What do you think?
Rate this book
Nuotrauka dembelio albumui
– Tėti, papasakok, kaip tu buvai kareivis! – vis prašydavo du berniukai savo tėčio. Jam kalbėti buvo nelengva. Nes būti kareiviu ten reiškė visai ką kita, nei mažieji įsivaizdavo. Jis, kaip ir daugelis, rinkosi tylėti. Tačiau vieną dieną tėtis suprato, kad gydo ne tyla – gydo atvirumas.
1989-ieji. Lietuvoje įsibėgėja Sąjūdis, o į sovietinę armiją, kaip ir daugelį metų iki tol, iškeliauja beveik visa aštuoniolikamečių karta. Suskamba Lietuvos nepriklausomybės deklaracija, palikdami kruviną pėdsaką pražlegsi Sausio tryliktosios tankai. O vaikinai, išbarstyti po „plačiąją tėvynę“, kasdien sprendžia klausimą – bėgti ir pasmerkti save beveik garantuotam įkalinimui, o gal net mirčiai, ar likti.
Lukas yra vienas iš jų. Beveik tiesiai iš mokyklos suolo jis patenka į naują – sovietinės armijos – realybę. Patyčios, kankinimai, neoficiali kastų sistema yra jos kasdienybė. Vienintelis kelias išsivaduoti nuo patyčių ir pereiti į aukštesnę kastą – pačiam išmokti tyčiotis ir kankinti už save silpnesnį. Ar įmanoma tokiai tvarkai nepaklusti? Kas laukia to, kuris elgiasi ne pagal taisykles? Ar įmanoma išlaikyti meilę – moteriai, žmogui, sau – tokiomis nežmogiškomis sąlygomis? Tai tik pirmieji klausimai, neišvengiamai kylantys skaitant šį, autobiografinį, romaną.
Raimondas Buitkus (g. 1971 m.) – žurnalistas, aktorius, rašytojas. 1989 m. buvo paimtas į sovietinę kariuomenę, kur baigęs seržantų mokyklą 1989-1991 m. tarnavo specialiosios paskirties radijo žvalgybos daliniuose Karelijoje. 2010 m. baigė Vilniaus universitete žurnalistiką. „Nuotrauka dembelio albumui“ – pirmasis jo romanas.
Tas, kuris žino, kada kovoti, o kada ne, bus nugalėtojas. Sun Dzi
„Tai, ką sovietinė armija padarė daugybei vyrų, – neištaisoma žala emocinei, psichinei ir fizinei jų sveikatai. Ne romantizuoti, bet ir ne demonizuoti – štai ko siekia knygos autorius, kaip ir Svetlana Aleksijevič, pasirinkdamas drąsaus, apnuoginto liudijimo kelią.“
Dalius Rakutis, žurnalistas, istorikas
1989-ieji. Lietuvoje įsibėgėja Sąjūdis, o į sovietinę armiją, kaip ir daugelį metų iki tol, iškeliauja beveik visa aštuoniolikamečių karta. Suskamba Lietuvos nepriklausomybės deklaracija, palikdami kruviną pėdsaką pražlegsi Sausio tryliktosios tankai. O vaikinai, išbarstyti po „plačiąją tėvynę“, kasdien sprendžia klausimą – bėgti ir pasmerkti save beveik garantuotam įkalinimui, o gal net mirčiai, ar likti.
Lukas yra vienas iš jų. Beveik tiesiai iš mokyklos suolo jis patenka į naują – sovietinės armijos – realybę. Patyčios, kankinimai, neoficiali kastų sistema yra jos kasdienybė. Vienintelis kelias išsivaduoti nuo patyčių ir pereiti į aukštesnę kastą – pačiam išmokti tyčiotis ir kankinti už save silpnesnį. Ar įmanoma tokiai tvarkai nepaklusti? Kas laukia to, kuris elgiasi ne pagal taisykles? Ar įmanoma išlaikyti meilę – moteriai, žmogui, sau – tokiomis nežmogiškomis sąlygomis? Tai tik pirmieji klausimai, neišvengiamai kylantys skaitant šį, autobiografinį, romaną.
Raimondas Buitkus (g. 1971 m.) – žurnalistas, aktorius, rašytojas. 1989 m. buvo paimtas į sovietinę kariuomenę, kur baigęs seržantų mokyklą 1989-1991 m. tarnavo specialiosios paskirties radijo žvalgybos daliniuose Karelijoje. 2010 m. baigė Vilniaus universitete žurnalistiką. „Nuotrauka dembelio albumui“ – pirmasis jo romanas.
Tas, kuris žino, kada kovoti, o kada ne, bus nugalėtojas. Sun Dzi
„Tai, ką sovietinė armija padarė daugybei vyrų, – neištaisoma žala emocinei, psichinei ir fizinei jų sveikatai. Ne romantizuoti, bet ir ne demonizuoti – štai ko siekia knygos autorius, kaip ir Svetlana Aleksijevič, pasirinkdamas drąsaus, apnuoginto liudijimo kelią.“
Dalius Rakutis, žurnalistas, istorikas
310 pages, Paperback
Published January 1, 2018
2 people are currently reading
24 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 6 of 6 reviews
April 1, 2019
Negaliu net aprašyti žodžiais kaip labai labai man patiko ši knyga. Tokia tikra ir atvira, be jokių pagražinimų apie tai, kas vyko sovietinėje kariuomenėje tarnaujantiems jaunuoliams. Taip buvau išsiilgus istorinių, nepagražintų knygų skaitymo, kad neilgai truko man pamilt šią knygą. Tokiu savo atvirumu gali priminti pačio Balio Sruogos „Dievų mišką"; ši knyga - tarytum neromantiškoji Hemingvėjaus, Remarko karo pusė, šiurkštus prisiglaudimas prie Aleksijevič memuarų.
+ už sėkmingą bandymą maišant biografiją su romano žanru. Labai dažnai pastebiu tokius nesėkmingus bandymus maišyti tai kartu, kad net buvau nustebinta, kaip gerai autorius sugebėjo išlaikyti tiek vieną, tiek kitą žanrą;
+ už, kaip jau ir minėjau, nepagražintą ir apnuogintą tiesą. Tiesa šokiravo, stebino, pykino, vertė pykti, atvėrė akis, privertė išgyventi tiek daug emocijų, kad iki šiolei rašydama šią apžvalgą negaliu atsigauti;
+ už tą jaunuolio virsmą per sunkius tarnybos laikus; už galimybę matyti kaip veikėjas keičiasi, augti, taip tikrai išgyventi kartu su juo. Žinot tą jausmą, kai perskaitote gerą knygą ir norite, kad veikėjas būtų Jūsų draugas? Patikėkit manimi, perėjus su šiuo jaunuoliu ilgą kelią, tikrai nenorėjau, kad mūsų draugystė vienu užvertimu tuom ir baigtųsi;
+ už ryškų gėrio ir blogio sandūrą, kuris nepadaro knygos banalia ir nuolatine sandūros kovos scena;
+ už emocijas, kurias paliko ši knyga, tiek skaitant ją pradžioje, tiek įsibegėjant, tiek užvertus paskutinį puslapį. Kaip jau ir minėjau prieš tai - augti su pagrindiniu veikėju buvo kažkas nuostabaus, knygos plot twist'as gerokai ilgą laiką privertė sėdėti išsižiojus.
Tiesa, kūrinyje labai daug rusų kalbos, tad nemokantiems gali kilti šie tiek problemų nuolatos žvilgčiojant į knygos puslapio galą ieškant vertimų ir paaiškinimų. Draugiškas įspėjimas: jei pas jus yra didelis NE NE keiksmažodžiams - neimkite jos į rankas, bent jau man keiksmažodžiai visiškai nesugadino šios knygos. Iš ties, stipri knyga, tikrai nepaliko abejingos jai. Tai viena iš tų knygų, apie kurių atsiradimą savo asmeninėje bibliotekoje jau svajoju.
+ už sėkmingą bandymą maišant biografiją su romano žanru. Labai dažnai pastebiu tokius nesėkmingus bandymus maišyti tai kartu, kad net buvau nustebinta, kaip gerai autorius sugebėjo išlaikyti tiek vieną, tiek kitą žanrą;
+ už, kaip jau ir minėjau, nepagražintą ir apnuogintą tiesą. Tiesa šokiravo, stebino, pykino, vertė pykti, atvėrė akis, privertė išgyventi tiek daug emocijų, kad iki šiolei rašydama šią apžvalgą negaliu atsigauti;
+ už tą jaunuolio virsmą per sunkius tarnybos laikus; už galimybę matyti kaip veikėjas keičiasi, augti, taip tikrai išgyventi kartu su juo. Žinot tą jausmą, kai perskaitote gerą knygą ir norite, kad veikėjas būtų Jūsų draugas? Patikėkit manimi, perėjus su šiuo jaunuoliu ilgą kelią, tikrai nenorėjau, kad mūsų draugystė vienu užvertimu tuom ir baigtųsi;
+ už ryškų gėrio ir blogio sandūrą, kuris nepadaro knygos banalia ir nuolatine sandūros kovos scena;
+ už emocijas, kurias paliko ši knyga, tiek skaitant ją pradžioje, tiek įsibegėjant, tiek užvertus paskutinį puslapį. Kaip jau ir minėjau prieš tai - augti su pagrindiniu veikėju buvo kažkas nuostabaus, knygos plot twist'as gerokai ilgą laiką privertė sėdėti išsižiojus.
Tiesa, kūrinyje labai daug rusų kalbos, tad nemokantiems gali kilti šie tiek problemų nuolatos žvilgčiojant į knygos puslapio galą ieškant vertimų ir paaiškinimų. Draugiškas įspėjimas: jei pas jus yra didelis NE NE keiksmažodžiams - neimkite jos į rankas, bent jau man keiksmažodžiai visiškai nesugadino šios knygos. Iš ties, stipri knyga, tikrai nepaliko abejingos jai. Tai viena iš tų knygų, apie kurių atsiradimą savo asmeninėje bibliotekoje jau svajoju.
June 24, 2023
Dedovščina - vienas didelis nelogiškas nesusipratimas. Knyga gerai perteikia tą apgailėtiną sovietinės armijos jausmą, sukelia įtampą, baimę.
Knygoje pilną įvairiausių skirtingų pavardžių, skirtingų veikėjų, kurie knygai judant į priekį man susijungė į vieną veikėją (neskaitant protagonisto). Pasidarydavo keblu suprasti kur čia kuris veikėjas.
Knygoje pilną įvairiausių skirtingų pavardžių, skirtingų veikėjų, kurie knygai judant į priekį man susijungė į vieną veikėją (neskaitant protagonisto). Pasidarydavo keblu suprasti kur čia kuris veikėjas.
February 22, 2023
Jaučiu, kad man nepatiko ta neautobiografinė pusė, nes atrodė per daug saldu, cheesy. Nors ir negaliu tiksliai žinoti, kas buvo išgalvota.
Iš knygos išsinešu neblogą supratimą apie diedovščiną, nors nesuprantu, kuo ji logiškai naudinga. Turbūt logikos šitoje vietoje ieškoti nereikia. Šiaip jau nemaniau, kad sovietinės armijos diedovščina ant tiek bloga ir žeminanti. Juk čia ne kalėjiman vaikinai susirinko. Tiek to, tam tikros valstybės protu nesuprasi.
Iš knygos išsinešu neblogą supratimą apie diedovščiną, nors nesuprantu, kuo ji logiškai naudinga. Turbūt logikos šitoje vietoje ieškoti nereikia. Šiaip jau nemaniau, kad sovietinės armijos diedovščina ant tiek bloga ir žeminanti. Juk čia ne kalėjiman vaikinai susirinko. Tiek to, tam tikros valstybės protu nesuprasi.
August 13, 2022
Autoriaus ketinimai buvo parasyti knyga savo sunums, ir as esu sunus, kuris norejos suzinoti daugiau apie isgyvenimus rusu armijoje. Knyga labai detaliai aprasyta, nuo isgyvenimu iki rutinos. Raimundas tikrai puikiai parase knyga parodydamas tiesa ir jausmus, kuriuos turejo isgyventi lietuviai. Man patiko, kad is autoriaus puses nebuvo skundimosi apie praeiti, labiau, suteikes visas jegas, autorius atskleide tiesa su humoro jausmu, man primine, kad nera taip blogai, kaip gyvenam dabar.
August 8, 2021
Neblogai perteiktas lietuvio gyvenimas sovietinėje kariuomenėje - emocinis ir fizinis teroras, kančios, mintys - nuo pabėgimo iki savižudybės, vietinė meilė - ir visa tai dar atgautos Nepriklausomybės fone.
March 13, 2019
Nebloga, įtraukianti, nors ir nepamirštant, kad romanas (bet autobiografinis). Skaitant prisimeni "Kaip tampama albinosais" ir kt.
Displaying 1 - 6 of 6 reviews