What do you think?
Rate this book
Paskolink man savo gyvenimą
Jeigu nenorite, kad jūsų gyvenimas imtų šuoliuoti galopu ir visai kita kryptimi, nei planavote, neskolinkite savo telefono net artimiausiam žmogui. Būtent taip nutiko pagrindinei romano herojei – paryžietei Lėjai La Tur.
Neįtikėtinas, tragikomiškas santykių romanas, pagrįstas tikrais įvykiais. Likimo pirštai nuolat mums rezga pinkles, o kartais likimas nesidrovi parodyti ir vidurinio piršto. Nieko neįtarianti Lėja per tokius jo pokštus tampa amžiaus vagystės viešbutyje „Ritz" liudininke, o vėliau visai neplanuotai SUTINKA SAVO GYVENIMO VYRĄ. BET AR TIKRAI TAI JIS, LIKIMO JAI NUMATYTAS?
Pasakojimas rutuliojasi tarp Paryžiaus, Bilbao bei tolimojo Ekvadoro ir priverčia skaitytoją pasinerti į pikantiškus nuotykius, sapnuoti atviromis akimis. Prisipažinkite, kas nors kartą nėra svajojęs pasimatuoti svetimo gyvenimo?
Tarsi desertas intelektualiai sielai, kai norisi ko nors lengvo ir nepernelyg saldžiai romantiško, pabarstytas elegantiškos erotikos pipirais ir dvelkiantis lengvu kriminalu. Tarsi smagus, įkvepiantis, prajuokinantis ir pravirkdantis, elegantiškas, šmaikštus prancūziškas kinas.
Neįtikėtinas, tragikomiškas santykių romanas, pagrįstas tikrais įvykiais. Likimo pirštai nuolat mums rezga pinkles, o kartais likimas nesidrovi parodyti ir vidurinio piršto. Nieko neįtarianti Lėja per tokius jo pokštus tampa amžiaus vagystės viešbutyje „Ritz" liudininke, o vėliau visai neplanuotai SUTINKA SAVO GYVENIMO VYRĄ. BET AR TIKRAI TAI JIS, LIKIMO JAI NUMATYTAS?
Pasakojimas rutuliojasi tarp Paryžiaus, Bilbao bei tolimojo Ekvadoro ir priverčia skaitytoją pasinerti į pikantiškus nuotykius, sapnuoti atviromis akimis. Prisipažinkite, kas nors kartą nėra svajojęs pasimatuoti svetimo gyvenimo?
Tarsi desertas intelektualiai sielai, kai norisi ko nors lengvo ir nepernelyg saldžiai romantiško, pabarstytas elegantiškos erotikos pipirais ir dvelkiantis lengvu kriminalu. Tarsi smagus, įkvepiantis, prajuokinantis ir pravirkdantis, elegantiškas, šmaikštus prancūziškas kinas.
304 pages, Hardcover
First published January 1, 2018
9 people are currently reading
89 people want to read
About the author
Erika Umbrasaitė
8 books23 followersErika Umbrasaitė (gimė 1970) - Lietuvos rašytoja gyvenanti Prancūzijos pietvakariuose.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 16 of 16 reviews
January 5, 2019
Erikos Umbrasaitės kūryba man ne naujiena. Autorė jau spėjo pavergti mano širdį savo itin šviesia knyga“Vienos krūties istorija” apie kovą su krūties vėžiu bei savo ode Prancūzijai “Prancūzija mon amour”. Autorės valiūkiškumas, meilė gyvenimui ir plunksnos lengvumas- tai kas mane žavi Umbrasaitės kūriniuose.
“Paskolink man savo gyvenimą” - pasakojimas apie prancūzaitę Lėją ir jos meilės paieškas. Nors…Iš tiesų gal net negalima to vadinti paieškomis, nes knygos herojė yra žavi hedonistė, kuri iš gyvenimo ima viską, kas gražu, o jei šalia šarmingas ir intelektualus vyras - dar šauniau. Jokiu būdu vyro paieškos nėra šios moters tikslas, tačiau kartais randa tas, kas nieko neieško. Lėja susipažįsta su šarmingu basku ir autorė mus suintriguoja- kuo baigsis laisvo paukščio Lėjos pasiskraidymai? Gal santuoka uždarys paukštuką narvelyje? Tai kūrinys, kuriame daug lengvumo, hedonizmo, meilės gyvenimui, kokybiškiems daiktams, šiek tiek erotikos, gastroniminių kelionių.
Perskaičius 3/4 knygos, būčiau drąsiai pareiškusi, jog taip turi atrodyti kokybiškai parašytas pramoginio žanro lengvas romanas. Skaitosi skaniai, banalybių nėra, tačiau viską šiek sujaukė romano pabaiga. Pagrindinė herojė tampa nebeįtikinama, ji jau nebėra ta žaisminga ir žinančia ko nori moterimi. Ji blaškosi, nerimauja, nebežino, kaip elgtis. Jaučiamas bereikalingas ištęstumas ir romanas netenka savo pagaulumo. Knygos gale įterptas sapnas nepateisina pats savęs, o pabaiga, gaila, tačiau nuvylė.
Mano vertinimas 3/5 ir lauksiu naujų autorės knygų, nes pirmosios dvi patiko taip labai, kad po vieno man neitin patikusio romano, autorės išduoti aš neketinu!
susitikim IG https://www.instagram.com/dar.viena.p...
“Paskolink man savo gyvenimą” - pasakojimas apie prancūzaitę Lėją ir jos meilės paieškas. Nors…Iš tiesų gal net negalima to vadinti paieškomis, nes knygos herojė yra žavi hedonistė, kuri iš gyvenimo ima viską, kas gražu, o jei šalia šarmingas ir intelektualus vyras - dar šauniau. Jokiu būdu vyro paieškos nėra šios moters tikslas, tačiau kartais randa tas, kas nieko neieško. Lėja susipažįsta su šarmingu basku ir autorė mus suintriguoja- kuo baigsis laisvo paukščio Lėjos pasiskraidymai? Gal santuoka uždarys paukštuką narvelyje? Tai kūrinys, kuriame daug lengvumo, hedonizmo, meilės gyvenimui, kokybiškiems daiktams, šiek tiek erotikos, gastroniminių kelionių.
Perskaičius 3/4 knygos, būčiau drąsiai pareiškusi, jog taip turi atrodyti kokybiškai parašytas pramoginio žanro lengvas romanas. Skaitosi skaniai, banalybių nėra, tačiau viską šiek sujaukė romano pabaiga. Pagrindinė herojė tampa nebeįtikinama, ji jau nebėra ta žaisminga ir žinančia ko nori moterimi. Ji blaškosi, nerimauja, nebežino, kaip elgtis. Jaučiamas bereikalingas ištęstumas ir romanas netenka savo pagaulumo. Knygos gale įterptas sapnas nepateisina pats savęs, o pabaiga, gaila, tačiau nuvylė.
Mano vertinimas 3/5 ir lauksiu naujų autorės knygų, nes pirmosios dvi patiko taip labai, kad po vieno man neitin patikusio romano, autorės išduoti aš neketinu!
susitikim IG https://www.instagram.com/dar.viena.p...
May 23, 2019
Labai myliu E. Umbrasaitės knygas, bet ši tiesiog tragiškai neįdomi - rašymo stilius perspaustas įmantrybėmis, kurios turiniui nesuteikia jokios prasmės. Pati istorija irgi manęs nesuintrigavo. O gaila, nes labai ilgai taupiau šią knygą. Daugiau aprašysiu bookitook.com
January 9, 2019
Antroji šiais metais perskaityta knyga, neeilinė. Kodėl? Atsakymas labai paprastas-aš nemėgstu Aleksandro Diuma, man nepatiko "Trys muškietininkai", aš dar neskaičiau "Mažasis princas". Ir visa tai būtų, jog aš nesižaviu Prancūzija, o prancūzų literatūra man kaip devintas vanduo nuo kisieliaus. Na sunku man su šia literatūra ir nieko jau čia nepadarysi. Taip, esu skaičiusi kelias knygas prancūzų autorių, bet man jos taip ir liko dūlėti kažkur mano atminties stalčiukuose. Kaip viena knygų apžvalgininkė pasakė, kad jei nepatinka, tai ir neskaityk. Tačiau išdrįsau paimti lietuvių autorės, Prancūzijoje gyvenančios rašytojos ir žurnalistės, Erikos Umbrasaitės naujausią kūrinį "Paskolink man savo gyvenimą". Labai buvo įdomu sužinoti, ką ši, istorijas kolekcionuojanti rašytoja, parašė šį kartą. Su Erikos kūryba jau buvau pažįstama iš anksčiau, perskaičiusi jos "Vienos krūties istorija". Tačiau tai visai kitokio pobūdžio kūrinys, nes vis gi yra skirtumas savo knygose kalbėti apie kovą su vėžiu ir apie meilės paieškas Prancūzijoje. Tai kuo gi mane patraukė "Paskolink man savo gyvenimą"? Visiškai atsitiktinai šis kūrinys atsidūrė į mano norimų perskaityti knygų sąrašą. Pasakysiu taip, nėriau į ją stačia galvą, kaip į lengvo pobūdžio romaną, nesitikėdama kažko įmantraus ar sudėtingo. Kaip ir visuose prancūziško stiliaus romanuose, veiksmas mus nukelia į prabanga bei elegancija švytintį Paryžių, kuriame gyvena ir pagrindinė veikėja-Lėja La Tur. Moteris dirba prabangių papuošalų dizainere viename salone ir gyvena tikros paryžietės gyvenimą:mėgaujasi laisve, vyrų dėmesiu, dalyvauja prabangiose vakarėliuose. Tačiau vieną dieną moteris leidžiasi į tokią avantiūrą, kuri siekia ne tik Paryžių, bet ir Bilbao bei tolimąjį Ekvadorą. Kokia avantiūra, klausite? Palieku išsiaiškinti pačioms/patiems. Aptariant knygos pliusus ir minusus, yra labai sunku vertinti tai, kad autorė išbandė, o gal seniau jau save bando visiškai naujame amplua-meilės istorijų rašyme. Vertinant subjektyviai kūrinys tikrai žaismingas, pilnas Paryžiaus dvelksmo, kvepiantis tikra mada ir elegancija, svaigus kaip pirma meilė, saldus kaip zefyras. Kaip moteriai, man buvo skanu mėgautis tokiu romanu, savęs per daug nepagaunant gilinantis į prancūzų tradicijas ar papročius. Kaip sakoma, pyragaitį gavau, pasisaldinau ir užtenka. Jei kalbėti apie knygos minusus, tai šis faktas, kad šis kūrinys pagrįstas tikrais įvykiais, manęs, deja, neįtikino. Greičiausiai galbūt dėl to, kad kaip autorė teigia, kad tai desertas intelektualiai sielai, kai norisi ko nors lengvo ir nepernelyg saldžiai romantiško. Galbūt viskas ir yra tikra, bet man tai labiau panašu į šmaikštų prancūzišką kiną. Perskaičius tokias prancūziško stiliaus istorijas supranti, kad laimė-tai gardūs trupiniai, iki kurių einame ilgai, bet skanaujame juos gana trumpai. Užtat kaip ilgai prisimename tą laimės gardumą...
March 14, 2019
Po "Prancūzija Mon amour" ši knyga atrodo šiaip sau... Labai jau impozantiškas stilius bei stereotipiškas siužetas.
December 6, 2022
Paskolink man savo gyvenimą: Prancūziškos meilės, nemeilės ir kiti prieskoniai - tai lengvas prancūziškas romanas pagrįstas tikromis autorės nugirstomis istorijomis.
Deja, ši knyga ne man. Joje mažai veiksmo, per daug sekso, mandrų dialogų apie nieką, banalių klišių, neįsimintinų veikėjų ir jų nuobodžių gyvenimo istorijų. Pavadinčiau muilo opera, bet kad buvo nuobodu.
Kitose Erikos Umbrasaitės knygose man labai patiko jos rašymo stilius: toks šmaikštus, vaizdingas, žaismingas. Deje, šioje knygoje kalba kartais atrodė šiek tiek perspausta, per daug literatūriška, lyg ja būtų bandyta atitraukti dėmesį nuo turinio stokos.
Tačiau Paskolink man savo gyvenimą man visgi patiko vienu dalyku: ryšiu tarp seserų ir tarp mamos ir dukrų. Tokios artimos lyg geriausios draugės <3
Ai, ir dar audioknyga kaip visada labai gražiai įgarsinta Ugnės Barauskaitės.
Deja, ši knyga ne man. Joje mažai veiksmo, per daug sekso, mandrų dialogų apie nieką, banalių klišių, neįsimintinų veikėjų ir jų nuobodžių gyvenimo istorijų. Pavadinčiau muilo opera, bet kad buvo nuobodu.
Kitose Erikos Umbrasaitės knygose man labai patiko jos rašymo stilius: toks šmaikštus, vaizdingas, žaismingas. Deje, šioje knygoje kalba kartais atrodė šiek tiek perspausta, per daug literatūriška, lyg ja būtų bandyta atitraukti dėmesį nuo turinio stokos.
Tačiau Paskolink man savo gyvenimą man visgi patiko vienu dalyku: ryšiu tarp seserų ir tarp mamos ir dukrų. Tokios artimos lyg geriausios draugės <3
Ai, ir dar audioknyga kaip visada labai gražiai įgarsinta Ugnės Barauskaitės.
December 1, 2020
Nemoku tiesiog imti ir palikti nepabaigtą skaityti knygą, net perskaičiusi šios pusė būtent tą ir padariau. Prieš pradėdama skaityti šią knygą tikėjausi lengvos istorijos, bet gavau labai nepatogų stilių, kurio įmantrybėmis autorė lyg ir nori kažką sužavėti... Tik ką? Knyga neverta dėmesio, net jei norisi lengvo atostogų skaitalo... O gaila.
October 21, 2024
Kaip visad lengvai, smagiai ir smaiksciai... Gerai pailseti nuo psichologijos...
May 6, 2019
romanas kupinas lengvumo. jame galima rasti visko, bet to pačiu metu - nieko. šiek tiek erotikos, šiek tiek kriminalinių dalykų, šiek tiek intelektualinių nukrypimų. knyga panašiai kaip ir gyvenimas, kupinas įvairių prieskonių. buvo gera skaitant jausti dalelę Prancūzijos bei Baskų krašto. tačiau tik tiek. leidau sau ilgai skęsti apmąstymuose apie šią autorės knygą, tačiau iki šiol negaliu sudėlioti kažkokių konkrečių minčių. knygą rekomenduočiau skaityti atostogų metu ar po sunkios darbo savaitės, kai norisi kažko tokio... kažko lengvo, greit skaitomo.
October 26, 2020
Labai lengva ir gan greitai įtraukianti knyga kuri leido nusikelti į Paryžių❤
March 7, 2023
Nelabai net prisimenu, kodėl norėjau perskaityti Erikos Umbrasaitės knygą "Paskolink man savo gyvenimą". Tai meilės romanas, o tokių įprastai, savo noru, neskaitau. Vienintelis paaiškinimas, kad turbūt Knygų mugėje buvau šios knygos pristatyme (turbūt tais metais, kai ten savanoriavau) ir autorė minėjo, kad knygoje yra tikrų jos draugių istorijų. O realybė kartais būna įdomesnė už fikciją, tad gal tiek ir užteko mane suintriguoti. Sutapimas, bet būtent Frankofonijos mėnesio metu pradėjau skaityti šią knygą - jos veiksmas vyksta Paryžiuje.
Tikrai pajaučiau, kad romanas sudarytas iš daug atskirų pasakojimų, kuriuos pabandyta sujungti į vientisą istoriją. Bet to vientisumo vis dėlto pritrūksta, nes nuolat nukrypstama papasakoti trečiaeilių veikėjų likimų ir nuotykių. Net ir pagrindinė veikėja turi dvi linijas: . Pabaigoje būtinai reikia patąsyti nervus įkišant košmarą ir baisiausią fantaziją bei atsakyti į seniausiai užmirštą klausimą. O pasakotojas (pasakotoja?) tarsi sklendžia šalia veikėjų, veiksme nedalyvauja, bet viską žino ir dar papildo bei tiesiogiai kreipiasi į skaitytoją tarsi suvoktų savo, kaip pasakotojo, vaidmenį šioje istorijoje. Vienu metu šias dalis aš net ėmiau skaityti Ingos Valinskienės balsu, lyg tai būtų dokumentika apie Afrikos gyvūnus (štai kas nutinka, kai savaitgalį aplankai tėvus ir po ilgų mėnesių vėl pamatai lietuvišką komercinę televiziją).
Nors veikėjos feministės (kaip pačios teigia), bet kalbasi vien tik apie vyrus (dar gal šiek tiek apie drabužius, rankines ir papuošalus). Vyras būtinai turi pasipiršti su brangiu deimanto žiedu ir kur nors, kaip nors įspūdingai. Daug reikalaujama iš vyrų ir nieko nerašoma apie moterų pastangas išlaikyti santykius. Lėja iki ašarų susijaudina, kai jai basutes užsega naujas meilužis (nors ką tik bandė išsisukinėti, kad gal tos basutės jai netiks, bus nepatogios, negalės jomis šokti, o ir su savo meilužiu šokti negalės, nes tarp jų 9 metų skirtumas). Dar ji alpsta nuo kvepalų, bet čia atseit gerai. Daug kalbama apie tobulą kūną. Nepatiko, kad į seserį (nors ir juokais ir jai nepykstant) nevengiama kreiptis prasivardžiuojant ("karve tu sena"). Visi labai turtingi arba labai bohemiški.
Nežinau, ar šita knyga paseno, ar aš per daug progresyviai ir liberaliai žiūriu, ar tiesiog per daug kabinėjuosi, bet man daug kur knygoje kvepėjo seksizmu. Taip pat visoje knygoje tik vieną kartą aiškiai paminėta žmogaus rasė (juodaodis) ir spėkit, kuo tas veikėjas pasižymėjo - ogi dalyvavo apiplėšime. Ir tikrai ne vieną kartą man teko vartyti akis dėl kažkokių, rodos, smulkmenų, kurių kiti skaitytojai net nepastebėtų, o man tai buvo priežastis nepamėgti šios knygos. Knygos pradžioje suintriguojama: "Viskas prasidėjo šaltą žiemos vakarą. Nauji metai buvo tik spėję įsibėgėti, sausis skaičiavo pirmąjį savo dešimtadienį, o likimo pirštai jau rezgė netikėtą ir įdomų siužetą nieko apie šiuos kėslus neįtariančiai Lėjai." [9 psl.], tad galvojau, kad tas Lėjos sutiktas plėšikas ir bus amžina jos meilė, bet nieko panašaus. Taip ir nesupratau, kodėl būtent ta diena laikoma lemtinga.
-----
2023-ųjų skaitymo iššūkis
Pagrindinis iššūkis
2. Knyga, kurios autoriaus pavardė prasideda mano vardo antrąja raide
Mano vardo antra raidė yra U, o šios knygos autorės pavardė yra Umbrasaitė.
Tikrai pajaučiau, kad romanas sudarytas iš daug atskirų pasakojimų, kuriuos pabandyta sujungti į vientisą istoriją. Bet to vientisumo vis dėlto pritrūksta, nes nuolat nukrypstama papasakoti trečiaeilių veikėjų likimų ir nuotykių. Net ir pagrindinė veikėja turi dvi linijas: . Pabaigoje būtinai reikia patąsyti nervus įkišant košmarą ir baisiausią fantaziją bei atsakyti į seniausiai užmirštą klausimą. O pasakotojas (pasakotoja?) tarsi sklendžia šalia veikėjų, veiksme nedalyvauja, bet viską žino ir dar papildo bei tiesiogiai kreipiasi į skaitytoją tarsi suvoktų savo, kaip pasakotojo, vaidmenį šioje istorijoje. Vienu metu šias dalis aš net ėmiau skaityti Ingos Valinskienės balsu, lyg tai būtų dokumentika apie Afrikos gyvūnus (štai kas nutinka, kai savaitgalį aplankai tėvus ir po ilgų mėnesių vėl pamatai lietuvišką komercinę televiziją).
Nors veikėjos feministės (kaip pačios teigia), bet kalbasi vien tik apie vyrus (dar gal šiek tiek apie drabužius, rankines ir papuošalus). Vyras būtinai turi pasipiršti su brangiu deimanto žiedu ir kur nors, kaip nors įspūdingai. Daug reikalaujama iš vyrų ir nieko nerašoma apie moterų pastangas išlaikyti santykius. Lėja iki ašarų susijaudina, kai jai basutes užsega naujas meilužis (nors ką tik bandė išsisukinėti, kad gal tos basutės jai netiks, bus nepatogios, negalės jomis šokti, o ir su savo meilužiu šokti negalės, nes tarp jų 9 metų skirtumas). Dar ji alpsta nuo kvepalų, bet čia atseit gerai. Daug kalbama apie tobulą kūną. Nepatiko, kad į seserį (nors ir juokais ir jai nepykstant) nevengiama kreiptis prasivardžiuojant ("karve tu sena"). Visi labai turtingi arba labai bohemiški.
Nežinau, ar šita knyga paseno, ar aš per daug progresyviai ir liberaliai žiūriu, ar tiesiog per daug kabinėjuosi, bet man daug kur knygoje kvepėjo seksizmu. Taip pat visoje knygoje tik vieną kartą aiškiai paminėta žmogaus rasė (juodaodis) ir spėkit, kuo tas veikėjas pasižymėjo - ogi dalyvavo apiplėšime. Ir tikrai ne vieną kartą man teko vartyti akis dėl kažkokių, rodos, smulkmenų, kurių kiti skaitytojai net nepastebėtų, o man tai buvo priežastis nepamėgti šios knygos. Knygos pradžioje suintriguojama: "Viskas prasidėjo šaltą žiemos vakarą. Nauji metai buvo tik spėję įsibėgėti, sausis skaičiavo pirmąjį savo dešimtadienį, o likimo pirštai jau rezgė netikėtą ir įdomų siužetą nieko apie šiuos kėslus neįtariančiai Lėjai." [9 psl.], tad galvojau, kad tas Lėjos sutiktas plėšikas ir bus amžina jos meilė, bet nieko panašaus. Taip ir nesupratau, kodėl būtent ta diena laikoma lemtinga.
-----
2023-ųjų skaitymo iššūkis
Pagrindinis iššūkis
2. Knyga, kurios autoriaus pavardė prasideda mano vardo antrąja raide
Mano vardo antra raidė yra U, o šios knygos autorės pavardė yra Umbrasaitė.
March 28, 2021
Visai įdomi istorija, nors skaitėsi ir labai lėtai palyginus su kitomis knygomis.
Man tai antroji E. Umbrasaitės knyga, ir vėlgi apie meilės miestą, Paryžių, o kas gi daugiau jame vyks jeigu ne meilės istorija?
Knyga apima nemažą laiko tarpą, per kurį įvyksta daug įvairiausių įvykių, supažindinama su įvairiais veikėjais, jų istorijomis, paaiškinami kai kurie jų pasirinkimai.
Autorė net du kartus sugebėjo mane "apmauti" dėl pabaigos. Du kartus aš galvojau, kad tai jau pabaiga ir kodėl viskas susiklostė taip ir ne kitaip. Tačiau tada, booom ir veiksmas vyksta toliau.
Apibendrinus, ši knyga smagus skaitinys, tačiau nemanau, kad ji man ilgam užsiliks atmintyje, na nebent jos pabaiga.
Man tai antroji E. Umbrasaitės knyga, ir vėlgi apie meilės miestą, Paryžių, o kas gi daugiau jame vyks jeigu ne meilės istorija?
Knyga apima nemažą laiko tarpą, per kurį įvyksta daug įvairiausių įvykių, supažindinama su įvairiais veikėjais, jų istorijomis, paaiškinami kai kurie jų pasirinkimai.
Autorė net du kartus sugebėjo mane "apmauti" dėl pabaigos. Du kartus aš galvojau, kad tai jau pabaiga ir kodėl viskas susiklostė taip ir ne kitaip. Tačiau tada, booom ir veiksmas vyksta toliau.
Apibendrinus, ši knyga smagus skaitinys, tačiau nemanau, kad ji man ilgam užsiliks atmintyje, na nebent jos pabaiga.
September 29, 2020
Iki 50+psl tepavyko iškęsti.. O kai sutikau džipiesą, aifoną ir boifrendą, tai buvo tiesiog ženklai, kad finita la komedia... Gaila kiekvienos sugaištos minutės, tokiems autoriams labai norisi palinkėti, kad jei gali nerašyti, tai ir nerašyk
April 2, 2019
Man labai patinka šios autorės ankstesnė kūryba, bet šioji knyga skaitėsi sunkiai. Pasigedau gilumo.
May 6, 2020
Vidutiniška, prasčiausia iš ankstesnių jos knygų
November 6, 2022
Kupina gyvenimo išminties, prancūziško šarmo knyga.
February 17, 2021
Pirmas susipažinimas su Erika Umbrasaite. Tikėjausi kažko daugiau, tačiau viską atperka keliavimas po Paryžiaus restoranus, galerijas, gatvėles...
Man knygą negali nepatikti, jeigu veiksmas vyksta Paryžiuje. 💓
Man knygą negali nepatikti, jeigu veiksmas vyksta Paryžiuje. 💓
Displaying 1 - 16 of 16 reviews