Ar žinai, kad esame pakankamai geri tėvai? Tiesiog dažnai nenutuokiame, kokie mylimi esame ir kad mums netrūksta meilės. Mes tik neleidžiame sau būti mylimi. Todėl knyga „(Ne)tobulos paauglystės užrašai“ yra meilės eliksyras visoms „infekuotoms" tėvų ir mamų, senelių ir mokytojų smegenims. Leiskime joms pasveikti ir pamatysime, kad viskas yra ir bus gerai.
Apie buvimą savimi Apie meilę bjauriajam ančiukui Apie vaiko sodą Apie ilgą kelionę per kopas Apie 6 kvadratinius centimetrus Apie moteris mokykloje Apie nusivylimą vaiku Apie namų darbus Apie pažymį Apie valstybinius egzaminus Apie tarnystę vaikams Apie jausmus Apie tinkamus pokalbius „(Ne)tobulos paauglystės užrašai“ – knyga apie augantį vaiką. Tai knyga apie tavo vidinį vaiką, kurį atėjo laikas užauginti. Juk mažus gali auginti tik dideli.
• Skaityk širdimi. Pasitikėk savo intuicija. Neleisk protui gadinti tau gyvenimo ir santykių su vaikais. • Ne specialistų sugalvoti receptai, o tikros nesuvaidintos žmonių istorijos mus moko efektyviausiai. • Skaitykime, mylėkime, veikime! Kas, jei ne mes?! Ruoškimės paauglystei! Ne kaip karui, o kaip įspūdingai mūsų vaikų transformacijai!
Tikėjausi iš knygos tikrai daug, bet gavau mažai. Galbūt todėl, kad daugiau kaip pusėje knygos kalbama apie pedagogiką ir mokytojus, vertinamas jų darbas/nedarbas, pažymiai, ir kita, ir tik mažoje knygos dalyje apie pačius paauglius. Kažkaip tikėjausi, kad bus daugiau akcentuojama patys paaugliai, o čia į viską žiūrima per aplink juos esančio pasaulio stiklus ir Dievą. Buvo ir įdomių pasakojimų, bet didžiąją knygos dalį skaičiau tik norėdama greičiau ją pabaigti, nes atrasti atsakymus į man rūpinčius klausimus, jau nebesitikejau.
Tai jau antroji šios autorės knyga mano rankose. Man patinka ši autorė, jos knygos labai skiriasi nuo panašaus žanro knygų. Čia labiau įkvėpimas, padrąsinimas pavargusiems tėvams. Tiek daug įkvepiančių žodžių. Bet labai aiški mintis, nesvarbu, ar mažas, ar didelis vaikas- vaikai mokosi iš mūsų, visada turime atsigręžti ir pasižiūrėti pirmiausiai į save. Vaikus auklėjame ir auginame iki kol jie sulaukia 21 metų amžiaus. Vėliau galime tik meltis už juos. Dievo tema nesvetima autorei, tai gali būti sunkoka skaityti, jei išvis nėra jokio tikėjimo niekuo. Ir šioje knygoje, viena dalis skirta mokyklai, mokytojams, vaiko santykiui su mokykla ir mokytojais, ir koks turi būti mūsų kaip tėvų vaidmuo. Tai gal ne visiems aktualesnė dalis. Bet paskutinę dalį, manau, kad atsiversiu ne kartą, kai tik pasimesiu, pavargsiu, elgsiuosi neteisingai, nuolat klausiu ir ieškosiu atsakymų, o kaip man elgtis. Knyga, mokanti begalinės meilės savo vaikams.
Labai paviršutiniška, banali... iki paskutinio puslapio tikėjausi bent kokią vertą, negirdėtą, naują mintį perskaityt... bet... neradau nieko ko nebūčiau žinojusi. gal būt ši knyga puikiai tiktų pirmą kartą skaitančiam psichologinę literatūrą, niekada nesidomėjusiam filosofija ir pan.