Keitlin – perspektyvi psichiatrė, dirbanti uždaroje klinikoje. Į jos rankas patenka ir „slaptieji" pacientai – iš karo zonos atvežami stipriai traumuoti, neretai nuo psichotropinių medžiagų priklausomi kariai, kuriuos, numalšius simptomus, pareigūnai vėl kažkur išsiveža. Kai vieną rytą į jos užmiesčio sodybą įsiveržia agresyvaus ir kartu patrauklaus psichopato vadovaujami ginkluoti vyriškiai maskuojama apranga, Keitlin supranta, kad viskas yra gerokai sudėtingiau nei atrodo.
Kaip su šiuo užpuolimu susijusi neseniai įvykusi jos paciento savižudybė? Ar prie netikėtos agresijos prisidėjusi jos vyro advokato karjera? Iš kur užpuolikai žino apie Keitlin santykius su Džeinu – pirmąja ir vienintele jos meile? Ieškodama atsakymų, moteris priversta peržiūrėti savo gyvenimą ir pripažinti tamsiausias jame slypinčias paslaptis.
Ką tik užverčiau knygą. Ir vien už tai, kokia visiškai įnikusi į ją, į pasakojamą istoriją buvau - duočiau visas 5 žvaigždes. Bet čia dar ir dėl to, kad esu visiška stiprios meilės istorijų maniakė. Taigi, žinodama savo polinkį pamesti protą, įvertinsiu šiek tiek kukliau. Gilinantis į subtilybes tikrai galima rasti visokių kabliukų. Na/o/bet/ tačiau kam, kai emociškai labai patiko.
"Ar esi kam nors jautęs tokius stiprius jausmus? Tokius, kad, atrodytų, juos patiri fiziškai"
Autorė kažkaip nuostabiai sugebėjo perteikti tą jausmų stiprumą, kai visas kūnas tą jaučia - įsitempia ir skauda. Priklausomybė. Super geras pavadinimas šiai knygai!
Vis svarsčiau, kiek tiksliai galiu skirti šiai knygai. Rinkausi tarp 3* su riebiu pliusu ar 4* su stipriu minusu. Nesu didelė lietuvių autorių gerbėja, nors pastaruoju metu tikrai ne vieną knygą teko perskaityti. O ši realiai man patiko. Skaitėsi lengvai, įtraukė, buvo keletas veikėjų, kurie buvo tarsi išbaigti, įdomūs. Buvo įdomu skaityti apie karių psichologines traumas, netgi apie tą stiprų prisirišimą, stiprią meilę, kuri tarsi virsta priklausomybe.
Jei pasižiūrėsime į Vikipediją, ten rasime štai tokį priklausomybės apibrėžimą: "Priklausomybė – psichikos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą neribotą kiekį kartų siekiant pasitenkinimo jausmo, nepaisant numatomų ar akivaizdžių neigiamų padarinių pačiam individui ar jo aplinkai". O tada turbūt kiekvienas galime sau užduoti klausimą, kokią priklausomybę aš turiu? Ši lietuvių autorė ir nagrinėja įvairius šio reiškinio aspektus - vaistai, darbas, nesugriaunamas nuostabaus žmogaus, deja tik išorinis įvaizdis ar meilė šalia esančiam žmogui, tokia stipri, kad patį žmogų žaloja ir naikina.
Tikrai įdomi istorija, patrauklus rašymo stilius, įtaigūs ir įdomūs veikėjai. Yra keletas loginių spragų, klaidų, o ir sprendimas dėl pačios knygos struktūros man nelabai patiko, tačiau siužetas ir įtaigumas viską atpirko. Su malonumu būčiau suskaičius išplėtotą meilės istoriją ir su Metu. Jei ši meilės linija būtų labiau akcentuota, knyga stilistiskai labai primintų Sandros Brown romanus, kurie nors ir šabloniniai, bet labai "skanūs". Bravo autorei, tai vienas iš nedaugelio lietuviškų romanų, kurių po poros puslapių nepadėjau į šalį.
This entire review has been hidden because of spoilers.
Knyga labai įtraukė pačioje pradžioje, tačiau vėliau norėjosi ją užversti, tapo banalu... tačiau užsispyriau perskaityti, kadangi buvo įdomu kaip viskas toliau susiklostys....ir įtraukė bei nepaleido iki paskutinio puslapio. Įtriguojanti, tačiau trūko to kažko...
Tema įdomi, bet jos išpildymas gana skurdus, nelogiškas, neįtikinantis... Daug spragų dėl specifinių dalykų ( psichiatrija, psichologinis vertinimas, gydymas ir t.t.).
Ne ne ne ne. Skaitosi, lyg google translate pagabla būtų išversta iš anglų kalbos. Keisti, nenatūralūs sakiniai, dauguma prasidedantys veiksniu. Kvepia megėjiškumu. Ir pastebėjimas: kai vyras moterį apsvaigina ir išprievartauja, tai nėra "seksas apsvaigus nuo narkotikų". Tai išprievartavimas.
Gera knyga, skaičiau su malonumu. Įdomi siužeto linija - apie karuose sužalotus karius, jų psichologiją ir ilgą kelią link pasveikimo arba ne... Apie priklausomybes - prie kvaišalų, vaistų, žmonių...