Autobiografinė vokiečių autoriaus Helmuto Bohno knyga „Prie gyvenimo vartų" – tai Trečiojo reicho kario pasakojimas apie sovietų lageriuose praleistus metus. Mūšiuose prie Nevelio 1944 m. pradžioje dvidešimt devynerių metų H. Bohnas pateko į raudonarmiečių rankas. Po kelių apklausų ir grasinimų sušaudyti autorius perkeliamas į belaisvių stovyklą.
Kalint lageriuose, H. Bohnui tenka patirti visą karo belaisvių būties tragiškumą: sunkų darbą durpyne ir miško kirtimuose, kęsti nepriteklių, badą ir šaltį. Trokšdamas kuo greičiau sugrįžti namo ir palengvinti savo dalią, autorius tapo uoliu „antifašistu".
H. Bohno knyga „Prie gyvenimo vartų" – tai pasakojimas apie neįtikėtinai sunkių gyvenimo aplinkybių verpete atsidūrusį žmogų, laisvės troškimą ir jos kainą.
Pasakojimas iš vokiečio karo belaisvio perspektyvos. Pradžioje knyga kiek padrika, sunkoka suprasti, kas vyksta, bet vėliau tekstas nuoseklesnis, įsivažiuoja.
Mėgstantiems memuarus turėtų patikti - tai paprasto žmogaus pasakojimas apie paprastą norą - gyventi, kuris sunkiai įgyvendinamas nepaprastomis nelaisvės sąlygomis. Nors knyga memuarinė, kai kurie dalykai nutylėti, palikti pačiam autoriui, todėl apie pagrindinį veikėją daug jo nesužinome.
Knygos pradžioje pasakojimas labai detalus, tačiau pabaigoje autorius tarsi išsisemia, paskutinius nelaisvės metus aprašo labai glaustai, matyt, dėl to, kad jau buvo nuo visko pavargęs.
Kadangi rašytojas - iš profesijos korespondentas, tai ir rašymo stilius daugiau publicistinis, su Balio Sruogos rašymo maniera nėra ko lyginti.
Įdomi knyga bendram suvokimui, tačiau skaitinys nėra iš privalomųjų sąrašo.