What do you think?
Rate this book
Nėra vietos dviem
Kartais atsitinka neįtikėtinų dalykų. Tokių neįtikėtinų, kad nebelieka nieko kito, kaip tik patikėti...
Praradęs darbą ir išsiskyręs su mergina Baltimorėje Nikolas atvyksta į egzotiškąjį Tailandą. Siaučia audra, lėktuvas vėluoja pusę paros, tačiau kitaip Nikolas nebūtų susipažinęs su žavia norvege Hilde. Atrodo, kad sulig „Full Moon" švente Samujaus saloje prasideda pačios nuostabiausios atostogos...
Tačiau Tailando įlankoje vyksta keisti dalykai – kaip į vandenį dingsta du Hildės draugai, o ieškodamas jų Nikolas aptinka tai, kas Žemėje gali sukelti katastrofą.
Nikolas priverstas įveikti nežinomybę ir susidoroti su iššūkiais, kurie jį nubloškia net į tolimąjį Kazachstaną. Iš ten Nikolas turi pargabenti į Tailandą kai ką, kas yra pavojingiau už narkotikų kontrabandą.
Ir tai dar ne viskas... Paslaptingoji JI laukia Nikolo pagalbos. Kas JI ir iš kur JI atsirado?
Praradęs darbą ir išsiskyręs su mergina Baltimorėje Nikolas atvyksta į egzotiškąjį Tailandą. Siaučia audra, lėktuvas vėluoja pusę paros, tačiau kitaip Nikolas nebūtų susipažinęs su žavia norvege Hilde. Atrodo, kad sulig „Full Moon" švente Samujaus saloje prasideda pačios nuostabiausios atostogos...
Tačiau Tailando įlankoje vyksta keisti dalykai – kaip į vandenį dingsta du Hildės draugai, o ieškodamas jų Nikolas aptinka tai, kas Žemėje gali sukelti katastrofą.
Nikolas priverstas įveikti nežinomybę ir susidoroti su iššūkiais, kurie jį nubloškia net į tolimąjį Kazachstaną. Iš ten Nikolas turi pargabenti į Tailandą kai ką, kas yra pavojingiau už narkotikų kontrabandą.
Ir tai dar ne viskas... Paslaptingoji JI laukia Nikolo pagalbos. Kas JI ir iš kur JI atsirado?
428 pages, Hardcover
First published February 10, 2020
2 people are currently reading
135 people want to read
About the author
Kristijonas Kaikaris
2 books41 followersTrileris +0.5
Fantastika +0.5
Lietuvė(is) +1
Gera nuotaika + :)
Fantastika +0.5
Lietuvė(is) +1
Gera nuotaika + :)
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 39 reviews
January 26, 2021
Kai autorius paprašė manęs paskaityti..... hahaha NO. Niekas manęs neprašė! Aš pati skaitau autorius. Šito autoriaus gana ilgai laukiau bibliotekoj, buvo faina - gerai, kai ir LT autoriai populiarūs, ne tik visokie giedavėžiai.
Trilerių nesu didelė ekspertė, paskutinis skaitytas - Northas, buvo kraupus. Šitas toks iš lengvesnių - praktiškai jokių žudymų, jokių kraujų, o dar ateiviai. Visai man, kaip X-failų fanei.
Patiko:
1. Tempas: visa knyga susideda iš mažų skyriukų, tokių kaip kąsniukų, kiekvienam skyriuke vis kas nors įvyksta, vis užsikabini, praktiškai jokio gumos tempimo. Iš pradžių biški juokiaus, kaip tuo Svarbiausiu Skyriuko Įvykiu tampa susidūrimas su gražuole pana, dar kokie nors tokie panašūs. Paskui pripratau - vis gauni dozę ir gerai. Užtai tikrai greit skaitosi, verti puslapius ir vargo nematai.
2. Visa pradžia ir pirma pusė - žmogus atvažiuoja į Tailandą tūsinti, susipažįsta su keliais kitais turčiais, graži mergina, oi - dar biški mistinė skylė vandenyne, kuri visus įtraukia ir žmonės dingsta.
Nepatiko:
1. Kaip viskas nerealistiška, net ir daleidžiant ateivius. Visi aplinkui turtingi, kovos menų meistrai, pažįstantys žmones, gaminančius branduolinį kurą ir galinčius suveikt, jei reikia, turintys tiek babkių, kad gali asmeniniais lėktuvais skraidyti po belekur. Iškilo problema? Ai čia knygos pradžioj draugas suinstaliavo kriptovaliutos programėlę, bakst bakst pervedžiau 50.000 dolerių kriptovaliuta (ar čia taip tiesiogiai konvertuojasi?), problem solved.
Realizmas nėra vertybė savaime (galvoju apie nuobodokus Horsto procedūrinius detektyvus), bet kai kiekviena iškylanti siužeto problema išsprendžiama, nes personažams prieinami visi pinigai, ištekliai, gamybos būdai ir sugebėjimai - jausmas toks biški cheatinimo. Skaitai ir nesupranti, nu tai kodėl jiems vis nepasiseka, jei turi tetą fėją, kur bet kuriam puslapy gali lazdele pamosuoti. Gal čia bus tų serijinių trilerių stiprybė (kur veikėjai policininkai, nepriklausomi tyrėjai ir tt) - kai turi sistemą, prieš kurią kovoji arba kurios rėmuose kovoji, ji tave truputį ir apriboja, įžemina.
2. Mediniai nemediniai dialogai - kokia atgaiva, kai jauni kietekai neužduoda vienas kitam klausimų, prasidedančių "ar", su ilgomis bendratimis. Kita vertus, dialogai su padalyviais ir įvardžiuotinėm formom vis tiek skamba kaip iš bloooogo LT filmo scenarijaus: "Bet tavo tėtis vargu ar sutiks tau duoti savąjį verslo lėktuvą. [...] Jūsų santykiai nepasitaisė tau įgyvendinus projektą su saulės baterijomis Malaizijoje?" (p. 226) Man net perskaityt sunku, o tai kaip nebuvo sunku tiems draugams taip kalbėti? :D
3. Moterų personažai - Hildė tai išvis kaip iš meksikietiško serialo: pradeda kaip angry bitch, kovos menų specialistė, gali vienu smūgiu nuginkluoti visus nepatikusius veikėjus. O paskui - PMS, bloga nuotaika, tada - "ji nori gero, bet dažnai suklysta" . "Nerealu... Ji ne tik tobulo grožio, bet ir stipri... apgins ne vien save, bet ir mane..." (p. 38)
Į tą pačią temą sekso scena, gali dalyvauti Kmitos bad sex scenes lietuviškuose apdovanojimuose, nors, žinoma, iki Juodosios Vilniaus Saulės jai dar toli:
Aš turbūt biški iškrypus/represuota/davatkiška, jei man juokinga?....
4. Nikolas pagal viską turėjo būti Briusas Vilisas - toks geras, taikus ir linksmas, BET JIS TOKS KAIP VISI.
Šiaip rašiau ir supratau, kad viskas, kas man nepatiko, - tai tipinio bajavyko elementai, kurių aš nelabai žiūriu ir neskaitau. Galbūt tuose rėmuose, jei mėgsti žanrą, jis kaip tik išsiskiria. Aišku, visada galima sakyti: KAIP LIETUVIŠKAS, TAI... bet čia toks skurdo argumentas. Kartais vis tiek velnias už liežuvio patraukia, bet Kaikario atveju ta lietuviškumo korta nelimpa, knyga atrodo per vientisa, per nuosekli, per aiškiai ir gerai parašyta, kad ir kaip mane užbiesino pabaiga ar kiti elementai. Bet aš vis dar X-failų - stiprių moterų, kurios get the shit done, sąžiningų vyrų, kovos su konspiracija - fanė. LAISVĖ ATEIVIAMS.
Trilerių nesu didelė ekspertė, paskutinis skaitytas - Northas, buvo kraupus. Šitas toks iš lengvesnių - praktiškai jokių žudymų, jokių kraujų, o dar ateiviai. Visai man, kaip X-failų fanei.
Patiko:
1. Tempas: visa knyga susideda iš mažų skyriukų, tokių kaip kąsniukų, kiekvienam skyriuke vis kas nors įvyksta, vis užsikabini, praktiškai jokio gumos tempimo. Iš pradžių biški juokiaus, kaip tuo Svarbiausiu Skyriuko Įvykiu tampa susidūrimas su gražuole pana, dar kokie nors tokie panašūs. Paskui pripratau - vis gauni dozę ir gerai. Užtai tikrai greit skaitosi, verti puslapius ir vargo nematai.
2. Visa pradžia ir pirma pusė - žmogus atvažiuoja į Tailandą tūsinti, susipažįsta su keliais kitais turčiais, graži mergina, oi - dar biški mistinė skylė vandenyne, kuri visus įtraukia ir žmonės dingsta.
Nepatiko:
1. Kaip viskas nerealistiška, net ir daleidžiant ateivius. Visi aplinkui turtingi, kovos menų meistrai, pažįstantys žmones, gaminančius branduolinį kurą ir galinčius suveikt, jei reikia, turintys tiek babkių, kad gali asmeniniais lėktuvais skraidyti po belekur. Iškilo problema? Ai čia knygos pradžioj draugas suinstaliavo kriptovaliutos programėlę, bakst bakst pervedžiau 50.000 dolerių kriptovaliuta (ar čia taip tiesiogiai konvertuojasi?), problem solved.
Realizmas nėra vertybė savaime (galvoju apie nuobodokus Horsto procedūrinius detektyvus), bet kai kiekviena iškylanti siužeto problema išsprendžiama, nes personažams prieinami visi pinigai, ištekliai, gamybos būdai ir sugebėjimai - jausmas toks biški cheatinimo. Skaitai ir nesupranti, nu tai kodėl jiems vis nepasiseka, jei turi tetą fėją, kur bet kuriam puslapy gali lazdele pamosuoti. Gal čia bus tų serijinių trilerių stiprybė (kur veikėjai policininkai, nepriklausomi tyrėjai ir tt) - kai turi sistemą, prieš kurią kovoji arba kurios rėmuose kovoji, ji tave truputį ir apriboja, įžemina.
2. Mediniai nemediniai dialogai - kokia atgaiva, kai jauni kietekai neužduoda vienas kitam klausimų, prasidedančių "ar", su ilgomis bendratimis. Kita vertus, dialogai su padalyviais ir įvardžiuotinėm formom vis tiek skamba kaip iš bloooogo LT filmo scenarijaus: "Bet tavo tėtis vargu ar sutiks tau duoti savąjį verslo lėktuvą. [...] Jūsų santykiai nepasitaisė tau įgyvendinus projektą su saulės baterijomis Malaizijoje?" (p. 226) Man net perskaityt sunku, o tai kaip nebuvo sunku tiems draugams taip kalbėti? :D
3. Moterų personažai - Hildė tai išvis kaip iš meksikietiško serialo: pradeda kaip angry bitch, kovos menų specialistė, gali vienu smūgiu nuginkluoti visus nepatikusius veikėjus. O paskui - PMS, bloga nuotaika, tada - "ji nori gero, bet dažnai suklysta" . "Nerealu... Ji ne tik tobulo grožio, bet ir stipri... apgins ne vien save, bet ir mane..." (p. 38)
Į tą pačią temą sekso scena, gali dalyvauti Kmitos bad sex scenes lietuviškuose apdovanojimuose, nors, žinoma, iki Juodosios Vilniaus Saulės jai dar toli:
Prie skruosto prisilietė karštos lūpos. Tada prie pat ausies išsiveržė prislopinta dejonė. Hildė šlaunimis suspaudė Nikolą ties pusiauju. Lėtais judesiais pradėjo judinti visą pasaulį. Buvo visiškai tamsu, nieko nesimatė. Bet kuo puikiausiai jautėsi.
Nesvarbu...
Tik dabar suvokė, kad jis ant viršaus.
Hilde... Hilde!
Nespėjo pasitraukti, staiga prasmego bedugnėje. Bedugnėje, iš kurios niekada nesinori išsilaisvinti.
- Atsipalaiduok, - karštu oro gūsiu Hildė po valandėlės sušnibždėjo jam į ausį ir dar stipriau suspaudė kojas, kurios kaip galingi spaustuvai laikė jo kūną prie jos.
Nikolas tesugebėjo pabučiuoti jai į lūpas ir apimtas aukščiausios palaimos užmigo. (p. 99)
Aš turbūt biški iškrypus/represuota/davatkiška, jei man juokinga?....
4. Nikolas pagal viską turėjo būti Briusas Vilisas - toks geras, taikus ir linksmas, BET JIS TOKS KAIP VISI.
Šiaip rašiau ir supratau, kad viskas, kas man nepatiko, - tai tipinio bajavyko elementai, kurių aš nelabai žiūriu ir neskaitau. Galbūt tuose rėmuose, jei mėgsti žanrą, jis kaip tik išsiskiria. Aišku, visada galima sakyti: KAIP LIETUVIŠKAS, TAI... bet čia toks skurdo argumentas. Kartais vis tiek velnias už liežuvio patraukia, bet Kaikario atveju ta lietuviškumo korta nelimpa, knyga atrodo per vientisa, per nuosekli, per aiškiai ir gerai parašyta, kad ir kaip mane užbiesino pabaiga ar kiti elementai. Bet aš vis dar X-failų - stiprių moterų, kurios get the shit done, sąžiningų vyrų, kovos su konspiracija - fanė. LAISVĖ ATEIVIAMS.
May 9, 2020
Eina sau... Kiek čia visko daug. Jausmas toks, kad atrodo nuolat leidiesi amerikietiškais kalneliais. Pridėsiu dar, kad visiškai nemėgstu fantastikos, o knygą prarijau per dieną. Vaizdų ryškumas kaip Hd filme. Tituluoju geriausia lietuviška knyga. Vienareikšmiškai. Wow! Bravo autoriui 👏
November 23, 2020
Nors turiu visokių priekabių, išlaikė dėmesį ir įtampą, tad duosiu 4, nes trys per mažai :)
https://knyguziurkes.com/2020/11/23/n...
https://knyguziurkes.com/2020/11/23/n...
April 30, 2020
Ar žinot, tą jausmą, kai vienas pasirinkimas šiandien, gali būti svarbesnis už visus pasirinkimus praeityje? Kai viena diena gali būti svarbesnė už visus iki tol nugyventus ilgus metus? Aš jau žinau.
„Nėra vietos dviem“ - tai istorija apie lemtingus mūsų pasirinkimus, apie pasitikėjimą ir tikėjimą savimi bei savo draugais, apie mistinius antgamtinius reiškinius ir apie mūsų, kaip visumos ir kaip kiekvieno atskirai, galimybių suvokimą.
Kai pradėjau skaityti knygą, bijojau, kad ji nepateisins mano lūkesčių. Galvojau, ar tikrai lietuvių autorius ir dar tik debiutuojantis su savo pirmąja knyga, gali taip iškart sukurti gerą, kupiną veiksmo ir intrigos trilerį. Ir žinot ką? Tikrai gali! Veiksmas, prasidėjęs nuo pat pradžių, vystėsi kone žaibo greitumu, įtampa vis kilo, o galiausiai nebesuskaičiavau, kiek buvo kulminacijų. Tikrai. Buvo naktų, kai tiesiog nėjau miegoti tol, kol akys nepradėjo rimtai merktis. Tiek intrigos iki šiol dar niekur nebuvau jautusi...
Bet dar labiau mane stebino taip tikroviškai, tiksliai ir „gyvai“ aprašyti Tailando ir Kazachstano vaizdai ir vietos, kuriose vyksta veiksmas. Skaičiau ir išgyvenau visas patirtis kartu su veikėjais, atrodė, kad tose vietose jaučiu ir paties autoriaus buvimą. Ir neklydau, pasirodo, autorius Tailando salose yra praleidęs nemažai laiko (daugiau nei du mėnesius), o Kazachstane metus net ir gyveno. Ir nors ne karto nebuvau nei ten, nei ten, perskaičiusi knygą, jaučiuosi lyg tikrai būčiau ten pabuvojusi, ir net galėčiau nupasakoti, kaip atrodo Sam Sao sala ar Kazachstano kalnai.
Nesu didelė fantastikos mėgėja, bet čia ji man patiko. Buvo tinkama dozė - ne per daug, bet pakankamai, kad istorija būtų įtikinama ir užtektinai, kad būtų galima sukurti kokybišką veiksmo filmą. Ir net neabejoju, kad tas filmas tikrai turėtų pasisekimą.
REKOMENDUOJU tiems, kurie mėgsta įtempto siužeto veiksmą knygose, lengvus mistinius elementus ir nepagražintą, nunugludintą iki šleikštaus saldumo tekstą. Patiks ir tiems, kam atsibodę įprasto siužeto meilės romanai, kam norisi „naujų vėjų“, nes, oi, patikėkit, šito šioje knygoje tikrai su kaupu. Ir, be abejo, nepabijosiu rekomenduoti šios knygos vyriškajai auditorijai, nes tikiu, kad jiems tikrai labai patiks - tiek veiksmo, intrigos ir siužeto posūkių daug kur reiktų ir su žiburiu paieškoti. O man atrodo, kad vyrams būtent to veiksmo ir reikia. Pritariat?
NEREKOMENDUOJU tiems, kurie pamišę dėl fantastikos knygų ir filmų, nes tikrai rasit prie ko prikibti ir jūsų šis kūrinys nesužavės. Bei tiems, kurie nemėgsta gerų ir kokybiškų trilerių, kuriuose daug veikėjų, daug veiksmo, įtampos ir intrigos, nes šis būtent toks.
Skaičiau, žavėjausi ir mėgavausi kiekvienu žodžiu, kiekvienu vaizdu, kiekvienu siužeto vingiu. Be jokių pataikavimų, nuoširdžiai ploju ir lenkiuosi autoriui už tokį kokybišką kūrinį, nes tikrai likau sužavėta. Ir jau su nekantrumu laukiu antros knygos!
Ir nenuvertinkim lietuvių autorių, nes ir jie turi parako!
„Nėra vietos dviem“ - tai istorija apie lemtingus mūsų pasirinkimus, apie pasitikėjimą ir tikėjimą savimi bei savo draugais, apie mistinius antgamtinius reiškinius ir apie mūsų, kaip visumos ir kaip kiekvieno atskirai, galimybių suvokimą.
Kai pradėjau skaityti knygą, bijojau, kad ji nepateisins mano lūkesčių. Galvojau, ar tikrai lietuvių autorius ir dar tik debiutuojantis su savo pirmąja knyga, gali taip iškart sukurti gerą, kupiną veiksmo ir intrigos trilerį. Ir žinot ką? Tikrai gali! Veiksmas, prasidėjęs nuo pat pradžių, vystėsi kone žaibo greitumu, įtampa vis kilo, o galiausiai nebesuskaičiavau, kiek buvo kulminacijų. Tikrai. Buvo naktų, kai tiesiog nėjau miegoti tol, kol akys nepradėjo rimtai merktis. Tiek intrigos iki šiol dar niekur nebuvau jautusi...
Bet dar labiau mane stebino taip tikroviškai, tiksliai ir „gyvai“ aprašyti Tailando ir Kazachstano vaizdai ir vietos, kuriose vyksta veiksmas. Skaičiau ir išgyvenau visas patirtis kartu su veikėjais, atrodė, kad tose vietose jaučiu ir paties autoriaus buvimą. Ir neklydau, pasirodo, autorius Tailando salose yra praleidęs nemažai laiko (daugiau nei du mėnesius), o Kazachstane metus net ir gyveno. Ir nors ne karto nebuvau nei ten, nei ten, perskaičiusi knygą, jaučiuosi lyg tikrai būčiau ten pabuvojusi, ir net galėčiau nupasakoti, kaip atrodo Sam Sao sala ar Kazachstano kalnai.
Nesu didelė fantastikos mėgėja, bet čia ji man patiko. Buvo tinkama dozė - ne per daug, bet pakankamai, kad istorija būtų įtikinama ir užtektinai, kad būtų galima sukurti kokybišką veiksmo filmą. Ir net neabejoju, kad tas filmas tikrai turėtų pasisekimą.
REKOMENDUOJU tiems, kurie mėgsta įtempto siužeto veiksmą knygose, lengvus mistinius elementus ir nepagražintą, nunugludintą iki šleikštaus saldumo tekstą. Patiks ir tiems, kam atsibodę įprasto siužeto meilės romanai, kam norisi „naujų vėjų“, nes, oi, patikėkit, šito šioje knygoje tikrai su kaupu. Ir, be abejo, nepabijosiu rekomenduoti šios knygos vyriškajai auditorijai, nes tikiu, kad jiems tikrai labai patiks - tiek veiksmo, intrigos ir siužeto posūkių daug kur reiktų ir su žiburiu paieškoti. O man atrodo, kad vyrams būtent to veiksmo ir reikia. Pritariat?
NEREKOMENDUOJU tiems, kurie pamišę dėl fantastikos knygų ir filmų, nes tikrai rasit prie ko prikibti ir jūsų šis kūrinys nesužavės. Bei tiems, kurie nemėgsta gerų ir kokybiškų trilerių, kuriuose daug veikėjų, daug veiksmo, įtampos ir intrigos, nes šis būtent toks.
Skaičiau, žavėjausi ir mėgavausi kiekvienu žodžiu, kiekvienu vaizdu, kiekvienu siužeto vingiu. Be jokių pataikavimų, nuoširdžiai ploju ir lenkiuosi autoriui už tokį kokybišką kūrinį, nes tikrai likau sužavėta. Ir jau su nekantrumu laukiu antros knygos!
Ir nenuvertinkim lietuvių autorių, nes ir jie turi parako!
August 11, 2020
Nevalingai knygą lyginau su R.Sabo "Gaono kodu". Bet jei pastaroji man pasirodė labai prasta su keletu gerų ir stiprių elementų, tai Kaikario knyga priešingai - labai gera su keletu kvescionuotinų elementų.
Dialogai, personažų paveikslai 100proc. įtikino. Perskaičius kitų įvertinimų, kuriuose teigiama, jog veikėjai plokšti, stabtelėjau pamąstyt: na jie nėra labai gilūs, bet viskas ten su jais gerai. :)
Vien tai, kad šitiek daug skaitytojų teigia, kad knygą perskaitė labai greitai, daug ką pasako.
Rekomenduoju atostogoms!
Dialogai, personažų paveikslai 100proc. įtikino. Perskaičius kitų įvertinimų, kuriuose teigiama, jog veikėjai plokšti, stabtelėjau pamąstyt: na jie nėra labai gilūs, bet viskas ten su jais gerai. :)
Vien tai, kad šitiek daug skaitytojų teigia, kad knygą perskaitė labai greitai, daug ką pasako.
Rekomenduoju atostogoms!
April 28, 2020
Viena su puse dienos! Tiek užtrukau perskaityti K.Kaikario knygą. Nustebino nuostabiai suraizgyta istorija, kurioje kiekviena smulkmena turi prasmę. Labai realistiškai ir tiksliai iliustruotos veiksmo vietos - Tailando įlankos salos ir netikėtai patraukli Almata. Originalūs ir ryškūs personažai, kuriuos skaitydama mačiau, girdėjau ir jaučiau kaip gyvus.
March 5, 2020
Pažįstu Kaikarį iš formulės 1 ir informacinių technologijų, todėl nustebau pamatęs knygyne trilerį su jo pavarde. Iš knygos aprašymo supratau, kad rašo ne apie f1, bet kaip gi nepaskaitysi tokio žmogaus knygos, ir dar trilerio? Perskaičiau neatsitraukdamas ir drąsiai sakau, kad tai geriausia fantastinė knyga kokią esu skaitęs. Nors parašyta, kad tai trileris, kas yra tiesa ir tas žanras dominuoja, bet Kaikaris meistriškai jį suliejo su sci-fi, keldamas klausimą kas būtų, jei žmonės netikėtai susidurtų su labiau išsivysčiusia nežemiška civilizacija ir užsigeistų jos technologijų. Niekad nepagalvojau, kad tai gali sukelti katastrofą. Geru kampu viskas pateikta, tikiu, kad taip ir atsitiktų. Tarsi neužtektų šio svarbaus klausimo, knygoje atradau ne tik įtraukiančius nuotykius, Tailando ir Kazachstano ypatybes, koks jausmas skristi privačiu lėktuvu ar plaukti prabangiu kateriu, bet radau gerų minčių apie tai, kokie mes, žmonės, esame akli, išdavikiški, neatsakingi, matuojam viską pinigais, kaip svarbu yra tikra draugystė. Tikrai nesitikėjau, kad parašysiu tokią ilgą ir gerą apžvalgą :) Su nekantrumu laukiu sekančios Kaikario knygos!
April 23, 2020
Knygą perskaičiau per tris dienas. Neprisimenu jokios panašios knygos, nes atrodė, kad joje visą laiką vyksta kulminacija. Pagal šią Kristijono knygą tikrai galėtų būti sukurtas filmas arba net serialas.
Parašyta pritrenkiamai gerai! Esu be galo dėkinga už tokį malonumą skaitant! Nuostabi knyga, kurią šimtu procentų visiems rekomenduosiu.
Ir jau dabar galiu pasakyt, kad būtinai norėsiu perskaityti visas Kristijono parašytas knygas. Tikiuosi jų bus dar ne viena. Fantastiškai gerai! Manau, kad knyga tiesiog šedevras:)
Parašyta pritrenkiamai gerai! Esu be galo dėkinga už tokį malonumą skaitant! Nuostabi knyga, kurią šimtu procentų visiems rekomenduosiu.
Ir jau dabar galiu pasakyt, kad būtinai norėsiu perskaityti visas Kristijono parašytas knygas. Tikiuosi jų bus dar ne viena. Fantastiškai gerai! Manau, kad knyga tiesiog šedevras:)
October 17, 2020
Kai Kristijonas pasiūlė perskaityti savo debiutinį romaną, labai apsidžiaugiau. Smagu, kai pats autorius pasiūlo įvertinti savo kūrinį ir pasidalinti tuo kas patiko arba ne. Paskui pagalvojau, o kas, jei ištikrųjų nepatiks? Dažnai lietuvių rašytojų kūriniai man nelimpa ir verčia iki skausmo vartyti akis. Su užsienio rašytojais lengviau. Nepatiko, drėbtelėjai kritikos ir žinai, kad autorius ramiai miegos net nežinodamas, kad kažkokiai Pilnai lentynai knyga neįtiko. O šį kartą kitaip. Lietuva šalis maža, gal net teks kažkada susitikti su autoriumi ir iš gėdos sukti akis į šoną. Labai džiaugiuosi, kad šį kartą toks scenarijus neišsipildys, nes knyga man patiko. Ir net sugebėjo nustebinti 😉⠀
⠀
Istorija prasideda, kai Nikolas, draugo paragintas, atvyksta į Tailandą. Praradęs darbą, išsiskyręs su mergina, jis čia tikisi išsilaižyti žaizdas ir vėliau pasidžiaugti gyvenimu tobulo grožio šalyje. Dingusio lagamino dėka, jis susipažįsta su Hilde. Abu netrukus pajaučia simpatiją vienas kitam, tačiau į pasimatymus vaikščioti nėra kada - paaiškėja, kad gretimoje saloje dingo du Hildės draugai. Leidęsi į jų paieškas, netikėtai jie atranda kai ką, apie ko egzistvimą, nebūtų galėję net pagalvoti. ⠀
⠀
Čia ir prasidėjo fantastikos elementai, kurie truputį baugino. Nesu fantastikos mėgėja, bet šį kartą jos nebuvo per daug. Kūrinys tikrai įtraukiantis, veiksmo tiek daug, kad vos spėji vytis ypatingą misiją vykdančius knygos herojus. Autorius puikiai aprašė Tailando ir Kazakstano vietoves bei gamtą ir leido pasijausti taip, lyg pati ten būčiau. ⠀
⠀
Skaitėsi be galo lengvai, puslapiai vertėsi kosminiu greičiu, nes priešingai, nei kituose trileriuose, niekaip negalėjau nuspėti, kuo viskas pasibaigs. ⠀
⠀
Iki pilnos laimės, man pritrūko netiek ir daug - labiau išplėtotų veikėjų portretų ir aiškesnės pabaigos. ⠀
⠀
Autorius tikrai turi talentą rašyti ir labai tikiuosi, kad sekantys jo kūriniai bus tik dar geresni. Jau ne paslaptis, kad netrukus pasirodys antroji K.Kaikario knyga "Rozmarinas". Nekantrauju perskaityti, palyginti su pirmąja, bei pažiūrėti, kaip jo akimis atrodo pasaulį apgaubusio mirtino viruso pandemija.
⠀
Istorija prasideda, kai Nikolas, draugo paragintas, atvyksta į Tailandą. Praradęs darbą, išsiskyręs su mergina, jis čia tikisi išsilaižyti žaizdas ir vėliau pasidžiaugti gyvenimu tobulo grožio šalyje. Dingusio lagamino dėka, jis susipažįsta su Hilde. Abu netrukus pajaučia simpatiją vienas kitam, tačiau į pasimatymus vaikščioti nėra kada - paaiškėja, kad gretimoje saloje dingo du Hildės draugai. Leidęsi į jų paieškas, netikėtai jie atranda kai ką, apie ko egzistvimą, nebūtų galėję net pagalvoti. ⠀
⠀
Čia ir prasidėjo fantastikos elementai, kurie truputį baugino. Nesu fantastikos mėgėja, bet šį kartą jos nebuvo per daug. Kūrinys tikrai įtraukiantis, veiksmo tiek daug, kad vos spėji vytis ypatingą misiją vykdančius knygos herojus. Autorius puikiai aprašė Tailando ir Kazakstano vietoves bei gamtą ir leido pasijausti taip, lyg pati ten būčiau. ⠀
⠀
Skaitėsi be galo lengvai, puslapiai vertėsi kosminiu greičiu, nes priešingai, nei kituose trileriuose, niekaip negalėjau nuspėti, kuo viskas pasibaigs. ⠀
⠀
Iki pilnos laimės, man pritrūko netiek ir daug - labiau išplėtotų veikėjų portretų ir aiškesnės pabaigos. ⠀
⠀
Autorius tikrai turi talentą rašyti ir labai tikiuosi, kad sekantys jo kūriniai bus tik dar geresni. Jau ne paslaptis, kad netrukus pasirodys antroji K.Kaikario knyga "Rozmarinas". Nekantrauju perskaityti, palyginti su pirmąja, bei pažiūrėti, kaip jo akimis atrodo pasaulį apgaubusio mirtino viruso pandemija.
May 4, 2020
Patrauklūs ir turtingi žmonės, atostogaujantys saulėtame ir prabangiame Tailande, audringi vakarėliai, pirmosios pažintys, susižavėjimai.. ir paslaptingai bei be jokių pėdsakų dingę jų draugai – tik pirmas iš daugelio netikėtų posūkių bei nuotykių, į kuriuos pasineriama šiame trileryje. „Nėra vietos dviem“, kurį nesunkiai galėčiau sulyginti su populiariais amerikiečių veiksmo filmais, neleidžia skaitytojui nuobodžiauti ir įsuka į meilės, nepasitikėjimo, paslapčių ir intrigų pilną pasaulį.
K. Kaikaris galėtų tapti puikiu scenaristu – mintis, nepalikusi manęs verčiant knygos puslapius. Autoriaus aprašomi šalių peizažai ryškūs, tačiau tokie skirtingi, juos gali matyti sau prieš akis, juose nesunkiai įsivaizduoji esantis, užuodi kvapus ir girdi tave supančius garsus. K. Kaikaris supažindina su Tailando skoniais, prabanga ir krantus skalaujančia jūra bei kviečia kartu keliauti į Kazachstaną, pažvelgti į ten vyraujančią korupciją, senos santvarkos liekanas, o tuo pačiu atrasti svetingus vietos gyventojus. Jaučiausi nemažai išmokusi apie šių šalių kultūras, tarsi būčiau jose pakeliavusi, kadangi autorius sudeda čia labai daug autentiškos savo patirties. Kūrinyje rasite ir šiek tiek lengvos fantastikos, kuri patiktų pradedantiems pažintį su šiuo žanru ar dažniausiai fantastikos vengiantiems. Čia ji pateikta neįkyriai, o ir paaiškinta įdomiai, tačiau norėjosi, kad veikėjai taip aklai nepasitikėtų jiems susiklosčiusia situacija, ir tikriausiai todėl užtrukau, kol galutinai įtikėjau autoriaus idėja. Tai – pramoginis kūrinys, labiau tiksiantis ne rimtiems skaitytojams, o pasiilgusiems nuotykių ir norintiems šiek tiek pravėdinti galvas bei pasinerti į patrauklų, lyg atvirutėje vaizduojamą pasaulį.
Šiek tiek pritrūko didesnio įsigilinimo į veikėjus, jų veiksmų priežastis, norėjosi atrasti daugiau apie jų praeitį ir pakapstyti juos kiek giliau, nes vien žinojimas, kad jie pasiturintys ir išvaizdūs nepatenkino smalsumo. Detalumas, būdingas, pavyzdžiui, pasakojant apie nardymo subtilybes arba įvairias technologijas, manau, galėjo pasitarnauti ir detalizuojant personažų portretus. Dialogai ne visur skambėjo natūraliai, ir nors labai giriu autorių už tikrų lietuviškų keiksmų ir jaustukų vartojimą, „bičiulių“ ir „ei, žmogau“ tipo kreipinių bei dažnų sušukimų man pasirodė kiek per daug. Veikėjai daugumą minčių išsako garsiai, mažai paliekama tarp eilučių, ir tikriausiai būtent todėl jiems pritrūksta to „gylio“, sunku su jais tapatintis.
Tai – pirmasis autoriaus romanas, manau, gana išskirtinis šiuolaikinės lietuvių literatūros padangėje, tačiau tikiu, kad visada yra kur tobulėti. Man, kaip mėgstančiai sodresnę literatūrą, to sodrumo čia pritrūko, tačiau manau, kad autoriaus tikslas ir buvo sukurti kažką ryškaus, neįpareigojančio ir leidžiančio atitrūkti nuo realybės. Tą padaryti jam pavyko.
K. Kaikaris galėtų tapti puikiu scenaristu – mintis, nepalikusi manęs verčiant knygos puslapius. Autoriaus aprašomi šalių peizažai ryškūs, tačiau tokie skirtingi, juos gali matyti sau prieš akis, juose nesunkiai įsivaizduoji esantis, užuodi kvapus ir girdi tave supančius garsus. K. Kaikaris supažindina su Tailando skoniais, prabanga ir krantus skalaujančia jūra bei kviečia kartu keliauti į Kazachstaną, pažvelgti į ten vyraujančią korupciją, senos santvarkos liekanas, o tuo pačiu atrasti svetingus vietos gyventojus. Jaučiausi nemažai išmokusi apie šių šalių kultūras, tarsi būčiau jose pakeliavusi, kadangi autorius sudeda čia labai daug autentiškos savo patirties. Kūrinyje rasite ir šiek tiek lengvos fantastikos, kuri patiktų pradedantiems pažintį su šiuo žanru ar dažniausiai fantastikos vengiantiems. Čia ji pateikta neįkyriai, o ir paaiškinta įdomiai, tačiau norėjosi, kad veikėjai taip aklai nepasitikėtų jiems susiklosčiusia situacija, ir tikriausiai todėl užtrukau, kol galutinai įtikėjau autoriaus idėja. Tai – pramoginis kūrinys, labiau tiksiantis ne rimtiems skaitytojams, o pasiilgusiems nuotykių ir norintiems šiek tiek pravėdinti galvas bei pasinerti į patrauklų, lyg atvirutėje vaizduojamą pasaulį.
Šiek tiek pritrūko didesnio įsigilinimo į veikėjus, jų veiksmų priežastis, norėjosi atrasti daugiau apie jų praeitį ir pakapstyti juos kiek giliau, nes vien žinojimas, kad jie pasiturintys ir išvaizdūs nepatenkino smalsumo. Detalumas, būdingas, pavyzdžiui, pasakojant apie nardymo subtilybes arba įvairias technologijas, manau, galėjo pasitarnauti ir detalizuojant personažų portretus. Dialogai ne visur skambėjo natūraliai, ir nors labai giriu autorių už tikrų lietuviškų keiksmų ir jaustukų vartojimą, „bičiulių“ ir „ei, žmogau“ tipo kreipinių bei dažnų sušukimų man pasirodė kiek per daug. Veikėjai daugumą minčių išsako garsiai, mažai paliekama tarp eilučių, ir tikriausiai būtent todėl jiems pritrūksta to „gylio“, sunku su jais tapatintis.
Tai – pirmasis autoriaus romanas, manau, gana išskirtinis šiuolaikinės lietuvių literatūros padangėje, tačiau tikiu, kad visada yra kur tobulėti. Man, kaip mėgstančiai sodresnę literatūrą, to sodrumo čia pritrūko, tačiau manau, kad autoriaus tikslas ir buvo sukurti kažką ryškaus, neįpareigojančio ir leidžiančio atitrūkti nuo realybės. Tą padaryti jam pavyko.
May 22, 2020
Ši knyga kaip žaidimas, kurį reikai žasiti pagal taisykles. O taisyklė čia viena - pasiduoti autoriaus siūlomam žaidumui!
Labai įtraukianti, dinamiška ir turininga knyga, kuri suteiks didelį malonumą atviram ir nesuvažytam skaitytojui.
Nerekomenduoju tik tiems, kas neturi fantazijos.
Labai įtraukianti, dinamiška ir turininga knyga, kuri suteiks didelį malonumą atviram ir nesuvažytam skaitytojui.
Nerekomenduoju tik tiems, kas neturi fantazijos.
June 15, 2020
Romanas sukurtas patraukliai: draugai susitinka Tailande ir planuoja atostogas, susipažįsta su draugių porele ir įsivelia į nuotykius. Nuotykiai iš |Tailando jūros gelmių nusikelia į Kazachstaną, į mafijos ir korupcijos lopšį. Veiksmo ir įvykių tikrai netrūko. Patiko, kad pasakojimas dinamiškas, gyvas, daug siužeto posūkių.
Na, visas romanas priminė Holivudinį filmą. Gražūs, jauni turtuoliai gražiose vietose. Turbūt aplinkos aprašymai ir buvo stiprioji romano dalis. Dėl sodrios kalbos, jaučiausi kaip kine stebint iš šalies visus įvykius. Tiesa, įvykiai kartais ir prasilenkė su logika, trūko motyvacijos tam tikriems siužeto posūkiams. Pasidaviau rašytojo žaidimui ir tiesiog buvo be galo smalsu, kas bus toliau.
Tai pirmasis rašytojo romanas ir, tikiuosi, dar bus jėgų tobulėti. Vis dėl to viduryje romanas strigo - atsibodo tie nardymai ir žiūrėjimas, kas bus toliau. Visa laimė, rašytojas sugrąžino intrigą ir veikėjus išsiuntė į kitą aplinką, Kazachstaną. Ši dalis man labiausiai ir patiko. Nesu buvusi nei Tailande, nei Almatoje, bet buvo puiki proga pakeliauti verčiant knygos puslpius.
Trūko ir veikėjų išbaigtumo. Jie šabloniški, gėriečiai arba blogiečiai. Dialogai buvo kiek nenatūralūs, tas "kietumas" dirbtinis, pritemptas. Trūko jausmo, kaip pagrindinis veikėjas jaučias visoje šitoje situacijoje, panagrinėjimo, koks santykis su kitais veikėjais. Nors ir pabaigoje bandyta apibendrinti, perduoti žinutę, bet tikėjausi kitokios veiksmų eigos ir mažiau taškymosi kraujais.
Apibendrinant galiu pasakyti,kad tai tikrai vykęs debiutas ir manau, kad rašytojas tikrai turi potencialo. Ne mažiau įdomi ir pačio rašytojo biografija - studijavo mediciną, bet tapo žurnalistu, komentatoriumi ir jau sunku sugaudyti visas veiklas. Romaną rekomenduoju skaityti tiems, kas nori veiksmo, bet neieško gilios prasmės.
Na, visas romanas priminė Holivudinį filmą. Gražūs, jauni turtuoliai gražiose vietose. Turbūt aplinkos aprašymai ir buvo stiprioji romano dalis. Dėl sodrios kalbos, jaučiausi kaip kine stebint iš šalies visus įvykius. Tiesa, įvykiai kartais ir prasilenkė su logika, trūko motyvacijos tam tikriems siužeto posūkiams. Pasidaviau rašytojo žaidimui ir tiesiog buvo be galo smalsu, kas bus toliau.
Tai pirmasis rašytojo romanas ir, tikiuosi, dar bus jėgų tobulėti. Vis dėl to viduryje romanas strigo - atsibodo tie nardymai ir žiūrėjimas, kas bus toliau. Visa laimė, rašytojas sugrąžino intrigą ir veikėjus išsiuntė į kitą aplinką, Kazachstaną. Ši dalis man labiausiai ir patiko. Nesu buvusi nei Tailande, nei Almatoje, bet buvo puiki proga pakeliauti verčiant knygos puslpius.
Trūko ir veikėjų išbaigtumo. Jie šabloniški, gėriečiai arba blogiečiai. Dialogai buvo kiek nenatūralūs, tas "kietumas" dirbtinis, pritemptas. Trūko jausmo, kaip pagrindinis veikėjas jaučias visoje šitoje situacijoje, panagrinėjimo, koks santykis su kitais veikėjais. Nors ir pabaigoje bandyta apibendrinti, perduoti žinutę, bet tikėjausi kitokios veiksmų eigos ir mažiau taškymosi kraujais.
Apibendrinant galiu pasakyti,kad tai tikrai vykęs debiutas ir manau, kad rašytojas tikrai turi potencialo. Ne mažiau įdomi ir pačio rašytojo biografija - studijavo mediciną, bet tapo žurnalistu, komentatoriumi ir jau sunku sugaudyti visas veiklas. Romaną rekomenduoju skaityti tiems, kas nori veiksmo, bet neieško gilios prasmės.
September 2, 2020
Nesitikėjau, kad tiek čia visko bus ir istorija vis vystysis ir vystysis. Ir dar vystysis... :) Perskaitęs pusę knygos su net keliais siužeto pikais (taip atrodė), buvau pasiruošęs nusivilti antroje pusėje. Bet įtampa ir mano įsitraukimas nė kiek nesumažėjo iki pat pabaigos. Knyga verta televizijos serialo (net rašymo stilius tinka filmo scenarijui). Labai patiko veiksmas tikrose Tailando ir Kazachstano vietose, daug sužinojau ko pats nemačiau Tailande (nors esu buvęs du kartus).
Dabar dar susimąsčiau ir supratau, kad skaičiau ne tik įtraukiančią nuotykių knygą (matyt per greitai perskaičiau), bet dar joje yra daug prasmingų dalykų apie sprendimų pasekmių nesuvokiančius žmones, savanaudiškumą, nepatikimumą, išdavystę, kaip žmonės (ir ne tik jie) naudojasi kitais savo naudai.
Dabar dar susimąsčiau ir supratau, kad skaičiau ne tik įtraukiančią nuotykių knygą (matyt per greitai perskaičiau), bet dar joje yra daug prasmingų dalykų apie sprendimų pasekmių nesuvokiančius žmones, savanaudiškumą, nepatikimumą, išdavystę, kaip žmonės (ir ne tik jie) naudojasi kitais savo naudai.
February 18, 2020
Labai patiko. Skaitydama nenustojau galvoti, kad žiūriu filmą. Toks turi būti tikras trileris, pilnas veiksmo, įtampos ir nenuspėjamas.
August 31, 2020
Knygą perskaičiau per keturis pagulėjimus vonioje - nors knyga nėra labai plona, bet puslapius skaitytojui tenka versti tikrai dažnai, kadangi tekstas lengvai skaitomas, o jo norisi vis dar ir dar.
Ar knyga patiko bendrąja prasme? Taip - lengvai skaitoma, įdomus siužetas, neįkyriai, bet sudominančiai aprašomi geogrfiniai subjektai, kurie pažadino vidinį keliautoją manyje. Taip pat ši knyga iš gerosios pusės priminė seniai skaitytus Dan Brown trilerius (bet tikriausiai tai aktualu visiems tokio žanro skaitiniams) - trumpi skyriai, kurių kiekvieną rašytojas pabaigia taip, kad tu sau net ir vėlyvą naktį mintyse tari "na dar vieną, juk čia greitai"; veikėjai, kurių pasiskirstymo gerietis/blogietis vaidmenų nesupranti iki paskutinių puslapių; galiausiai - kažkokia paslaptis, kurią skaitytojas puslapis po puslapio bando išsiaiškinti iki pat istorijos pabaigos.
Ar buvo, kas knygoje nepatiko? Taip, tai knygos paskutiniai keletas puslapių - pabaiga ne tokia, kokios tikiesi, tad nustebina, bet ne gerąja prasme. [SPOILER] Autorius nežemišką gyvybę nusako taip, tarsi ji būtų visa kuo pranašesnė už žmogų ir neleidžia tuo abejoti (ypač kai prie žmogaus yra prijungtas "jo minčių skaitytuvas"), tačiau paskutiniuose puslapiuose žmogus staiga pergudrauja "ateivę". Autorius pateikė šiek tiek miglotą paaiškinimą to, kaip žmogus gali suplanuoti savo bloga žadančius veiksmus mintyse apie juos nepagalvodamas taip, kad "ateivė" juos perskaitytų. Tačiau atižvelgiant į bendrą detalėms knygoje skirtą dėmesį, tikiu, jog tai gali būti ir mano "nepriskaitymas". [/SPOILER]
Kas knygoje patiko? Patiko paprastas, bet įtikinamas lokacijų nupasakojimas - kadangi Tailande veiksmas pagrinde vyko nedidelėje saloje arba vandenyje šalia jos, tai daug ten ir nepapasakosi (o ir man - kaip nemažai ten keliavusiam - lengviau panirti į prisiminimus nei bandyti įsivaizduoti tą šalį iš teksto), tačiau kalbant apie Kazachstaną - skaitant šią knygą užsinorėjau po karantino kitą savo kelionę susiplanuoti būtent ten - nėra konkretaus dalyko, kas sužavėjo, tačiau bendras šalies aprašymas skambėjo gan realistiškai ir tuo pačiu įdomiai bei sužadino smalsumą ten minimus socialinius ir geografinius objektus patirti asmeniškai. Patiko neperspausti dialogai (nė sykio nebuvo jausmo, kad "na jau realybėj tai žmonės taip tarpusavy nekalba"). Patiko, jog autorius rašė apie tai, ką išmano, o ne tiesiog šiek tiek pagooglinęs (turiu omeny šalių aprašymus ir, drįstu spėti, nardymo procesą).
Išvada? Knyga nupasakoja žmonijos elgseną ([SPOILER] "padėsiu kitam, bet už tai paprašyiu ko nors naudingo sau, o jeigu nepavyks, tuomet mano tikslas - išlikti bet kokia kaina" [/SPOILER]) per įdomų ir gan lengvai perskaitoma pasakojimą, įvilktą į populiaraus žanro rūbą.
Ar knyga patiko bendrąja prasme? Taip - lengvai skaitoma, įdomus siužetas, neįkyriai, bet sudominančiai aprašomi geogrfiniai subjektai, kurie pažadino vidinį keliautoją manyje. Taip pat ši knyga iš gerosios pusės priminė seniai skaitytus Dan Brown trilerius (bet tikriausiai tai aktualu visiems tokio žanro skaitiniams) - trumpi skyriai, kurių kiekvieną rašytojas pabaigia taip, kad tu sau net ir vėlyvą naktį mintyse tari "na dar vieną, juk čia greitai"; veikėjai, kurių pasiskirstymo gerietis/blogietis vaidmenų nesupranti iki paskutinių puslapių; galiausiai - kažkokia paslaptis, kurią skaitytojas puslapis po puslapio bando išsiaiškinti iki pat istorijos pabaigos.
Ar buvo, kas knygoje nepatiko? Taip, tai knygos paskutiniai keletas puslapių - pabaiga ne tokia, kokios tikiesi, tad nustebina, bet ne gerąja prasme. [SPOILER] Autorius nežemišką gyvybę nusako taip, tarsi ji būtų visa kuo pranašesnė už žmogų ir neleidžia tuo abejoti (ypač kai prie žmogaus yra prijungtas "jo minčių skaitytuvas"), tačiau paskutiniuose puslapiuose žmogus staiga pergudrauja "ateivę". Autorius pateikė šiek tiek miglotą paaiškinimą to, kaip žmogus gali suplanuoti savo bloga žadančius veiksmus mintyse apie juos nepagalvodamas taip, kad "ateivė" juos perskaitytų. Tačiau atižvelgiant į bendrą detalėms knygoje skirtą dėmesį, tikiu, jog tai gali būti ir mano "nepriskaitymas". [/SPOILER]
Kas knygoje patiko? Patiko paprastas, bet įtikinamas lokacijų nupasakojimas - kadangi Tailande veiksmas pagrinde vyko nedidelėje saloje arba vandenyje šalia jos, tai daug ten ir nepapasakosi (o ir man - kaip nemažai ten keliavusiam - lengviau panirti į prisiminimus nei bandyti įsivaizduoti tą šalį iš teksto), tačiau kalbant apie Kazachstaną - skaitant šią knygą užsinorėjau po karantino kitą savo kelionę susiplanuoti būtent ten - nėra konkretaus dalyko, kas sužavėjo, tačiau bendras šalies aprašymas skambėjo gan realistiškai ir tuo pačiu įdomiai bei sužadino smalsumą ten minimus socialinius ir geografinius objektus patirti asmeniškai. Patiko neperspausti dialogai (nė sykio nebuvo jausmo, kad "na jau realybėj tai žmonės taip tarpusavy nekalba"). Patiko, jog autorius rašė apie tai, ką išmano, o ne tiesiog šiek tiek pagooglinęs (turiu omeny šalių aprašymus ir, drįstu spėti, nardymo procesą).
Išvada? Knyga nupasakoja žmonijos elgseną ([SPOILER] "padėsiu kitam, bet už tai paprašyiu ko nors naudingo sau, o jeigu nepavyks, tuomet mano tikslas - išlikti bet kokia kaina" [/SPOILER]) per įdomų ir gan lengvai perskaitoma pasakojimą, įvilktą į populiaraus žanro rūbą.
February 15, 2020
Knygyno detektyvų skyriuje rinkausi tarp Jo Nesbo knygų, bet priėjo pardavėja ir po trumpo pokalbio apie knygų naujienas nuvedė prie kitos lentynos. Nustebau, nes tai buvo ne detektyvų lentyna, o su lietuvių rašytojų knygomis. Ten įbruko man į rankas Nėra vietos dviem ir dar labiau nustebino – sako, tai puikus lietuviškas trileris! Kaip parašyta ant viešelio – pirmas lietuviškas puslapvertys :) Keistai nuskambėjo, bet panašiai mano rankose neseniai atsirado kita lietuviška knyga, kuria likau labai patenkintas (net parašiau apžvalgą). Galvoju, reikia pabandyti ir dabar negaliu patikėti, kad perskaičiau dviem prisėdimais!!! Net nepastebėjau, kaip skaičiau iki antros nakties, o atsibudęs ryte čiupau skaityti toliau! Nerealiai įtraukianti, veiksmo gal net perteklius, neprognozuojami įvykiai, ypač Samsao saloje, visiškai netikėtas posūkis! Dedu šešias žvaigždes, bet vieną atimu, nes naktį neišsimiegojau, todėl tik penkios žvaigždės ;) Labai rekomenduoju perskaityti. Tikrai nustebins taip nelietuviškai parašyta knyga.
December 26, 2020
Na pagaliau ir aš perskaičiau! Kai rašiau, redagavau ir... visgi buvo atsibodusi ta knyga. Jaučiausi kaip milžiniškame kanalizacijos vamzdyje, kai viskas, ką matai, yra šviesos blynas priekyje, o aplink juoda, tamsu, nieko nebematai ir nebesupranti. O dabar perskaičiau kaip kito rašytą. Ir... ką? Matosi, kad tai pirma autoriaus knyga. Jei būčiau rašęs AŠ, daugiau dėmesio skirčiau veikėjų psichologiniams portretams ir jų motyvacijai (nors tai ne psichologinis trileris, o nuotykių). Fantastikos elementas? Rašyčiau kitaip, nes man pasirodė, kad veikėjai per greitai įtikėjo tuo neįtikėtinu dalyku, kuris juos ištiko. Pabaiga? Nežinau. Vis dar mėgstu greitas pabaigas ;) Bet puslapiai vertėsi greitai. Smagu pabūti Tailande ir Kazachstane. Ypač dabar, kai negalima...
August 10, 2020
Ničnieko negaliu prikišti. Puikus trileris, kurį skaitant "išvarva" akys ir trūksta miego, nes norisi oabaigti ir sužinoti, kas bus toliau. Tokį efektą sukuria trumpi skyriai, kurių kiekvieno pabaigoje yra "pakabinimas ant uolos" - nukris ar ne.
Fantastikos elementai visiškai fantastiški, nesuvokiami, nes kita civilizacija ir turi būti nesuvokiama, tiesa? Siužetas kinematografiškas ir "vyriškas" - daug techninių detalių, kurias net nebūdamas specialistas gali puikiai pamatyti.
Man patiko.
Ko pritrūko? Kartais norėjosi, kad rašytojas atitrūktų nuo žanro rėmų ir leistųsi į pamąstymus, į detalų personažų ir tos kitos civilizacijos piešimą. Tuomet ir dialogai būtų gyvesni, ne tik perteikiantys siužetą, ir kita civilizacija būtų labiau įsivaizduojama. Trileryje personažai yra tik veikėjai tam tikrame siužete, o ne tikri "žmonės" su savo praeitim ir charakteriu. Man asmeniškai įdomiau santykiai ir psichologija, bet, čia toks žanras.
Tai lengvas, aiškus ir be galo įtraukiantis kūrinys. Rekomenduoju!
Fantastikos elementai visiškai fantastiški, nesuvokiami, nes kita civilizacija ir turi būti nesuvokiama, tiesa? Siužetas kinematografiškas ir "vyriškas" - daug techninių detalių, kurias net nebūdamas specialistas gali puikiai pamatyti.
Man patiko.
Ko pritrūko? Kartais norėjosi, kad rašytojas atitrūktų nuo žanro rėmų ir leistųsi į pamąstymus, į detalų personažų ir tos kitos civilizacijos piešimą. Tuomet ir dialogai būtų gyvesni, ne tik perteikiantys siužetą, ir kita civilizacija būtų labiau įsivaizduojama. Trileryje personažai yra tik veikėjai tam tikrame siužete, o ne tikri "žmonės" su savo praeitim ir charakteriu. Man asmeniškai įdomiau santykiai ir psichologija, bet, čia toks žanras.
Tai lengvas, aiškus ir be galo įtraukiantis kūrinys. Rekomenduoju!
May 16, 2020
Šiaip nesu fantastikos gerbėjas bet šitą galima praryti per naktį. Klasikinis įtempto siužeto romanas. RESPECT, Kristijonai! Dabar ant jos trūksta tik autoriaus autografo. :)
August 25, 2020
Ši knyga ilgai pragulėjo mano stalčiuje prie lovos, nes turėjau pirmiausia perskaityti Sabaliauskaitės kūrinius. Perskaičiau Imperatorienę, galvojau, imsiu skaityti Kaikarį, bet ne, sėdau prie Silvų. Po IV silvos pačiupinėjau Kaikario knygą, bet, galvoju, ką tas nežinomas autorius su savo pirma knyga, ir atgal į stalčių. Ėmiau Knausgardo pirmą kovos knygą, o ji skaitėsi lėtai ir neįtraukiančiai... Atėjo laikas Kaikariui. Na ir stebuklas - įsitraukiau nuo pirmo skyriaus, ši knyga buvo kaip priešnuodis Knausgardo nusivylimui. Akivaizdu, man reikėjo knygos, kurioje veiksmas juda į priekį, ir dar tokiu greičiu ir taip nenuspėjamai, kad negalėjau atsitraukti. Nežinau, man čia nepritrūko jokių žvalgymųsi į praeitį ar veikėjų gilių psichologinių portretų. Čia man buvo tikrai atgaiva, kai norisi pabėgti nuo kasdienybės į kitas pasaulio šalis, kuriuose vyksta kažkas neįtikėtino.
Dedu labai dideles penkias žvaigždes!
Dedu labai dideles penkias žvaigždes!
August 4, 2020
Vat manęs kažko ta fantastika ir Kazachstanai bei Tailandai neužbūrė, geriau autorius toliau komentuotų Formulę, beje, dar prie progos paverksiu, kad F-1 panaikintas iš lietuviškų transliacijų :)
July 19, 2020
Kuomet su manimi susisiekė Kristijonas bei pasiūlė perskaityti jo knygą, labai nudžiugau. Visad malonu būti pastebėtai, o ir jo knyga jau buvo patraukusi mano akį. Šiuo metu kaip tik norėjosi trilerio, tad pasinėriau į šią istoriją, kuri mane maloniai nustebino 🤗
Po skyrybų su mergina Nikolas paragintas draugo atvyksta į egzotiškąjį Tailandą. Visiškai netikėtai Nikolas oro uoste susipažįsta su Hilde. Mergina iš Norvegijos.
Nikolas ir vėl susiduria su Hilde.. Supranta, jog tai - likimas. Kitaip būtų sunku tai paaiškinti.
O tuo tarpu saloje pradeda dėtis keisti dalykai. Dingsta Hildės draugas Luka bei jo mergina Ema. O jų beieškant Nikolas aptinka tai, kas Žemėje gali sukelti neįsivaizduojamus dalykus..
Jau nuo pat pirmųjų knygos puslapių istorija mane pagavo. Buvo tikrai smalsu, kaip draugams reikalai klostysis toliau ir kas čia slypi. Tačiau nuo pusės knygos buvo tapę šiek tiek nuobodu, o tuomet vėl veiksmas mane įsuko. Autorius puikiai padirbėjo prie kraštovaizdžių aprašymo.. Skaičiau ir rodėsi, jog ir pati esu ten.
Tačiau manęs truputį neįtikino Nikolo personažas.. Skaitant knygą atrodė, jog šiam vaikinui viskas einasi lyg sviestu patepta.. Iš kiekvienos situacijos išsisuka kuo lengviausiai, o dar ir pagalvoja bent du ėjimus į priekį...
Nepaisant to, man ši knyga pasirodė tikrai puikus autoriaus debiutas. Kur tobulėti dar tikrai yra, bet manau, jog viskas yra labai suprantama.
Šį trilerį rekomenduočiau tiems, kam norisi knygos, kurioje netrūksta veiksmo. Fantastikos šiame trileryje yra labai minimaliai, net aš nesu didelė jos gerbėja, bet šioje istorijoje visko buvo tiek, kiek reikia 👌🏻
Po skyrybų su mergina Nikolas paragintas draugo atvyksta į egzotiškąjį Tailandą. Visiškai netikėtai Nikolas oro uoste susipažįsta su Hilde. Mergina iš Norvegijos.
Nikolas ir vėl susiduria su Hilde.. Supranta, jog tai - likimas. Kitaip būtų sunku tai paaiškinti.
O tuo tarpu saloje pradeda dėtis keisti dalykai. Dingsta Hildės draugas Luka bei jo mergina Ema. O jų beieškant Nikolas aptinka tai, kas Žemėje gali sukelti neįsivaizduojamus dalykus..
Jau nuo pat pirmųjų knygos puslapių istorija mane pagavo. Buvo tikrai smalsu, kaip draugams reikalai klostysis toliau ir kas čia slypi. Tačiau nuo pusės knygos buvo tapę šiek tiek nuobodu, o tuomet vėl veiksmas mane įsuko. Autorius puikiai padirbėjo prie kraštovaizdžių aprašymo.. Skaičiau ir rodėsi, jog ir pati esu ten.
Tačiau manęs truputį neįtikino Nikolo personažas.. Skaitant knygą atrodė, jog šiam vaikinui viskas einasi lyg sviestu patepta.. Iš kiekvienos situacijos išsisuka kuo lengviausiai, o dar ir pagalvoja bent du ėjimus į priekį...
Nepaisant to, man ši knyga pasirodė tikrai puikus autoriaus debiutas. Kur tobulėti dar tikrai yra, bet manau, jog viskas yra labai suprantama.
Šį trilerį rekomenduočiau tiems, kam norisi knygos, kurioje netrūksta veiksmo. Fantastikos šiame trileryje yra labai minimaliai, net aš nesu didelė jos gerbėja, bet šioje istorijoje visko buvo tiek, kiek reikia 👌🏻
October 5, 2020
Įvertinę knygą 5 žvaigždėm matyt juokauja (arba dirba autoriui :D). Malonus "pageturneris", pabaigoj visko per daug (šabloniškų scenų irgi), bet man patiko paskaityti.
Girdėjau, autorius rašo naują knygą. Labai tikiuosi kad ji nebus šios tęsinys - nei šios herojai, nei istorija antro gyvenimo nėra verti.
Girdėjau, autorius rašo naują knygą. Labai tikiuosi kad ji nebus šios tęsinys - nei šios herojai, nei istorija antro gyvenimo nėra verti.
May 17, 2020
Knygą nebloga, daug veiksmo. Man kiek priminė Maiklo Kraitono knygas.
Tikrai galiu pasakyti, kad tai ne sci fi knyga.
Tikrai galiu pasakyti, kad tai ne sci fi knyga.
November 30, 2020
Kristijonas Kaikaris - Nėra vietos dviem
"Intriguojanti, su vėjeliu papasakota istorija ir egzotiška scenografija!" - R. Maskoliūnas
100% pritariu šiam biologijos mokslų daktaro teiginiui!
Kristijono pasakojama istorija įtraukia nuo pat pirmųjų knygos puslapių.
Ir veiksmas nei kiek nebanguoja, o vis kyla aukštyn link kulminacijos.
Išties pastaruoju metu skaičiau daug knygų, kurios prasidėdavo nuobodžiai, o po kelių šimtų puslapių iškildavo link kulminacijos ir staiga baigdavosi, kai jau, atrodo, va kad taip dar kiek pabūtų. Tas nuvilia.
O situacija su "Nėra vietos dviem" yra visiškai kitokia.
✔Labai labai patiko tas nuolatinis veiksmas, judėjimas į priekį, tikslo link.
✔Tikra puslapvertė - nes labai cool buvo tai, kad veiksmas tiek daug kaitaliodavosi, kad niekada negalėdavai nuspėti, kas įvyks poros puslapių bėgyje.
Apie knygą:
Nusivylęs savo dabartiniu gyvenimu Nikolas nusprendžia su geriausiu draugu atsipūsti ir pradėti viską iš naujo. Tad iškeliauja į Tailandą. Ten dėl aerolinijų trukdžių tenka oro uoste pralaukti ilgą laiką, o per jį susipažįsta su pačia mergina Hilde. Nusimato tobulos atostogos!
Tačiau...
Sam Sao atostogų saloje vyksta keisti dalykai ir netikėtai dingsta du Hildės draugai. Tad tenka pamiršti gulinėjimą po palme ir imtis pavojingos draugų paieškos. Tai, ką Nikolas atkapsto, visus išveda iš pusiausvyros...
Nors niekada nebuvau fantazijos gerbėja, paauglystėje visgi mylėjau Harį Poterį ir Lauros istorijas.
Tad visgi K. Kaikario kuriama fantastinė mistinė dvasia mane pakerėjo!
Trileris + fantastika + tolimųjų rytų kelionių apybraižos, tradicijos ir egzotinių vaizdų mišinys.
✔Be galo geras šriftas akims.
✔Trumpi skyriai. (Šitas punktas man be galo svarbus, nes man nepatinka skyriai trunkantys po 100 psl. K. Kaikario trileryje ilgiausias skyrius buvo berods 10psl. Tad, toks knygos išdėstymas nei kiek nenervuoja.🤣)
✔Niekaip nenuspėjama kūrinio pabaiga! Taip pat nesigilinama, kaip sekėsi Nikolo ir Hildės santykiams.
✔Visiškas "insane" kūrinys lietuvių publikai! Gerąja prasme!
Tad didžiausi aplodismentai Kristijonui už drąsą lietuvių rinkai pateikti tokį puikų detektyvą.
✖Vienas minusas man pasirodė tai, kaip padėkoje ir citavo savo dukrą Ievą pats autorius: "pabaigos tai norėčiau ilgesnės".🤣
Tikiuosi, kad antroji šio rašytojo knyga "Rozmarinas" irgi nestokoja veiksmo ir nenuspėjamų nuotykių.
Ar jau teko skaityti "Nėra vietos dviem"? Kokie Jūsų įspūdžiai?
"Intriguojanti, su vėjeliu papasakota istorija ir egzotiška scenografija!" - R. Maskoliūnas
100% pritariu šiam biologijos mokslų daktaro teiginiui!
Kristijono pasakojama istorija įtraukia nuo pat pirmųjų knygos puslapių.
Ir veiksmas nei kiek nebanguoja, o vis kyla aukštyn link kulminacijos.
Išties pastaruoju metu skaičiau daug knygų, kurios prasidėdavo nuobodžiai, o po kelių šimtų puslapių iškildavo link kulminacijos ir staiga baigdavosi, kai jau, atrodo, va kad taip dar kiek pabūtų. Tas nuvilia.
O situacija su "Nėra vietos dviem" yra visiškai kitokia.
✔Labai labai patiko tas nuolatinis veiksmas, judėjimas į priekį, tikslo link.
✔Tikra puslapvertė - nes labai cool buvo tai, kad veiksmas tiek daug kaitaliodavosi, kad niekada negalėdavai nuspėti, kas įvyks poros puslapių bėgyje.
Apie knygą:
Nusivylęs savo dabartiniu gyvenimu Nikolas nusprendžia su geriausiu draugu atsipūsti ir pradėti viską iš naujo. Tad iškeliauja į Tailandą. Ten dėl aerolinijų trukdžių tenka oro uoste pralaukti ilgą laiką, o per jį susipažįsta su pačia mergina Hilde. Nusimato tobulos atostogos!
Tačiau...
Sam Sao atostogų saloje vyksta keisti dalykai ir netikėtai dingsta du Hildės draugai. Tad tenka pamiršti gulinėjimą po palme ir imtis pavojingos draugų paieškos. Tai, ką Nikolas atkapsto, visus išveda iš pusiausvyros...
Nors niekada nebuvau fantazijos gerbėja, paauglystėje visgi mylėjau Harį Poterį ir Lauros istorijas.
Tad visgi K. Kaikario kuriama fantastinė mistinė dvasia mane pakerėjo!
Trileris + fantastika + tolimųjų rytų kelionių apybraižos, tradicijos ir egzotinių vaizdų mišinys.
✔Be galo geras šriftas akims.
✔Trumpi skyriai. (Šitas punktas man be galo svarbus, nes man nepatinka skyriai trunkantys po 100 psl. K. Kaikario trileryje ilgiausias skyrius buvo berods 10psl. Tad, toks knygos išdėstymas nei kiek nenervuoja.🤣)
✔Niekaip nenuspėjama kūrinio pabaiga! Taip pat nesigilinama, kaip sekėsi Nikolo ir Hildės santykiams.
✔Visiškas "insane" kūrinys lietuvių publikai! Gerąja prasme!
Tad didžiausi aplodismentai Kristijonui už drąsą lietuvių rinkai pateikti tokį puikų detektyvą.
✖Vienas minusas man pasirodė tai, kaip padėkoje ir citavo savo dukrą Ievą pats autorius: "pabaigos tai norėčiau ilgesnės".🤣
Tikiuosi, kad antroji šio rašytojo knyga "Rozmarinas" irgi nestokoja veiksmo ir nenuspėjamų nuotykių.
Ar jau teko skaityti "Nėra vietos dviem"? Kokie Jūsų įspūdžiai?
January 19, 2025
Labai ilgai galvojau kaip derėtų įvertinti knygą, ir net rašant atsiliepimą nesu įsitikinusi kaip įvardinčiau knygą - normalią, prasta ar net neverta skaitymo.
Paėmusi knygą į rankas galvojau, kad turėsiu neblogą trilerį, kuris praskaidrins kelis vakarus ir privers pajausti įtampą ir norą versti puslapius, tačiau įpusėjus bandžiau sau atsakyti kur čia yra paslėpta "trilerio" dalis. Taip, iki pusės knygą buvo lengva ir gana įdomu skaityti, tačiau žadėto prieskonio taip ir neužčiuopiau, o tada pasirodė JI ir sunaikino bet kokį norą skaityti ar paimti knygą į rankas. Nesu nusistačiusi prieš ateivius ar Sci-Fi knygas, tačiau pirma - laukiau trilerio, antra - norėčiau būti įspėta apie dalykus, kurie sukėlė tik juoką ir nelabai tiko prie knygos tematikos - arba reikėjo daugiau plėtoti Sci-Fi temą, arba nekišti jos visai. Dabar atrodė, kad autorius tiesiog turėjo ideją, kurios nepavyko išplėtoti.
JI atsiranda tik keliems puslapiams, bet nenorėjau imti knygos į rankas net kelias dienas. Prisivertusi perskaityti istoriją, net įdomesnėse vietose negalėjau paleisti minties, kad motyvacija padėti JAI nėra pakankama, kad knyga taptų geresnė, JOS istorijos skaityti taip pat nenorėjau.
Kadangi tikėjausi trilerio, o jo nelabai gavau, tai pasakyčiau, kad knyga ne mano arbatos puodelis.
Paėmusi knygą į rankas galvojau, kad turėsiu neblogą trilerį, kuris praskaidrins kelis vakarus ir privers pajausti įtampą ir norą versti puslapius, tačiau įpusėjus bandžiau sau atsakyti kur čia yra paslėpta "trilerio" dalis. Taip, iki pusės knygą buvo lengva ir gana įdomu skaityti, tačiau žadėto prieskonio taip ir neužčiuopiau, o tada pasirodė JI ir sunaikino bet kokį norą skaityti ar paimti knygą į rankas. Nesu nusistačiusi prieš ateivius ar Sci-Fi knygas, tačiau pirma - laukiau trilerio, antra - norėčiau būti įspėta apie dalykus, kurie sukėlė tik juoką ir nelabai tiko prie knygos tematikos - arba reikėjo daugiau plėtoti Sci-Fi temą, arba nekišti jos visai. Dabar atrodė, kad autorius tiesiog turėjo ideją, kurios nepavyko išplėtoti.
JI atsiranda tik keliems puslapiams, bet nenorėjau imti knygos į rankas net kelias dienas. Prisivertusi perskaityti istoriją, net įdomesnėse vietose negalėjau paleisti minties, kad motyvacija padėti JAI nėra pakankama, kad knyga taptų geresnė, JOS istorijos skaityti taip pat nenorėjau.
Kadangi tikėjausi trilerio, o jo nelabai gavau, tai pasakyčiau, kad knyga ne mano arbatos puodelis.
July 3, 2020
Įspūdis smarkiai dvejopas. Iš vienos pusės jautiesi kaip žiūrėdamas trilerį. Iš kitos, staiga suvoki, kad žiūri trilerį vasarą per BTV (toks filmų ciklas, kur nemokamai duoda ar dar primoka, kad parodytum ir tik jie težino, kur tokių rast). Veikėjai plokštoki ir sunkiai charakterizuojami. Fantastikos elementas ir trileris derėtų, bet kažkaip taip neina įsitraukt iki galo.
Bet yra ir teigiamų momentų: antroj pusėj atsiranda neblogai susukta intriga. Skaitymas nevargina.
Papildoma pastaba. Nugarėlę puošia vertinimas “tempas lyg stebėtum F-1 lenktynes”. Senokai neseku šio sporto, bet matyt yra smarkiai sulėtėję visi 😉
Bet yra ir teigiamų momentų: antroj pusėj atsiranda neblogai susukta intriga. Skaitymas nevargina.
Papildoma pastaba. Nugarėlę puošia vertinimas “tempas lyg stebėtum F-1 lenktynes”. Senokai neseku šio sporto, bet matyt yra smarkiai sulėtėję visi 😉
March 3, 2021
Pradžioje istorija man patiko ir rašymo stilius neblogas, bet maždaug nuo pusės knygos, kai persikėlė veiksmas į Kazachstaną, viskas į blogą pusę pasikeitė... Iš fantastikos į kažkokias mafijos kronikas pavirto. Ir pabaiga? Tikėjausi, kad sugrįš visas įdomumas į salą, bet ne, ten mafija išsižudė ir tik epizodiškai fantastiškas JOS elementas buvo paminėtas.... Nusivyliau.
September 4, 2020
Užkabino nuo pirmo puslapio. Rekomendacijos ant viršelio atrodė ambicingai, bet, mano nuostabai, pilnai atitiko turinį. Iš tiesų kokybiška, lengvai skaitoma ir įtraukianti knyga su patrauklia Tailando salų ir, ypač, Almatos scenografija. Ir netikėta pabaiga, kurios įvairūs scenarijai man sukosi galvoje skaitant, bet taip ir neatspėjau :)
September 28, 2020
Kažkaip stereotipiškai nesitikiu nieko gero iš lietuvių autorių, bet gausa gerų atsiliepimų ir draugės rekomendacija baigėsi tuo, kad atsiverčiau pirmą puslapį. O tada ir prasidėjo! Įsitraukiau ir atsipalaidavau nuo realybės 100 procentų. Siužetas puikus, intriguojantis, nenuspėjamas. Viskas vyksta Tailande ir Kazachstane, tai tiesiog veža! Galvojau, gal kas nepatiko, ko nors pritrūko? Nieko nepritrūko. Nebent tęsinio :)
Knygoje yra neblogų minčių. Štai kelios, apie kurias susimąsčiau:
"Nereikia bijoti skristi lėktuvu... Reikia bijoti nukristi. Bet lėktuvai krenta itin retai. Taip retai, kad net neverta bijoti" (Taip aiškina lėktuvo pilotas. Aš pati labai bijau skristi lėktuvu, bet po šio paaiškinimo gal nebebijosiu)
"Mes viską kažkuo matuojame. Pinigai yra labai geras mato vienetas" (Antagonisto žodžiai. Deja realiame gyvenime daug žmonių turi būtent tokį požiūrį)
Knygoje yra neblogų minčių. Štai kelios, apie kurias susimąsčiau:
"Nereikia bijoti skristi lėktuvu... Reikia bijoti nukristi. Bet lėktuvai krenta itin retai. Taip retai, kad net neverta bijoti" (Taip aiškina lėktuvo pilotas. Aš pati labai bijau skristi lėktuvu, bet po šio paaiškinimo gal nebebijosiu)
"Mes viską kažkuo matuojame. Pinigai yra labai geras mato vienetas" (Antagonisto žodžiai. Deja realiame gyvenime daug žmonių turi būtent tokį požiūrį)
Displaying 1 - 30 of 39 reviews