Penktoji Algirdo Toliato knyga su autorių pristatančiu Francesco Miralleso prologu ir jo veiklą apibendrinančiu Linos Ever epilogu – kitokia ir iš tiesų unikali, nes pirmiausia gimė ispanų kalba. Vis dėlto savo temoms autorius ir toliau lieka ištikimas ir vienuolikoje knygos skyrių kalba apie žmogui vos numanomas, tačiau nenuginčijamas būties tiesas, kaip liautis kariauti su savimi ir radus santarvę su maištinga dvasia įgauti ramybę. Žmogaus būtis čia nagrinėjama ne tik per Šventojo Rašto prizmę. Kunigas A. Toliatas remiasi ir įvairiausių rašytojų, filosofų, intelektualų mintimis ir patikina, kad kiekvienas esame kitoks, kad galime būti netobuli, kaip ir visi kiti, kad kliūtys neišvengiamos, bet jos gyvenimo dalis. Tačiau nė vienas nesame blogesnis už kitus, teturime išmokti mylėti save ir rasime gyvenimo pilnatvę, mat rojus ir pragaras slypi mūsų protuose.
Algirdas Toliatas (g. 1978 m.) – Lietuvos kunigas, vyriausias policijos kapelionas. Baigė Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminariją, studijavo Prancūzijoje. 2007 m. buvo įšventintas kunigu. Po studijų Italijoje 2012 m. apsigynė dvasinės teologijos licenciato laipsnį ir buvo paskirtas kunigu Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčioje. Nuo 2013 m. eina vyriausio Lietuvos policijos kapeliono pareigas. Siekis nuolat dvasiškai augti, didžiulė energija ir veržlumas jau tapo A. Toliato „vizitine kortele“. Kaip ir motociklas bei ratuotų piligriminių kelionių organizavimas. Lietuvoje, Prancūzijoje, Italijoje teologiją studijavęs Šv. Pilypo Nerio oratorijos narys tikina, kad kunigystė jam pačiam buvo didžiulis netikėtumas. „Netikėtai įsimylėjau Dievą ir jau nieko nebegalėjau daryti kito“, – tikina kunigas Algirdas.
Toliatas tampa lietuviškuoju Wayne W. Dyer. Populistiniai patarimai ir populiarūs tekstukai iš interneto ar filmų. Nieko daugiau. Eilinė „padėk sau“ knyga. Esi skaitęs vieną - esi skaitęs jas visas. Pirmiau cituojami įvairūs nekrikščioniški autoriai, o paskui pateikiamos ištraukos iš Biblijos ir tai ne visada į temą. Tai kas didesnis autoritetas, Biblija ar žmonės? Skyrių pradžios ir citatos kažkodėl rašomos ta pačia ruda spalva. Tarsi įžangas parašė ne Toliatas. Knyga turėtų vadintis ne „Ramybė tau“, o „Tobulėk tu“.
„Galime prisiminti romėnų šūkį Skaldyk ir valdyk!, bet gerąja prasme. Iš pradžių pasižadėkime suremontuoti gal tik vieną kambarį, paskui kitą... Kol pasikeis visi namai.“ Posakį „Skaldyk ir valdyk“ autorius kažkodėl supranta kaip „tobulink pamažu“.
„Šiuo atžvilgiu absurdiška bijoti ateities, nes ji daugiausiai priklauso nuo mūsų. O mes juk negalime bijoti savęs.“ „Tai atsispindi senojoje kahunų kultūroje; gyvuojančioje Havajuose jau daugiau nei 500 metų. Viena iš kahunų pasaulėžiūros nuostatų - pripažinti, kad esame visiškai atsakingi už tai, kas mums nutinka.“ „Kai manęs apie tai pasiteirauja, atsakau, kad likimų yra daug, nes mes esame savo gyvenimo bendrakūrėjai. Gyvenimas -ne vienos krypties gatvė. Galima pasirinkti vieną kelią, o vėliau pasukti kitu ir pakeisti kryptį.“ Tai kiek priklauso nuo mūsų? Beveik viskas, viskas ar mes tik renkamės likimo vingius? Kam remtis kelių šimtų metų išmintimi, kai galima pasiremti kelių tūkstančių metų Biblijos išmintimi? Jei daugiausiai priklauso nuo manęs, tai verčia mane bijoti ateities ir nuolat būti įsitempusiu. Nes tik nuo mano veiksmų priklauso mano gyvybė ir jei tik ko nors nepadarysiu, galiu mirti. O bijoti savęs irgi įmanoma. Juk kartais pasielgi labai nedorai ir pats savęs bijai.
„Nėra nieko šventesnio, nei būti - visomis prasmėmis -ten, kur esi.“ Jei esi ten, kur esi, tuomet esi šventesnis už Dievą.
„Tikroji žmogaus paskirtis - nuolat kurti save, kaskart vis tobulinant savo kūrinį - gyvenimą.“ Tikrai? O kas taip nusprendė?
„Sena patarlė skelbia, kad Dievas neužkrauna tokios naštos, kurios tu negali pakelti.“ Čia mintis iš Biblijos, o ne sena patarlė.
„Galų gale noras būti tobulam žlugdo ir strigdo mūsų darbus. Taigi galime daryti išvadą, kad tobula būti netobulam.“ Aha. Juoda yra balta.
„Kaip skelbė Jėzus, tikrasis rojus slypi kiekviename žmoguje ir turi būti laistomas, kruopščiai ir su meile prižiūrimas.“ Gal galima tikslią citatą iš Biblijos, kur Jėzus nurodo laistyti rojų? Nes tokios nėra.
Duodu 3 žvaigždutes, nes priminė kelias užmirštas tiesas, maloniai ir lengvai susiskaitė, o patarimų gausa nebuvo pernelyg įkyri.
Ramybė Tau - ir tikrai ji ateina beskaitant! Pasakojamos puikiai žinomos žmogaus gyvenimo tiesos, pateikiamos įdomiai, trumpomis istorijomis padendančiomis lengviau perteikti mintį. Perskaičius apima toks šiltas jausmas ir norisi būti geresniu tiek sau tiek kitiems 🤍
Kaip ir kasmet, kunigas Algirdas Toliatas išleidžia savo knygą prieš pat šventes. Sakyčiau, kad puikus metas tokiai literatūrai. Kažkas skaito kalėdines istorijas, kažkas pasakas, o man tokiu metu labai norisi meistriško Algirdo žodžio. Meistriško, nes jis sugeba užkabinti kažką daugiau, nei protas. Įlenda ta jo gera mintis kažkur giliau į širdį ir, nors tu ką, norisi tas Kalėdas pasitikti geresniam, švelnesniam ir žmogiškesniam.
Kaskart kalbėdama apie kunigą, aš paminiu, kad nesu religinga. Mano santykis su religija toks – iš jos pasiimu tiek, kiek tai gali man padėti psichologiškai. Kaip kokia gera psichoterapija. Todėl Algirdo knygas taip mėgstu ir taip drąsiai rekomenduoju ir bažnyčios nelankantiems. Jis remiasi religija – be abejonės, juk jis kunigas. Bet be to gąsdinančio ar grasinančio bausmėmis patoso. Pirmiausiai, viskas kas pas jį rašoma, rašoma tiesiog žmogui. Žmogui, kuris kasdien patiria sunkumų, liūdi, įsiskaudina, nusivilia.
Gal juokingai palyginsiu, bet turiu puikią Oprah Winfrey motyvacinę knygą. Kasdien gali atsiversti ir perskaityti kelis puslapius. Įkvepia, skatina, motyvuoja. Tai ši Algirdo knyga toks lietuviškas atitikmuo (galima ir su Ajahn Brahm palyginti;) ). Gali kaip Advento kalendorių kasdien atsiversti. O gali ir visus metus tuo Adventu gyventi.
Įdomu tai, kad ši knyga pirmiausiai gimė ispanų kalbą. Šių metų Knygų mugėję susitikę kunigas Algirdas, rašytoja Lina Ever ir rašytojas Francesc Miralles sugalvojo, kad tokia knyga galėtų būti puiki dovana pasaulinei auditorijai. Tad galutinį produktą mes gauname jau išverstą. Bet neverta nusigąsti – jis dėl to tikrai nėra prastesnis.
„Vieni žmonės tave supras ir mylės, o kitiems lemta būti tik laikinais tavo gyvenimo pakeleiviais. Jei būsi sąžiningas sau ir kitiems, savo vidine ramybe patrauksi tuos, kuriais verta pasitikėti.“
Planavau ją skaityti šventiniu periodu. Tokiais skaitiniais jis tampa dar šventiškesnis, kažkoks dvasingesnis. Tačiau lapkričio pabaiga man buvo niūri. Netikėtai pajaučiau berasmybės jausmą, kurį sukėlė kažkokie kvaili ir nereikšmingi lūkesčiai sau pačiai. Būtent tada į mano rankas atkeliavo Algirdo knyga. Ir man užteko perskaityti tik pusę jos, kad iškart pasijausčiau geriau. O apie gerų citatų klodus aš net nešneku.
Todėl, jeigu norisi kažko, kas būtų sielai – labai rekomenduoju. O jei dar neskaitėte nė vienos kunigo Algirdo knygos, tai rekomenduoju dar labiau. Aš pradėjau nuo pačios pirmosios – „Žmogaus ir Dievo metai“. Siūlau nuo jos ir pradėti. Galite skaityti šalia kitų knygų, tai visiškai netrukdys mėgautis skaitymu.
„Taigi šios istorijos pamokymas yra tas, kad neverta apgaudinėti savęs, jog kiti yra tokie pat kaip mes, elgiasi kaip mes ir mąsto kaip mes.
Kiekvienas žmogus šioje žemėje tam tikra prasme yra atskiras pasaulis.
Jei pripažinsime, kad visi esame skirtingi, nei geresni, nei prastesni už kitus, kur kas paprasčiau bendrausime su kitais ir gyvensime santaikoje su savimi.“
Gerąja prasme nustebino citatų gausa ir išprusimas. Knyga labai patiko, nesinorėjo pabaigti, dėl to skaičiau kas vakarą po dalelę. Padalinta mažais skyreliais gali būti naudojama kaip kiekvienos dienos įkvėpimas ir skatinimas pamąstyti. Daug minčių prisiminsiu iš šios knygos tačiau viena buvo ypatingai artima, naudojau ir naudosiu ateityje dėkodama draugams už jų buvimą. "Kad ir koks menkas jautiesi, niekada nežinai, kam suteiki laimės."
Buvo smalsu perskaityti nors vieną Algirdo Toliato knygą. Nepasakyčiau, kad sužinojau kažką naujo, veikiau man buvo primintos svarbios gyvenimo tiesos, "teisingas" elgesys. Visa tai galima perskaityti bet kurioje savipagalbos knygoje, bet šioje tos tiesos atrodo gilesnės ir prasmingesnės, nes parašytos kunigo. Knygoje nemažai citatų, istorijų ir pavyzdžių, tai tikrai pagyvina tekstą, visa informacija ne tokia sausa, o ir nesijautė jokio pamokslaujančio tono, tai ir visai malonumas skaityti buvo. Iki keturių žvaigždučių netraukia, bet skirtos trys - solidžios ir stiprios.
Nuostabi knyga, nuraminanti, suteikianti vilties. Labai rekomenduoju stipriuose išgyvenimuose esantiems žmonėms. Iš pradžių atrodė labai keisti tokie trumpi skyriai, pasakantys kas svarbiausia, be jokio tolimesnio išrutuliojimo, bet vėliau supratau esmę. Tai knyga, kuria perskaičius, norisi atsiversti dar kartą - ir prie kavos puodelio, ar ašarų pakalnės- dar kartą permesti akimis mintis ir pajausti ateinančią ramybę.
Pati geriausia kun. Algirdo knyga! Tinkanti ir jaunam, ir senam; ir mamai, ir sutuoktiniui; ir sesei, ir draugei.
Galima ją dovanoti įvairiomis progomis.
Knyga, iš tiesų suteikianti ramybę ir įkvepianti būti geresniu žmogumi.
Knygos turinys iš karto įtraukia, nes ji apie kiekvieną iš mūsų. Galima perskaityti vienu prisėdimu, nes sunku atsitraukti. Tai ištempiau į beveik savaitę po truputį :)
Nemėgstu ir vengiu kalbėtis apie tikėjimą. Dar labiau nemėgstu, kai vieni žmonės bando kitiems primesti savo tikėjimą. Norėjau sužinoti, kodėl ši knyga taip gerai vertinama aplinkinių. Baiminausi, kad joje bus daug kalbama apie Dievą, apie tai, koks jis geras ir kaip reikalinga juo tikėti. Tačiau labai mėgstu, kai tikėjimas parodomas iš kitos pusės. "Laimė - kai tai, ką galvojame, sakome ir darome, sutampa." ❤️
Kokia graži, šviesi, miela ir nuraminanti knyga. Labai patiko dėl savo paprastumo ir aiškumo. Labai patiko ir tai, kad skyriai trumpi ir kiekviename jų meistriškai tilpo po pavyzdį su citatomis iš gyvenimo, filosofų kūrinių ar šventraščių. Ko norėtųsi kitoje knygoje. :) Norėtųsi stipresnių tekstų - tokių aukštesnių filosofinių materijų, plačiau ir, galbūt, ir mokslu pagrįstų aiškinimų tų pačių esminės išminties dalykų, kurie surašyti šioje knygoje. :)
Skaitant šią knygą susimąstai apie viską kas vyksta tavo gyvenime. Kaip vieni ar kiti įvykiai pakeitė tavo gyvenimą. Taip pat ši knyga nuramina ir padrąsina, jei gyvenime kas nors nevyksta kaip nori, gal ne ten esi ir laikas susimąstyti ką galima padaryti kitaip! Ramybė Tau tikrai suteikia ramybę. Svarbiausia susidraugauti su savimi pačiu ir priimti save tokį netobulą, pamilti ir saugoti!!
Nuostabi knyga, kuri tikrai tiesiog kuria tavyje ramybę. Labai paliečianti, labai jautri! Ir tikrai lengvai suprantama, naudinga tiek tikinčiajam, tiek ne. Skaitysiu vėl, nes kai kuriuos dalykus tiesiog būtina sau priminti iš naujo! ... Amazing thougts that really creates peace in your mind and heart. Very touching, very sensitive!
Skaitysiu dar ne kartą. Verta turėti lentynoje, nepriklausomai nuo to, kas tu ir kokią religiją išpažįsti ar jos net neišpažįsti apskritai. Nuostabi knyga, atsidūrusi mano rankose pačiu tinkamiausiu laiku.