Senasis baltųjų debesų kelias – 1 knyga

by Thich Nhat Hanh

Šioje knygoje aprašomas Budos Gautamos gyvenimas ir mokymas. Knygos autorius Thich Nhat Hanh, remdamasis dvidešimt keturiais sanskritiškais, kiniškais bei pali šaltiniais lėtai ir dėmesingai eina tais pačiais keliais, kuriais prieš 2500 metų ėjo Šakjų giminės princas Sidharta, vėliau tapęs atbudusiuoju, arba Buda.
„Senasis baltųjų debesų kelias“ pasakoja apie vieną iš pasaulinių religijų – budizmą – nuo pačių pirmųjų jos atsiradimo dienų, o knygos herojai bei joje aprašyti įvykiai autentiški.

Apie autorių

Thich Nhat Hanh, budistų vienuolis iš Vietnamo, Saigone įkūrė Van Hanh budistinį universitetą, taip pat skaitė paskaitas Kolumbijos bei Sorbonos universitetuose. 1967-aisiais Martynas Liuteris Kingas jaunesnysis, pagerbdamas Thich Nhat Hanh taikos ir susitaikymo siekius, nominavo jį Nobelio taikos premijai.

200 pages, Paperback

Published January 1, 2003

About the author

Thích Nhất Hạnh was a Vietnamese Buddhist monk, teacher, author, poet and peace activist who then lived in southwest France where he was in exile for many years. Born Nguyễn Xuân Bảo, Thích Nhất Hạnh joined a Zen (Vietnamese: Thiền) monastery at the age of 16, and studied Buddhism as a novitiate. Upon his ordination as a monk in 1949, he assumed the Dharma name Thích Nhất Hạnh. Thích is an honorary family name used by all Vietnamese monks and nuns, meaning that they are part of the Shakya (Shakyamuni Buddha) clan. He was often considered the most influential living figure in the lineage of Lâm Tế (Vietnamese Rinzai) Thiền, and perhaps also in Zen Buddhism as a whole.

Reviews

[Alfonsas Andriuškevičius · Rating 5 out of 5]

Puikus trijų knygų veikalas, išties gerai supažindinantis su budizmo pagrindais. Bet pradžioje - viena kliūtis: beletrizuotas pasakojimas, kai kur (ypač - pirmojoje knygoje) net su pasakų stilistikos prieskoniu. Tačiau įveikus šią kliūtį - laukia dvi dovanos. Pirmoji: nuodugnus, su svarbiomis detalėmis Budos gyvenimo aprašymas (nepaisant beletrizuotos formos, Hanhas remiasi faktais, užfiksuotais senuosiuose šaltiniuose, ir tuos šaltinius nurodo). Antroji: pakankamai aiškiai išdėstyti (daugiausia - Budos lūpomis) svarbiausieji budizmo principai. Nors į trečios knygos galą jie sudėtingėja, tad, prisipažįstu, gale supratau ne viską.

Taip. Esu "privatizavęs" kelias budistines vertybes, ir jos man gyvenime yra labai padėjusios. O Budą ir Jėzų laikau iškiliausiais žmonijos mokytojais (beje, daug budistinių ir krikščioniškų maksimų - beveik nesiskiria). Tad naudojuosi proga pateikti paskutinių jų gyvenimo akimirkų aprašymus. Štai Jėzaus mirties scena iš "Evangelijos pagal Matą": "Tuomet Jėzus, dar kartą sušukęs skardžiu balsu, atidavė dvasią. // Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti. Atsivėrė kapų rūsiai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė iš numirusių." O čia - Budos mirtis pagal Hanhą: "- Bhikšu [vienuolis, vienuoliai], dabar klausykite, ką pasakys Tathagata [t. y. Buda]. Dharmos [fiziniai ir psichiniai reiškiniai] yra laikinos. Jei yra gimimas, tai yra ir mirtis. Uoliai stenkitės išsilaisvinti! // Buda užsimerkė. Jis pasakė paskutinius savo žodžius. Žemė suvirpėjo. Kaip lietus krito salo medžių žiedlapiai. Visi virpėjo iš jaudulio. Jie žinojo - Buda išėjo į nirvaną."

Dar pora ištraukėlių iš Hanho. Pirmoji - apie skausmo mirštant įveiką: "Kai bhikšu ateina laikas mirti, jis turi panirti į kūno, pojūčių, proto ir proto objektų meditaciją. /.../. Bhikšu tada medituoja kūno ir jausmų laikinumą ir tarpusavio priklausomybę /.../. Jei jam tenka sukaupti visas jėgas, kad pakeltų skausmą, jis taria: /.../. Šis skausmas - ne mano. Aš nesu šis skausmas. Manęs šis skausmas nesupančiojo. Kūnas ir jausmai dabar tarsi lempelė, kurios aliejus ir dagtis baigia sudegti."

Antroji - apie vieną, atseit, migločiausių budistinių sąvokų, apie "tuštumą": "- Bhikšu, šis ąsotis negali egzistuoti nepriklausomai. Jis atsirado todėl, kad egzistuoja daugybė daiktų ir reiškinių /.../: žemė, vanduo, ugnis, oras, puodžius /.../. Visa tai galima pasakyti apie visas dharmas. Kiekviena dharma susijusi su kitomis dharmomis. /.../.Taip, šiame ąsotyje - visata. Yra tik vienas dalykas, kurio ąsotyje nėra: tai atskira, individuali jo savastis. Kas yra atskira, individuali savastis? Tai savastis, egzistuojanti pati savaime ir nepriklausanti nuo kitų elementų. Tačiau nė viena dharma negali egzistuoti be kitų dharmų. Nė viena dharma neturi atskiros savasties. Tokia tuštumos esmė. Tuščias - tai neturintis savo nepriklausomos savasties."