What do you think?
Rate this book
Nediplomatiški britų diplomato memuarai
„Nediplomatiški britų diplomato memuarai“ – proga pažiūrėti į diplomato gyvenimo užkulisius. Ir ne tik. Čia galima sužinoti, kokios yra diplomatinės institucijos ir ką jos veikia, ką reikėtų daryti ir ko nedaryti per diplomatinius priėmimus ir kodėl geriau saikingai vartoti nacionalinius įvairių šalių patiekalus. Visa tai papasakota ne tik pamokomai (kaip nesielgti), lavinančiai (apie Pitkerno salyną sužinosite daugiau, nei kada nors norėjote), bet ir nepaprastai juokingai.
436 pages, Hardcover
Published January 1, 2020
4 people are currently reading
63 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 17 of 17 reviews
August 16, 2020
Jau ne kartą sakiau - parašykit ant viršelio ar anotacijoje į britų temą ir aš jau noriu skaityti. Ši knyga - jokia išimtis. Be to diplomato nediplomatiškas pasakojimas? Hmmm... Įdomu.
Kevin J. Lynch knygoje atvirauja apie savo kaip diplomato karjerą: nuo ko ji prasidėjo, kaip klostėsi, kur jį nuvedė diplomatinės misijos, kokias šalis aplankė, kokius nuotykius patyrė ir šiek tiek asmeninio gyvenimo. Kevinas, paprastas britas vaikinukas, įsidarbina viename kraupiausių kalėjimų, kuriame akis į akį susiduria su įvairiausio plauko nusikaltėliais. Darbas įtemptas, varginantis, tad nieko nuostabaus, kad po kurio laiko Kevinas pradeda žvalgytis šiltesnės vietelės. O dar tas kelionių troškimas! Jam kyla idėja išbandyti save diplomato amplua. Nei jis pats, nei jo aplinka netiki, kad pasiseks - diplomatai juk tie pateptieji, o ne tokie kaip jis dirbantys kalėjime. Beeet.. O, dievai! Jam pasiseka ir jis pakviečiamas dirbti karalienės diplomatijos tarnyboje.
Kevinas tikrai nėra kažkos nuoboda. Oi, ne! Jis keliauja po pasaulį, kuria asmeninį gyvenimą, siaubia barus ir nevengia nuotykių. Kas smagiausia - visa tai pagardinta britišku humoru. Vyrukas moka pasišaipyti iš sudėtingų situacijų, nesėkmių, o, galiausiai, ir paties savęs. Čia smagioji visos knygos dalis. Į nieką Kevinas nežiūri perdėtai rimtai. Net darbiniai dalykai vaizduojami su lengva ironija. Jis nevengia paatvirauti apie dokumentų dėliojimą iš krūvos į krūvą, arbatos nešiojimą viršesniems. Darau prielaidą, kad jis atviras, o tai šiame karjeristų pasaulyje gana neįprasta - juk visi sunkiai dirba ir vietos linksmybėms nėra.
Po pirmos euforijos bangos dėl to, kaip čia dabar smagiai skaitysiu, įsisuko lengva monotonija ir nuobodulys. Ilgai svarsčiau kodėl autoriui sunkiai sekasi suintriguoti, įtraukti ir išlaikyti skaitytojo dėmesį. Manau, žinau atsakymą - šalys, kuriose jis paskiriamas dirbti yra gana toli nuo Lietuvos ir mes mažai apie jas žinome. Aprašomi dalykai per tolimi ir nežinomi, tad yra svetimi. Na, bent aš taip sau aiškinu.
Lūžis įvyksta maždaug ties knygos viduriu - Kevinas atvyksta dirbti į Lietuvą. O čia jau įdomu. Kaip jam pasirodys neseniai nepriklausomybę atgavus šalis, joje vykstantys procesai, o dar mūsų maistas ir visi kiti dalykai. Manau, didžiąją dalį aktualijų jam pavyko perprasti iš esmės. Aišku, sunku jam atleisti nemeilę mūsų keptai duonai, o ką jau kalbėti apie jam nepatikusį lietuvišką alų. Na, bet tiek to. Kevinai, mes tau atleidžiam. Ne visi turi gerą skonį :)
Kevino J Lyncho pasakojimas gyvas, juokingas ir vaizdingas. Kviečiu knygą skaityti tuos, kurie nori pamatyti diplomato gyvenimą iš vidaus ir pasimėgauti puikiu jo humoro jausmu. Gero skaitymo.
Kevin J. Lynch knygoje atvirauja apie savo kaip diplomato karjerą: nuo ko ji prasidėjo, kaip klostėsi, kur jį nuvedė diplomatinės misijos, kokias šalis aplankė, kokius nuotykius patyrė ir šiek tiek asmeninio gyvenimo. Kevinas, paprastas britas vaikinukas, įsidarbina viename kraupiausių kalėjimų, kuriame akis į akį susiduria su įvairiausio plauko nusikaltėliais. Darbas įtemptas, varginantis, tad nieko nuostabaus, kad po kurio laiko Kevinas pradeda žvalgytis šiltesnės vietelės. O dar tas kelionių troškimas! Jam kyla idėja išbandyti save diplomato amplua. Nei jis pats, nei jo aplinka netiki, kad pasiseks - diplomatai juk tie pateptieji, o ne tokie kaip jis dirbantys kalėjime. Beeet.. O, dievai! Jam pasiseka ir jis pakviečiamas dirbti karalienės diplomatijos tarnyboje.
Kevinas tikrai nėra kažkos nuoboda. Oi, ne! Jis keliauja po pasaulį, kuria asmeninį gyvenimą, siaubia barus ir nevengia nuotykių. Kas smagiausia - visa tai pagardinta britišku humoru. Vyrukas moka pasišaipyti iš sudėtingų situacijų, nesėkmių, o, galiausiai, ir paties savęs. Čia smagioji visos knygos dalis. Į nieką Kevinas nežiūri perdėtai rimtai. Net darbiniai dalykai vaizduojami su lengva ironija. Jis nevengia paatvirauti apie dokumentų dėliojimą iš krūvos į krūvą, arbatos nešiojimą viršesniems. Darau prielaidą, kad jis atviras, o tai šiame karjeristų pasaulyje gana neįprasta - juk visi sunkiai dirba ir vietos linksmybėms nėra.
Po pirmos euforijos bangos dėl to, kaip čia dabar smagiai skaitysiu, įsisuko lengva monotonija ir nuobodulys. Ilgai svarsčiau kodėl autoriui sunkiai sekasi suintriguoti, įtraukti ir išlaikyti skaitytojo dėmesį. Manau, žinau atsakymą - šalys, kuriose jis paskiriamas dirbti yra gana toli nuo Lietuvos ir mes mažai apie jas žinome. Aprašomi dalykai per tolimi ir nežinomi, tad yra svetimi. Na, bent aš taip sau aiškinu.
Lūžis įvyksta maždaug ties knygos viduriu - Kevinas atvyksta dirbti į Lietuvą. O čia jau įdomu. Kaip jam pasirodys neseniai nepriklausomybę atgavus šalis, joje vykstantys procesai, o dar mūsų maistas ir visi kiti dalykai. Manau, didžiąją dalį aktualijų jam pavyko perprasti iš esmės. Aišku, sunku jam atleisti nemeilę mūsų keptai duonai, o ką jau kalbėti apie jam nepatikusį lietuvišką alų. Na, bet tiek to. Kevinai, mes tau atleidžiam. Ne visi turi gerą skonį :)
Kevino J Lyncho pasakojimas gyvas, juokingas ir vaizdingas. Kviečiu knygą skaityti tuos, kurie nori pamatyti diplomato gyvenimą iš vidaus ir pasimėgauti puikiu jo humoro jausmu. Gero skaitymo.
October 10, 2020
Labiausiai norėčiau duoti 3,5 - nes knyga parašyta smagiai, gali sužinoti apie skirtingas šalis skirtingais laikmečiais, britų diplomatų darbą. Jau antrajame puslapyje supratau, kad reikėtų skaityti anglų kalba, norint pasimėgauti britiškais pokštais. Bet paskui pasakojimas pabosta, kažkaip nebeįdomu pasidaro eilinių išgertuvių paminėjimai. Ir pabaigoje pasakojimas apie Pitkerną kažkoks neišbaigtas. Man regis, apie tuometinius reikalus pitkerne būtų galima parašyti atskirą knygą. Galbūt autorius ne viską galėjo pasakoti, bet ta knygos dalis kažkokia klampi ir nenuosekli, nors jauti, kad ten dėjosi dalykai. Visgi rekomenduoju skaityti, nes knyga ir lengvai skaitoma, ir informatyvi - tikras 20 a. pabaigos metraštis.
October 31, 2020
,,Ar kas nors pastebėjote (tikiuosi, jog taip), kad, kai šalis įterpia žodį ,,demokratinė" į savo pavadinimą, iš tiesų ji (pasitaiko išimčių, bet nedaug) yra visiškai beviltiška?"
April 30, 2020
Kevin J. Lynch „Nediplomatiški britų diplomato memuarai“
Man visada atrodė, kad diplomato darbas - vienas romantiškiausių pasaulyje, nes gali ne tik aplankyti, bet ir pagyventi įvairiausiuose įdomiausiuose žemės kampeliuose. Toks gyvenimas tikrai nežada monotonijos. Todėl sužinojusi apie britų diplomato autobiografinę knygą, norėjau iš arčiau pažinti (ne)lengvą karjeros ir asmeninio gyvenimo derinimą. Iškart įsivaizdavau, kaip rezgamos ar sprendžiamos aukščiausio lygio tarpvalstybinės intrigos ir kokius manevrus tenka diplomatams išmanyti ir išbandyti. Viliojo ir tai, kad autorius dirbo ir gyveno Lietuvoje neseniai po nepriklausomybės atgavimo 1994 m. - 1997 m. ir buvo smalsu sužinoti, kaip jam, Vakariečiui, atrodė mūsų atkovota valstybė tuo metu.
Autorius aprašo savo diplomatinę karjerą nuo pirmos iki paskutinės dienos. Šiuo metu jis jau išėjęs į pensiją ir gyvena savo vaikystės namuose gimtajame Dilyje. Aktyvios karjeros metu teko apsistoti ir dirbti Briuelyje, Bangladeše, Irake, Šveicarijoje, Senegale, Seišeliuose, Saudo Arabijoje, Ganoje, Pakistane, Rusijoje, Naujojoje Zelandijoje ir net Pitkerno salyne. Visą šia patirtį ir priiminimus autorius sudėjo į knygą.
Pati pradžia man skaitėsi sunkiai, nes nemažai buvo biurokratinių procesų aprašymo, bet paskui "įsivažiavau". Natūralu, kad kai kurie skyriai buvo įdomesni, kiti - mažiau, kaip ir pačios patirtys. Labiausiai mane įtraukė pasakojimas apie Lietuvą, Bangladešą, Saudo Arabiją, Ganą, o užvis labiausiai - pasakojimas apie Pitkerno salas. Apie jas pabaigus knygą aš ėmiau papildomai ieškoti informacijos, net žiūrėti filmus, nes, pasirodo, jų apgyvendinimo istorija yra nepaprastai įdomi. Įsivaizduokite, tai mažiausia demokratija pasaulyje su tik 48 žmonėmis, o pačios salos yra viduryje Ramiojo vandenyno, toli nuo kitos civilizacijos.
Dalis apie Lietuvą, natūralu, buvo įdomiausia, nes džiaugiuosi, kad autorius buvo atviras ir vaizdžiai papasakojo, ką jis galvojo apie lietuvišką maistą, lietuvius ir atominę elektrinę. Buvo tikrai smalsu ir vien dėl tos dalies verta paskaityti. Gaila tik, kad ji nebuvo viena ilgesnių lyginant su kitomis. Beje, britų diplomatas sukūrė šeimą su lietuve, o jo žmonos mamos gyvenimo istorija tokia įspūdinga ir jautri dėl sovietų patirto žiaurumo, kad man skaitant drėko akys. Pagalvojau, kokios stiprios gali būti lietuvės moterys. Pagarba jai.
Apibendrinant, vietomis knyga skaitėsi labai įdomiai, vietomis norėjosi, kad būtų mažiau puslapių, bet pasakojimas apie Lietuvą ir Pitkerno salyną man atpirko ne tokius įdomius knygos skyrius. Galbūt tikėjausi daugiau pasakojimų apie aukščiausią diplomatinę politiką su aukščiausiais valstybės vadovais, bet gal dėl diplomatinių sumetimų, jos buvo labiau nutylėtos.
Knyga sukėlė daug minčių apie mūsų gyvenimus, kaip mes pradedame karjeras visai jauni pilni lūkesčių, kaip įsitraukiame į aktyvų darbą, tampame profesionalais ir galiausiai suprantame, kad viskas, tai jau pabaiga ir turime pasitraukti iš aktyvios veiklos. Kaip nelengva turėtų būti tai suvokti ir įsisamoninti, kad karjera anksčiau ar vėliau pasibaigs.
Labai sujaudino knygos galas, nes autorius nusipirko savo vaikystės namą ir apsigyveno gimtajame mieste. Tarsi apėjo savo gyvenimo ratu ir grįžo į pradinį tašką. Smagu, kad pastovumas ir ramybė po tiek kelionių ir nuotykių yra malonūs, o prisiminimai dar ilgai sielą darys turtingą. Džiugu, kad jais dalinasi.
Man visada atrodė, kad diplomato darbas - vienas romantiškiausių pasaulyje, nes gali ne tik aplankyti, bet ir pagyventi įvairiausiuose įdomiausiuose žemės kampeliuose. Toks gyvenimas tikrai nežada monotonijos. Todėl sužinojusi apie britų diplomato autobiografinę knygą, norėjau iš arčiau pažinti (ne)lengvą karjeros ir asmeninio gyvenimo derinimą. Iškart įsivaizdavau, kaip rezgamos ar sprendžiamos aukščiausio lygio tarpvalstybinės intrigos ir kokius manevrus tenka diplomatams išmanyti ir išbandyti. Viliojo ir tai, kad autorius dirbo ir gyveno Lietuvoje neseniai po nepriklausomybės atgavimo 1994 m. - 1997 m. ir buvo smalsu sužinoti, kaip jam, Vakariečiui, atrodė mūsų atkovota valstybė tuo metu.
Autorius aprašo savo diplomatinę karjerą nuo pirmos iki paskutinės dienos. Šiuo metu jis jau išėjęs į pensiją ir gyvena savo vaikystės namuose gimtajame Dilyje. Aktyvios karjeros metu teko apsistoti ir dirbti Briuelyje, Bangladeše, Irake, Šveicarijoje, Senegale, Seišeliuose, Saudo Arabijoje, Ganoje, Pakistane, Rusijoje, Naujojoje Zelandijoje ir net Pitkerno salyne. Visą šia patirtį ir priiminimus autorius sudėjo į knygą.
Pati pradžia man skaitėsi sunkiai, nes nemažai buvo biurokratinių procesų aprašymo, bet paskui "įsivažiavau". Natūralu, kad kai kurie skyriai buvo įdomesni, kiti - mažiau, kaip ir pačios patirtys. Labiausiai mane įtraukė pasakojimas apie Lietuvą, Bangladešą, Saudo Arabiją, Ganą, o užvis labiausiai - pasakojimas apie Pitkerno salas. Apie jas pabaigus knygą aš ėmiau papildomai ieškoti informacijos, net žiūrėti filmus, nes, pasirodo, jų apgyvendinimo istorija yra nepaprastai įdomi. Įsivaizduokite, tai mažiausia demokratija pasaulyje su tik 48 žmonėmis, o pačios salos yra viduryje Ramiojo vandenyno, toli nuo kitos civilizacijos.
Dalis apie Lietuvą, natūralu, buvo įdomiausia, nes džiaugiuosi, kad autorius buvo atviras ir vaizdžiai papasakojo, ką jis galvojo apie lietuvišką maistą, lietuvius ir atominę elektrinę. Buvo tikrai smalsu ir vien dėl tos dalies verta paskaityti. Gaila tik, kad ji nebuvo viena ilgesnių lyginant su kitomis. Beje, britų diplomatas sukūrė šeimą su lietuve, o jo žmonos mamos gyvenimo istorija tokia įspūdinga ir jautri dėl sovietų patirto žiaurumo, kad man skaitant drėko akys. Pagalvojau, kokios stiprios gali būti lietuvės moterys. Pagarba jai.
Apibendrinant, vietomis knyga skaitėsi labai įdomiai, vietomis norėjosi, kad būtų mažiau puslapių, bet pasakojimas apie Lietuvą ir Pitkerno salyną man atpirko ne tokius įdomius knygos skyrius. Galbūt tikėjausi daugiau pasakojimų apie aukščiausią diplomatinę politiką su aukščiausiais valstybės vadovais, bet gal dėl diplomatinių sumetimų, jos buvo labiau nutylėtos.
Knyga sukėlė daug minčių apie mūsų gyvenimus, kaip mes pradedame karjeras visai jauni pilni lūkesčių, kaip įsitraukiame į aktyvų darbą, tampame profesionalais ir galiausiai suprantame, kad viskas, tai jau pabaiga ir turime pasitraukti iš aktyvios veiklos. Kaip nelengva turėtų būti tai suvokti ir įsisamoninti, kad karjera anksčiau ar vėliau pasibaigs.
Labai sujaudino knygos galas, nes autorius nusipirko savo vaikystės namą ir apsigyveno gimtajame mieste. Tarsi apėjo savo gyvenimo ratu ir grįžo į pradinį tašką. Smagu, kad pastovumas ir ramybė po tiek kelionių ir nuotykių yra malonūs, o prisiminimai dar ilgai sielą darys turtingą. Džiugu, kad jais dalinasi.
January 28, 2021
Leidinio rinkodara sukasi aplink atsiminimus apie Lietuvą, bet iš tiesų Lietuvos knygoje visai nedaug, ir nieko ypatingo šitoje vietoje nėra. Įdomiau apie tolimas šalis - Pitkerną, Sibirą ar Ganą. Autorių reikia šiek tiek toleruoti, jis toks neblogas latras, ir daugelis aprašymų yra apie pagėrimus, turnė po barus, nemažai ir apie tualeto reikalus. Gyvybingesnės istorijos pirmojoje knygos pusėje, kai autorius jaunesnis, be vaikų ir šeimos, ir buvo daugiau pagėrimų, turnė po barus ir tualeto reikalų. Daug britiško humoro, bet ne visada išties juokinančio, kartais dėl vertimo sunkumo, kitąkart - ir dėl paties humoro gylio.
Bet šiaip nuotaikinga knyga, daug papasakojanti apie britų URM gyvenimą, užkulisius ir kasdienybę. Geriausia dalis yra jos atvirumas, pašaipumas ir šmaikštumas - įsivaizduoju, kas užvirtų, jeigu kas nors analogišką nerimtą, bet nuoširdų kūrinį surašytų apie Lietuvos URM. Tiksliau neįsivaizduoju, nes tai tiesiog neįmanoma. Tuo ir skiriamės.
Bet šiaip nuotaikinga knyga, daug papasakojanti apie britų URM gyvenimą, užkulisius ir kasdienybę. Geriausia dalis yra jos atvirumas, pašaipumas ir šmaikštumas - įsivaizduoju, kas užvirtų, jeigu kas nors analogišką nerimtą, bet nuoširdų kūrinį surašytų apie Lietuvos URM. Tiksliau neįsivaizduoju, nes tai tiesiog neįmanoma. Tuo ir skiriamės.
May 19, 2020
Smagiai susiskaitė, nors anotacijoj žadant ‘labai juokinga’, tas šmaikštumas kartais atrodė perspaustas, o požiūris į šalis ir žmones šiek tiek ‘iš aukšto’. O gal čia vertimo subtilybės, britišką humorą gerai išverst sunku. Apie Lietuvą gražiai parašyta (kitaip žmona lietuvė ir neleistų:), žviltelėjau į pasaulį iki globalizacijos, užsinorėjau į Denverį ir praplėčiau geografijos žinias (kas girdėjo apie Pitkerną ir jo ožkų karus?). Išties Jos didenybės diplomatinė tarnyba praėjusio amžiaus pabaigoje buvo svajonių darbas..
November 28, 2020
Patiko pasakojimo stilius - humoras su sarkazmo prieskoniu. Kelių dešimtmečių smagi kelionė per pasaulį diplomato akimis. Smagu, kad toje kelionėje ir Lietuva atsidūrė :)
October 31, 2024
Na ką gi…. Prisipažinsiu, šią knygą pirkau už juokingą vieno euro kainą, bet ji tikrai verta daugiau nei vargano euriuko. Taip, taip (jau matomai rašau autoriaus stiliumi), ji turi tokių niurkų, bet tai labiau kultūrinis šokas, nei kažkokios blogybės. Pradėčiau nuo to, kad mums, paprastiems, žemiškiems, žmonėms, visi tie pasakojimai apie tolimus kraštus atrodo, kaip literalus filmas. Mums, per amžius prityrusiems tiek daug vargo, tokie nuotykiai rodosi nerealūs. Ką jau kalbėti apie tai, jog mums atrodo neįmanoma tiesiog panorėti tapti kažkuo ir ištikrųjų tapti. Taip pat ir autoriaus bei jo žmonos meilės istorija man skamba kaip lietuviška pelenės istorija. Juk tai buvo laukiniai 90-ieji ir mūsų ekonomika bei (nesiplečiant) visą kitą buvo tiesiog nu… pizdiec (apsimeskime, kad užcenzūravau). Ir štai dabar, į skurdžią šalį atvyksta užsienietis iš turtingos šalies ir išsiveža pelenę į svajonių gyvenimą. Tikrai, man atrodė taip ir neįtikėtina, ir gražu. Vis gi, galų gale suvoki, kad tai realiai nutiko autoriui, kad kažkam tai nėra kažkokios pasakos. Na, taip, po Lietuvos skyriaus jau truputį buvo nuobodu (nebūčiau tikra lietuvė jei nesijausčiau geresnė už kitus, kai mano šalį liaupsina užsienietis). Turiu tokį įtarimą, kad tai dėl to, jog po Saudo Arabijos ir t.t autorius keliauja į klimatu Jungtinei Karalystei artimus kraštus, o man, kaip šiaurietei-vakarietei tai per daug pažįstama, savita ir neįdomu? Ko gero, Holivudo filmai tam irgi turi įtakos, bet apie tai nesiplėsiu.
Galiu pasakyti, kad tikrai žiurėčiau šį serialą, jei toks būtų.
Ai! Ir beja, kad ir kokie mes lietuviai bebūtume girtuokliai, tie pub’ų momentai truputį gasdino. Ar tikrai autorius nėra alkoholikas? Anyways, let it be. Britiškas humoras turi savo šarmo, nieko nesakau. Jei tai humoras.
Galiu pasakyti, kad tikrai žiurėčiau šį serialą, jei toks būtų.
Ai! Ir beja, kad ir kokie mes lietuviai bebūtume girtuokliai, tie pub’ų momentai truputį gasdino. Ar tikrai autorius nėra alkoholikas? Anyways, let it be. Britiškas humoras turi savo šarmo, nieko nesakau. Jei tai humoras.
This entire review has been hidden because of spoilers.
August 5, 2024
Knygos pradžia buvo įtraukianti ir kelianti juoką, bet vėliau pasikartojantys išgėrimų pokštai tapo nebejuokingi .
Patiko aprašymai apie šalis , kuriose dirbo ar lankėsi, pvz nustebau, kad Šveicarijos daugiabučiuose po vidunakčio negalima nuleist vandens dėl triukšmo ,
Patiko aprašymas apie Šiaurės korėją ( pilką šalį , besistengiančià savo piliečiams parodyt , kad jie kovoja prieš blogį ( visai kaip russija),
Įdomu ir apie Bangladešo vizų skyriaus darbą, kad “ atpažinti “ kiek is tiesų šeimos narių turi vykstantis i UK ( nes kelios žmonos ir n vaiku , kaimynų pridėtų),
Kad Bangladeše liūčių metu visai sausos žemės beveik nebūna ..
Pirmą kartą išgirdau apie Pitkerno salą (Polinezijoj), ir jau google pasiskaiċiau , kad ten vietos gyventojai yra iš garsaus maišto laive 18 a, kurie pasiemę iš Taičio moteris, apsigyveno šioje labiausiai nuo żemių nutolusiame krašte ( pagal autorių ten dabar gyvena apie 50 žmonių , vyko baisūs sekso nusikaltimai prieš vaikus ir moteris ) ..
Labiausiai neįdomu buvo skaityti apie biurgerišką gyvenimą JAV , apie daugybę išgertuvių , ir šiaip - jautėsi , kad rašo ne rašytojas ..
Taip pat erzino , kad nors pabrėžia, jog jis diplomatas ir neturi erzinti žmonių , bet toks biurgeriskas suvokimas , kad tik poniškas gyvenimas su kasdienem isgertuvem yra vertas , o visas kitas , ypač salia gamtos - tai jau bėda ( pvz jam net baidarės atrodo trauma , matyt , niekada ir nebandė ), tai dar labiau juo nusivyliau ..
Reziume - dėl šalių aprašymo - tikrai įdomu , o del privačios jo nuomones , kad jam visur turi būti vynas , alus ir prabanga mokesčių mokėtojų sąskaita, nuvylė ..
Patiko aprašymai apie šalis , kuriose dirbo ar lankėsi, pvz nustebau, kad Šveicarijos daugiabučiuose po vidunakčio negalima nuleist vandens dėl triukšmo ,
Patiko aprašymas apie Šiaurės korėją ( pilką šalį , besistengiančià savo piliečiams parodyt , kad jie kovoja prieš blogį ( visai kaip russija),
Įdomu ir apie Bangladešo vizų skyriaus darbą, kad “ atpažinti “ kiek is tiesų šeimos narių turi vykstantis i UK ( nes kelios žmonos ir n vaiku , kaimynų pridėtų),
Kad Bangladeše liūčių metu visai sausos žemės beveik nebūna ..
Pirmą kartą išgirdau apie Pitkerno salą (Polinezijoj), ir jau google pasiskaiċiau , kad ten vietos gyventojai yra iš garsaus maišto laive 18 a, kurie pasiemę iš Taičio moteris, apsigyveno šioje labiausiai nuo żemių nutolusiame krašte ( pagal autorių ten dabar gyvena apie 50 žmonių , vyko baisūs sekso nusikaltimai prieš vaikus ir moteris ) ..
Labiausiai neįdomu buvo skaityti apie biurgerišką gyvenimą JAV , apie daugybę išgertuvių , ir šiaip - jautėsi , kad rašo ne rašytojas ..
Taip pat erzino , kad nors pabrėžia, jog jis diplomatas ir neturi erzinti žmonių , bet toks biurgeriskas suvokimas , kad tik poniškas gyvenimas su kasdienem isgertuvem yra vertas , o visas kitas , ypač salia gamtos - tai jau bėda ( pvz jam net baidarės atrodo trauma , matyt , niekada ir nebandė ), tai dar labiau juo nusivyliau ..
Reziume - dėl šalių aprašymo - tikrai įdomu , o del privačios jo nuomones , kad jam visur turi būti vynas , alus ir prabanga mokesčių mokėtojų sąskaita, nuvylė ..
August 30, 2020
Pramoginis skaitinys apie diplomatinės tarnybos gyvenimiškus užkulisius. Įžvalgų į politinį gyvenimą, peripetijas tikėtis neverta (o tikėjausi). Daugybė keistų ir linksmų nutikimų, pateiktų su humoru ir saviironija, traukia prie minties, kad išvien malonumas yra diplomato darbas - kelionės ir nuotykiai:) (greičiausiai tai ne). Na, jei jau ne karjerą keisti, tai daugiau keliauti knyga tikrai įkvepia. Apie Lietuvą skyrius trumpas, bet šiltas:)
December 31, 2020
Visai nieko knyga. Skaitėsi lengvai ir greitai, bet nepasakyčiau kad labai ypatinga.
November 12, 2022
Nepaisant keleto (keliolikos???) vertimo liapsusų, knyga gana įdomi ir (vietomis) labai juokinga. Rekomenduoju.
December 4, 2025
Alkoholio vartojimo memuarai. Padeda norėti gyventi užsienyje. Raštingi, bet ne intelektualūs, todėl nepretenzingi ir smagiai susiskaitantys atsiminimak.
December 25, 2025
light and fun, problematic at times
July 27, 2021
Linksmas diplomato pasakojimas apie vykdytas pareigas įvairiose pasaulio šalyse (Saudo Arabijoje, Bangladeše, Maroke, Lietuvoje ir kt.). Verta skaityti, nes parašyta žaismingai, įdomiai žvelgiant į šalių žmonių kasdienybę, politikos aktualijas bei brito, vertinančio malonumus lūkesčius.
Displaying 1 - 17 of 17 reviews