive :D
August 11, 2016
Понравилась книга. Красочно описана, и поплакала и посмеялась.
September 18, 2021
I actually kind of liked this.
January 6, 2024
Tikrai gera lietuvių literatūros klasika. Labai patiko ;)
October 2, 2023
Nuobodi, man nebuvo jokios intrigos
Displaying 1 - 30 of 73 reviews