What do you think?
Rate this book
Madraso deimantas
1701-ieji. Indija.
Madraso gubernatorius Tomas Pitas – aistringas brangiųjų akmenų žinovas. Jo uoslė vertingam grobiui tiesiog stulbinama. Todėl, vos išvydęs prekeivio Džamčando iš suskretusios nosinės išvyniojamą deimantą, jis žino: ši brangenybė verta didžiausių pinigų ir rizikos. Pitas net neabejoja: jis privaląs įsigyti ir slapčia pargabenti deimantą į Angliją. Tai taps jo turtų ir šlovės garantu. Tačiau gubernatorius net nenutuokia, kokias nelaimes neša šis prakeiksmo paženklintas neregėto grožio akmuo.
2011-ieji. Europa.
Adelė, jauna ir ryžtinga meno ekspertė, atvyksta į deimantų sostinę Antverpeną vedama vieno vienintelio tikslo: pavogti ilgus metus slėptą, legendomis apipintą brangakmenį. Iki kruopščiai rengto plano atomazgos liko vos kelios dienos, o paskui – kartu su mylimuoju į bekraštį pasaulį. Tačiau ne viskas vyksta taip sklandžiai, kaip tikėtasi. Iki taip trokštamo nerūpestingo gyvenimo Adelei teks pereiti ugnį ir vandenį: jos pėdomis seka ne tik kerštingi bendrai, bet ir kruvina deimanto praeitis.
Madraso gubernatorius Tomas Pitas – aistringas brangiųjų akmenų žinovas. Jo uoslė vertingam grobiui tiesiog stulbinama. Todėl, vos išvydęs prekeivio Džamčando iš suskretusios nosinės išvyniojamą deimantą, jis žino: ši brangenybė verta didžiausių pinigų ir rizikos. Pitas net neabejoja: jis privaląs įsigyti ir slapčia pargabenti deimantą į Angliją. Tai taps jo turtų ir šlovės garantu. Tačiau gubernatorius net nenutuokia, kokias nelaimes neša šis prakeiksmo paženklintas neregėto grožio akmuo.
2011-ieji. Europa.
Adelė, jauna ir ryžtinga meno ekspertė, atvyksta į deimantų sostinę Antverpeną vedama vieno vienintelio tikslo: pavogti ilgus metus slėptą, legendomis apipintą brangakmenį. Iki kruopščiai rengto plano atomazgos liko vos kelios dienos, o paskui – kartu su mylimuoju į bekraštį pasaulį. Tačiau ne viskas vyksta taip sklandžiai, kaip tikėtasi. Iki taip trokštamo nerūpestingo gyvenimo Adelei teks pereiti ugnį ir vandenį: jos pėdomis seka ne tik kerštingi bendrai, bet ir kruvina deimanto praeitis.
240 pages, Hardcover
First published February 19, 2019
2 people are currently reading
61 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 19 of 19 reviews
March 5, 2019
Pati pajutau, jog paskutiniu metu ne itin daug lietuvių autorių knygų teko skaityti. Tad pamačiusi šią naujieną, norėjosi ją perskaityti, nes pasirodė įdomus siužetas, o ir rašytoja lietuvė.
1701-ieji. Indija.
Madraso miesto gubernatorius Tomas Pitas didelis brangakmenių žinovas. Vos išvydęs jam siūlomą prekeivio deimantą - jis niekaip negalėjo atsispirti. Ir nepaisydamas rizikos, jį įsigijo. Tomas nusprendžia, jog deimantą reikia pargabenti į Angliją, tad pasikviečia savo sūnų, jog jis saugiai parvežtų naująjį pirkinį namo.. Tačiau jis net neįsivaizduoja, kokias nelaimes neša šis deimantas.. Ir kiek tai kainuos jo šeimai..
2011-ieji. Europa.
Adelė - meno ekspertė, kuri yra pasiryžusi pavogti labai vertingą ir legendomis apipintą deimantą. Viskam pasibaigus ji su mylimuoju išvyks toli toli, kur jų niekas nesuras (bent toks buvo jų planas).
Tačiau pasirodo, jog ne viskas yra taip paprasta ir dar daug Adelei teks patirti, jog pasiektų savo išsvajotąjį gyvenimą.
Man knyga skaitėsi lengvai ir įdomiai - puslapiai vertėsi labai greitai. Taip pat buvo smagu su knygos veikėjais pakeliauti po įvairias šalis ir sužinoti įdomių dalykų. Aš esu praktiškai nekeliaujanti, tad man viskas pasirodė labai įdomu.
Tačiau kartais apimdavo toks jausmas, jog vos tik įsijaučiu į aprašomą istoriją, ir taukšt.. Ji baigiasi. Rašoma apie visai kitą žmogų ir laiką. Man truputį daugiau norėjosi, jog autorė būtų pasigilinusi į kai kuriuos veikėjus labiau.
Pats knygos siužetas pasirodė gana neįprastas ir įdomus.
Tai buvo lengvo turinio skaitinys, kuris puikiai tiks savaitgaliui, ar tiesiog norint atsipalaiduoti ir "pakeliauti" po egzotiškas šalis.. Ir ne tik.
1701-ieji. Indija.
Madraso miesto gubernatorius Tomas Pitas didelis brangakmenių žinovas. Vos išvydęs jam siūlomą prekeivio deimantą - jis niekaip negalėjo atsispirti. Ir nepaisydamas rizikos, jį įsigijo. Tomas nusprendžia, jog deimantą reikia pargabenti į Angliją, tad pasikviečia savo sūnų, jog jis saugiai parvežtų naująjį pirkinį namo.. Tačiau jis net neįsivaizduoja, kokias nelaimes neša šis deimantas.. Ir kiek tai kainuos jo šeimai..
2011-ieji. Europa.
Adelė - meno ekspertė, kuri yra pasiryžusi pavogti labai vertingą ir legendomis apipintą deimantą. Viskam pasibaigus ji su mylimuoju išvyks toli toli, kur jų niekas nesuras (bent toks buvo jų planas).
Tačiau pasirodo, jog ne viskas yra taip paprasta ir dar daug Adelei teks patirti, jog pasiektų savo išsvajotąjį gyvenimą.
Man knyga skaitėsi lengvai ir įdomiai - puslapiai vertėsi labai greitai. Taip pat buvo smagu su knygos veikėjais pakeliauti po įvairias šalis ir sužinoti įdomių dalykų. Aš esu praktiškai nekeliaujanti, tad man viskas pasirodė labai įdomu.
Tačiau kartais apimdavo toks jausmas, jog vos tik įsijaučiu į aprašomą istoriją, ir taukšt.. Ji baigiasi. Rašoma apie visai kitą žmogų ir laiką. Man truputį daugiau norėjosi, jog autorė būtų pasigilinusi į kai kuriuos veikėjus labiau.
Pats knygos siužetas pasirodė gana neįprastas ir įdomus.
Tai buvo lengvo turinio skaitinys, kuris puikiai tiks savaitgaliui, ar tiesiog norint atsipalaiduoti ir "pakeliauti" po egzotiškas šalis.. Ir ne tik.
February 20, 2019
Vienas iš tikslų šiais metais galėtų būti toks – atrasti lietuvių autorius ir skaityti jų kūrybą. Ir geriausias laikas tai daryti yra tuomet, kai tu esi labai labai toli nuo savo gimtinės. Ir šį kartą „dėmesio centre“ yra DALIOS SMAGURAUSKAITĖS romanas MADRASO DEIMANTAS.
Perskaičius, pirmas įpūdis toks – kiek daug drauge aplankiau šalių. Pagrindinis veikėjas ten, kitas veikėjas jau kitur, dar vienas veikėjas leidžiasi trečiur. Ir visa tai tarpusavyje persipina laike. Istorijoje mėginama išlaikyti kiekvieno laikmečio, kiekvienos vietovės autentika. Tai didis nuotykis, mieli.
Ne kartą pagavau save mintimis keliaujant ne tik po įvairias vietoves, tačiau ir literatūrinius kūrinius, kuriuos priminė MADRASO DEIMANTAS. Vienas iš jų – „Kalifo rūmai“ ir visa Tahir Shah kūryba. Pačios Dalios Smagurauskaitės kūrinys pasirodė toks lengvas, vietomis nuotaikingas, kitomis pavojingas, kiek mistiškas, atradau net detektyvinių elementų. Akimirkomis jaučiau, jog skaitau ne tiek grožinį kūrinį, kiek kelionių atmosferos persmelktą autorės dienoraštį. Vėlgi, nuotykis, mieli!
Ir taip, visos knygos turi savo skaitytoją. Ši taip pat, tačiau ne mane (skaičiau, bet Jūs suprantat, kalbu apie „kitką“). Vietomis pasimesdavau. Galbūt tam turėjo įtakos autorės rašymo stilius, prie kurio buvo sunku priprasti. Kai kurių sakinių reikšmės manęs nepasiekė, likau nesupratęs. Įpusėjus knygai buvau kiek pasimetęs – o tai kur veiksmas? Šaunu, kad nukeliauta, pamatyta, aprašyta, tačiau kai kurios vietos buvo pernelyg smulkmeniškai aprašytos, o kūriniui aiškumo neprideda, tik nepageidaujamo svorio. Matyti, kad detektyvinis elementas autorei yra pažįstamas, bet skaitytojui, t.y. man, lengvai pavyko įspėti kas įvyks ir kaip bus.
Rekomenduoju tiems, kas nori keliauti. Kai, rodos, darbotvarkė patvirtinta keliems mėnesiams į priekį, atostogos išnaudotos anksčiau laiko, o pinigų taip ir nesusitaupė. Šauni alternatyva bent jau namuose ant sofos ar kokio kito pagrindo su knyga rankose.
Džiaugiuosi, kad leidyklos vis drąsiau griebiasi projektų, kurių autoriai turi lietuviškus vardus ir pavardes. Tai ne tik leidžia sutaupyti „ant vertimo“ (vis turiu pajuokauti), bet ir plečia mūsų, tautiečių, akiratį. Kurkite, leiskite, draugaukite, o mes pirksime ir pažindinsimės.
Perskaičius, pirmas įpūdis toks – kiek daug drauge aplankiau šalių. Pagrindinis veikėjas ten, kitas veikėjas jau kitur, dar vienas veikėjas leidžiasi trečiur. Ir visa tai tarpusavyje persipina laike. Istorijoje mėginama išlaikyti kiekvieno laikmečio, kiekvienos vietovės autentika. Tai didis nuotykis, mieli.
Ne kartą pagavau save mintimis keliaujant ne tik po įvairias vietoves, tačiau ir literatūrinius kūrinius, kuriuos priminė MADRASO DEIMANTAS. Vienas iš jų – „Kalifo rūmai“ ir visa Tahir Shah kūryba. Pačios Dalios Smagurauskaitės kūrinys pasirodė toks lengvas, vietomis nuotaikingas, kitomis pavojingas, kiek mistiškas, atradau net detektyvinių elementų. Akimirkomis jaučiau, jog skaitau ne tiek grožinį kūrinį, kiek kelionių atmosferos persmelktą autorės dienoraštį. Vėlgi, nuotykis, mieli!
Ir taip, visos knygos turi savo skaitytoją. Ši taip pat, tačiau ne mane (skaičiau, bet Jūs suprantat, kalbu apie „kitką“). Vietomis pasimesdavau. Galbūt tam turėjo įtakos autorės rašymo stilius, prie kurio buvo sunku priprasti. Kai kurių sakinių reikšmės manęs nepasiekė, likau nesupratęs. Įpusėjus knygai buvau kiek pasimetęs – o tai kur veiksmas? Šaunu, kad nukeliauta, pamatyta, aprašyta, tačiau kai kurios vietos buvo pernelyg smulkmeniškai aprašytos, o kūriniui aiškumo neprideda, tik nepageidaujamo svorio. Matyti, kad detektyvinis elementas autorei yra pažįstamas, bet skaitytojui, t.y. man, lengvai pavyko įspėti kas įvyks ir kaip bus.
Rekomenduoju tiems, kas nori keliauti. Kai, rodos, darbotvarkė patvirtinta keliems mėnesiams į priekį, atostogos išnaudotos anksčiau laiko, o pinigų taip ir nesusitaupė. Šauni alternatyva bent jau namuose ant sofos ar kokio kito pagrindo su knyga rankose.
Džiaugiuosi, kad leidyklos vis drąsiau griebiasi projektų, kurių autoriai turi lietuviškus vardus ir pavardes. Tai ne tik leidžia sutaupyti „ant vertimo“ (vis turiu pajuokauti), bet ir plečia mūsų, tautiečių, akiratį. Kurkite, leiskite, draugaukite, o mes pirksime ir pažindinsimės.
March 6, 2019
Šie metai-lietuvių autorių skaitymo metai. Vis dažniau norisi susipažinti ir paskaityti jaunų žmonių kūrybą. Tai tarsi bandymas įžvelgti jų kūryboje kažką naujo ar tiesiog pamatyti tai, kuo kvėpuoja šiuolaikinė karta. Dalia Smagurauskaitė man iki šiol buvo žinoma kaip žurnalistė ir nenuilstanti keliautoja, kuri savo kelionių įspūdžius aprašo žurnale "Keliauk". Nesu aš tokių leidinių gerbėja, bet vieną kitą pavartyti tikrai teko. Todėl buvo tikrai įdomu sužinoti, kas tokio įdomaus, o galbūt ir egzotiško, nugulė į šios knygos puslapius. Aš šimtu procentų buvau įsitikinus, kad šioje knygoje su knygos herojais keliausiu ne tik po skirtingus žemynus, bet ir gausiu tikros egzotikos pliūpsnį savo skaitytojos sielai. Neapsirikau, nes vien knygos pradžia žadėjo daug gero, mane nukeldama į Indiją, į tikrą, pilną egzotikos šalį. Dar vaikystėje svajojau į ją nukeliauti ir patirti tikrą nuotykių laviną. Grįžtant į knygos pradžią, kuri labai man patiko ir pakerėjo, nes pasakojo apie aistringą brangiųjų akmenų žinovą-Madraso gubernatorių Tomą Pitą, galvojau, o čia tai kūrinys, pasakojantis apie brangiausią pasaulyje deimantą, kurį pasisavinus pasipila tikra nelaimių lavina, o imperatoriaus tikslas - saugiai deimantą išgabenti iš šalies. Kaip sekasi tai padaryti, tikrai nepasakosiu, bet paskaityti bus tikrai įdomu. Būtent šioje dalyje ir atsiskleidžia tikroji rašytojos kaip keliautojos dvasia:ji taip smulkmeniškai aprašo kiekvieną epizodą, su dideliu pasimėgavimu parodo tos šalies kultūrą, labai svarbiomis detalėmis tampa gamtos ir šalies vaizdų aprašymai. Jei nežinočiau apie autorės aistrą kelionėms, vis tiek sakyčiau, kad knygą parašė tikras savo srities žinovas-keliautojas. Su pirma dalimi kaip ir viskas gerai, bet su antra man jau tapo kebli situacija. Čia sakyčiau, kad jau reiktų klausti pačios autorės, kodėl taip keistai viskas pasisuko narpliojant brangaus deimanto kelionę iš rankų į rankas. Man antra dalis tiek sujaukė protą, kad dažnai sau užduodavau klausimą:kodėl viskas taip keistai susiklostė? Bet gerai pamąsčius, galbūt čia ir buvo tikslas, kad skaitytojas su knygos herojais kartu narpliotų šią painią istoriją pasitelkiant savo mąstymą. Na painu, tikrai painu ne tik dėl siužeto, bet ir vis atsirandančių naujų veikėjų, kurie vietomis buvo ne vietoje ir ne laiku. Perskaičius aš dar kurį laiką mąsčiau, kodėl būtent taip, o ne anaip buvo. Jei jau mąsčiau, vadinasi, kad jau mane paveikė. Tai va, brangieji, taip jau būna su tom deimantų istorijom, kad jos tave taip įtraukia, kad nebežinai, ką ir galvoti. Kas trokštate nuotykių po egzotiškas šalis, kas neabejingas brangiems akmenims, ši istorija kaip tik Jums. Bet man tolesnės įvykių eigos vis tiek norėjosi šiek tiek kitokios. Bet čia tik mano nuomonė. Todėl nieko kito man nebelieka, kaip tik eiti šlifuoti savo gyvenimo deimanto.
March 10, 2019
Kaina trūksta kelionių ar lengvo skaitinio: https://perskaiciau.lt/romanas-kaip-k...
December 28, 2020
Žavus knygos viršelis. Pirmieji skyriai - kaip pasaka. Gražu, įdomu ir paslaptinga, bet tokia buvo tik pradžia.. Vėliau, po apiplėšimo, aprašomi veikėjai, kurie nedomino ir pasigedau pačio deimanto, jo kelionės, o juk jis čia svarbiausias. Patiko autorės minimų vietų aprašymai, tik kokia vietovė ir iš kart išsamus paaiškinimas, jo istorija. Įsiminė dykuma, karštis ir mėtų arbata :)
🖋️ Metai bėga, laiko susigrąžinti negaliu, todėl stengiuos nešvaistyti akimirkų ir keliauju.
🖋️ Klampūs tarsi saldi mėtų arbata pasakų burtai ėmė lėtai varvėti sienomis...
🖋️ ...gal žvaigždės milijonus metų keliavo tam, kad paskutinį savo šviesos mirksnį padovanotų tiems, kas tąnakt nemiegojo.
🖋️ Gyvenimas tik ratu besisukanti grandinė.
🖋️ Geriausi sprendimai priimami ne galvojant, o klausantis širdies.
🖋️ Ar yra kas baisiau nei atsiradusi galimybė paimti gyvenimą į savo rankas ir būti atsakingai už tai, kas jame vyksta?
🖋️ ... laimę beužgožianti baimė.
🖋️ Metai bėga, laiko susigrąžinti negaliu, todėl stengiuos nešvaistyti akimirkų ir keliauju.
🖋️ Klampūs tarsi saldi mėtų arbata pasakų burtai ėmė lėtai varvėti sienomis...
🖋️ ...gal žvaigždės milijonus metų keliavo tam, kad paskutinį savo šviesos mirksnį padovanotų tiems, kas tąnakt nemiegojo.
🖋️ Gyvenimas tik ratu besisukanti grandinė.
🖋️ Geriausi sprendimai priimami ne galvojant, o klausantis širdies.
🖋️ Ar yra kas baisiau nei atsiradusi galimybė paimti gyvenimą į savo rankas ir būti atsakingai už tai, kas jame vyksta?
🖋️ ... laimę beužgožianti baimė.
March 31, 2019
Debiutinis autorės romanas. Gal dėl to, kad debiutinis, labai nesinori numušti autorei motyvacijos, tad vertinu 3*. Kūrinį palyginčiau su salotom - ingridientai skanūs, jų daug, bet nėra padažo, kuris viską apjungtų į skanų patiekalą. Gražus viršelis, pasakiškas Marokas, patiko pabaiga. Įdomus, bet neišbaigtas siužetas. Veikėjai aiškūs, įsimenami, bet neišbaigti tiek, kad pajaustum jiems meilę ar antipatiją. Įvykiai nuspėjami, bet tai netrukdo pasimėgauti istorija. Tad tokia lengva nuotykių knyga, be gilesnių dalykų joje.
April 25, 2020
Niekaip nesugebėjau visiškai įsitraukti į šią istoriją. Neįtikinamai atrodė tam tikri sutapimai (pvz atsiradimas tuose pačiuose namuose Sofijai bėgant nuo pagrobėjų, o Stivui keliaujant jos ieškot į dykumą) , ir pabaiga kažkaip nelabai man patiko..
April 13, 2019
Lengvas, skystas, nuotykinis romanas. Jaučiasi, kad autorės aistra yra kelionės ir egzotiški kraštai. Vietų aprašymai, beje, ir yra stiprioji romano dalis. Visa kita - baltais siūlais siūta...
September 14, 2024
Intriguojanti prakeikto deimanto gyvavimo istorija.
Madraso deimantas - įstabaus grožio akmuo, kurį pamatę turtingieji jo velniškai trokšta ir bet kokia kaina siekia. O tie, kurie nori pasipelnyti, jiems tai didžiausias turtas.
Knygoje autorė pasakoja apie kilmingąją Pitų giminę, senaisiais laikais parsigabenusią deimantą į Angliją. Verta paminėti, jog deimanto istorija labai jaudinanti - žmonės teigia, jog jis prakeiktas ir neša negandas. Ir iš tikrųjų, visi, kurie įsigyja deimantą, sulaukia vien juodo likimo. Tačiau deimanto grožis ir išskirtinumas verčia rizikuoti.
Knygoje patiko vaizdingi aprašymai, detektyvo prieskoniai, netikėta meilės istorija ir lengvumas. Pati pradžia žadėjo daug, bet veiksmui nusikėlus į šių laikų dienas - dar labiau įtraukė.
Pabaigoje galbūt viskas buvo suplakta į vieną gumulą ir, atrodo, norėtasi greičiau užbaigti, nes pabaigos trūko. Vienareikšmiškai - lengvas skaitinukas savaitgaliui, neapkraunantis galvos ir neleidžiantis nuobodžiauti.
3.5⭐️
Madraso deimantas - įstabaus grožio akmuo, kurį pamatę turtingieji jo velniškai trokšta ir bet kokia kaina siekia. O tie, kurie nori pasipelnyti, jiems tai didžiausias turtas.
Knygoje autorė pasakoja apie kilmingąją Pitų giminę, senaisiais laikais parsigabenusią deimantą į Angliją. Verta paminėti, jog deimanto istorija labai jaudinanti - žmonės teigia, jog jis prakeiktas ir neša negandas. Ir iš tikrųjų, visi, kurie įsigyja deimantą, sulaukia vien juodo likimo. Tačiau deimanto grožis ir išskirtinumas verčia rizikuoti.
Knygoje patiko vaizdingi aprašymai, detektyvo prieskoniai, netikėta meilės istorija ir lengvumas. Pati pradžia žadėjo daug, bet veiksmui nusikėlus į šių laikų dienas - dar labiau įtraukė.
Pabaigoje galbūt viskas buvo suplakta į vieną gumulą ir, atrodo, norėtasi greičiau užbaigti, nes pabaigos trūko. Vienareikšmiškai - lengvas skaitinukas savaitgaliui, neapkraunantis galvos ir neleidžiantis nuobodžiauti.
3.5⭐️
May 22, 2019
Skaitant daug keliauji laike ir aplankai dalį Indijos, Europos. Veikėjai nesėdi vietoje, jei vienas vienur, tai kitas kitur. Jų likimai susipina ir taip romaną padaro vientisą, paslaptingą ir netikėtą.
Tiesą sakant dvejopos mintys sukasi galvoje perskaičius šią istoriją... Kartais atrodė, kad kažkur - kažkas girdėta, matyta. Bet skaitėsi greitai ir įdomiai, tai gal visgi nėra ko kabinėtis??
Tiesą sakant dvejopos mintys sukasi galvoje perskaičius šią istoriją... Kartais atrodė, kad kažkur - kažkas girdėta, matyta. Bet skaitėsi greitai ir įdomiai, tai gal visgi nėra ko kabinėtis??
January 3, 2020
Labai lengvai susiskaitė. Pradžia buvo išties labai įtraukianti ir įdomi. Labai gražūs vietų aprašymai, taip ir uzsimaniau į Maroką! Deja, bet pabaiga nuvylė, nebuvo taip sklandžiai išvyniota, kaip kad buvo sukurpta įtampa. Už pradžią ir vystymą - gal ir 5, bet pabaigos isrisimas - 3. Vienok lengvam skaitiniui pats tas :)
March 14, 2020
Nori nenori, bet iškart Madraso deimantą lyginu su neseniai skaitytu Gaono kodu. Ir viskas MD naudai. Nors ir taikomas tipiškas trilerio kurpalius, kalba gyva, įpinti faktai neskamba dirbtinai, Marokas aprašytas su didele meile ir susižavėjimu. Kaip komplimentą rašau-nesijaučia, kad kūrinys neverstinis.
August 17, 2021
Puiki atosrogoms, kelionei. Knygoje netrūksta intrigos, detektyvo, tiesa, herojai gana nuspėjami. Man asmeniškai labiausiai patiko vietų, kur vyksta veiksmas (Indija, Anglija, Belgija, Marokas) aprašymai. Jie ypač pravers dar nebuvusiems Maroke - autorė praktiškai sudarė "būtina užsukti" vietų sąrašą - taip įdomiai ir vaizdžiai jas aprašė.
January 8, 2020
Labai lengvas skaitinys. Egzotiški kraštai, dinamikos daug, tik kiek erzino dialogai, nes, atrodo, jau kažkur girdėti, tokie gana lengvai nuspėjami, šabloniški.
Apskritai, pats tekstas toks lyg vienu prisėdimu parašytas, pritrūko paieškotų palyginimų, metaforų.
Apskritai, pats tekstas toks lyg vienu prisėdimu parašytas, pritrūko paieškotų palyginimų, metaforų.
July 16, 2019
Pradžia pagavo, o po to kažko pritrūko. Bet bandymas neblogas
June 7, 2020
Lengva savaitgalio knyga 👏
December 28, 2020
Knyga, kurios dėka galima keliauti ir patirti nuotykius neišeinant iš namų.
May 29, 2024
Lengva įtraukianti neįpareigojanti.
August 19, 2021
Egzotiškesnė knyga, du skirtingi laikmečiai, kelios ypatingos ir kažkuo „mandros“ vietovės, kuriose vyksta veiksmas? Duokit man knygą! Tokia reakcija buvo pamačius Dalios Smagurauskaitės romano anotaciją. O ir viršelis koks žavus, toks... alsuojantis Indija.
Veiksmas prasideda prieš tris šimtus metų Indijoje, kur jaunas ir ambicingas Madraso gubernatorius netikėtai įsigija legendomis apipintą, ir, tikėtina, bloga lemiantį deimantą. Tik jis pats to nežino... kita romano pusė – šie laikai – 2011 metai. Jauna menotyrininkė atvyksta į Belgiją, į deimantų sostine tituluojamą Antverpeną ir yra pasiryžusi bet kokia kaina pavogti deimantą... taip taip, tą patį, kurį pirko Madraso gubernatorius prieš tris šimtus metų. Čia deimanto praeitis ir pakiša koją.
Mano apžvalgas skaitantys žmonės jau žino, kad esu keistuose santykiuose su lietuvių literatūra. Visada būnu nepaprastai skeptiškai nusiteikusi, nežinau ko tikėtis. Vos pradėjus skaityti “Madraso deimantą” stebėjausi, kaip įtaigiai ji vis tik parašyta. Puslapiai verste vertėsi, o pačioje pradžioje buvo sunku patikėti, kad taip natūraliai ir gražiai parašė lietuvaitė.
Kas patiko? Patiko visas pasakojimas apie Indiją. Apie gubernatoriaus valdymą, tų laikų papročius; istoriją. Prieš nemažai metų mano gyvenime buvo daug su Indija susijusių dalykų, ir, nors nesu ten buvusi, knygos man primena daug smagių dalykų ir nostalgiškai pakutena visus receptorius... taigi, pasibaigus knygos siužetinei linijai, kuri mus vedė Indijos gatvelėmis, persikėliau į Europą. Tada vėl reikėjo pažindintis su veikėjais ir siužetu iš naujo. Tarsi ir nedidelis atotrūkis, tačiau gana stiprus, net ir žinant tai, jog abi dalis sieja deimantas, jaučiausi, tarsi pradėčiau naują knygą.
Vėliau veiksmas keliasi į... Maroką. Mano sena svajonė. Ir man buvo įdomu skaityti apie dykumas. Apie jų tradicijas, mėtų arbatą, senuosius pasakotojus. Šioje dalyje siužetas man buvo kiek per intensyvus. Bet MAN, o Jonui, Jolitai ar Giedrei gal pasirodys kaip tik toks, kokio norisi. Arba gali būti, jog knygą reikėjo kokiu kitu metu skaityti, kai gyvenimas ne toks intensyvus. Nežinau. Buvo smalsu kaip ten viskas baigsis, beveik numaniau, bet visiškai neatspėjau – dar vienas pliusas autorei.
Skaitydama nenustojau šypsotis – dvi pagrindinės veikėjos pavadintos tokiais vardais, kokius jau beveik esu numačiusi savo ateities dukroms, kai (jei) tokias kada nors turėsiu.
O jei rimtai, tai jau net nebežinau kelinta lietuvaičių rašyta knyga, kurią perskaičiau paskutinėmis savaitėmis, ir net patiko. Galiausiai leidyklos imasi leisti ir savų knygas ir tikiuosi, jog jos sulauks ne ką mažesnio dėmesio nei kokios kitos piaro nukankintos užsienio rašytojų knygos, nes mūsų žmonės parašo kartais net ir geriau.
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
Leidyklos dovana.
Veiksmas prasideda prieš tris šimtus metų Indijoje, kur jaunas ir ambicingas Madraso gubernatorius netikėtai įsigija legendomis apipintą, ir, tikėtina, bloga lemiantį deimantą. Tik jis pats to nežino... kita romano pusė – šie laikai – 2011 metai. Jauna menotyrininkė atvyksta į Belgiją, į deimantų sostine tituluojamą Antverpeną ir yra pasiryžusi bet kokia kaina pavogti deimantą... taip taip, tą patį, kurį pirko Madraso gubernatorius prieš tris šimtus metų. Čia deimanto praeitis ir pakiša koją.
Mano apžvalgas skaitantys žmonės jau žino, kad esu keistuose santykiuose su lietuvių literatūra. Visada būnu nepaprastai skeptiškai nusiteikusi, nežinau ko tikėtis. Vos pradėjus skaityti “Madraso deimantą” stebėjausi, kaip įtaigiai ji vis tik parašyta. Puslapiai verste vertėsi, o pačioje pradžioje buvo sunku patikėti, kad taip natūraliai ir gražiai parašė lietuvaitė.
Kas patiko? Patiko visas pasakojimas apie Indiją. Apie gubernatoriaus valdymą, tų laikų papročius; istoriją. Prieš nemažai metų mano gyvenime buvo daug su Indija susijusių dalykų, ir, nors nesu ten buvusi, knygos man primena daug smagių dalykų ir nostalgiškai pakutena visus receptorius... taigi, pasibaigus knygos siužetinei linijai, kuri mus vedė Indijos gatvelėmis, persikėliau į Europą. Tada vėl reikėjo pažindintis su veikėjais ir siužetu iš naujo. Tarsi ir nedidelis atotrūkis, tačiau gana stiprus, net ir žinant tai, jog abi dalis sieja deimantas, jaučiausi, tarsi pradėčiau naują knygą.
Vėliau veiksmas keliasi į... Maroką. Mano sena svajonė. Ir man buvo įdomu skaityti apie dykumas. Apie jų tradicijas, mėtų arbatą, senuosius pasakotojus. Šioje dalyje siužetas man buvo kiek per intensyvus. Bet MAN, o Jonui, Jolitai ar Giedrei gal pasirodys kaip tik toks, kokio norisi. Arba gali būti, jog knygą reikėjo kokiu kitu metu skaityti, kai gyvenimas ne toks intensyvus. Nežinau. Buvo smalsu kaip ten viskas baigsis, beveik numaniau, bet visiškai neatspėjau – dar vienas pliusas autorei.
Skaitydama nenustojau šypsotis – dvi pagrindinės veikėjos pavadintos tokiais vardais, kokius jau beveik esu numačiusi savo ateities dukroms, kai (jei) tokias kada nors turėsiu.
O jei rimtai, tai jau net nebežinau kelinta lietuvaičių rašyta knyga, kurią perskaičiau paskutinėmis savaitėmis, ir net patiko. Galiausiai leidyklos imasi leisti ir savų knygas ir tikiuosi, jog jos sulauks ne ką mažesnio dėmesio nei kokios kitos piaro nukankintos užsienio rašytojų knygos, nes mūsų žmonės parašo kartais net ir geriau.
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
Leidyklos dovana.
Displaying 1 - 19 of 19 reviews