Knygoje "Perdegimo sindromas. Gebėjimo duoti liga" susipina citatos iš mokslinių veikalų (perdegimo sindromo tyrimų) ir paprastų žmonių, sirgusių perdegimo sindromu, liudijimai.
Dažnas yra girdėjęs apie perdegimo sindromą ir žino, kad jis pasireiškia išsekimu. Tačiau žmonės nežino dar dviejų požymių: sergantys perdegimo sindromu pamažu praranda save kaip asmenybę ir mažėja jų pasiekimai. Mokslininkai nustatė, kad ši šiuolaikinė liga ypač gresia dosniems žmonėms (slaugytojams, pedagogams, kunigams ir 1.1). Ar norėdami išvengti perdegimo sindromo, turėtume nepadėti kitiems?
Pascal'is Ide'as yra Emanuelio bendruomenės kunigas (Paryžiaus arkivyskupija), medicinos, filosofijos ir teologijos mokslų daktaras. Kadangi daug dirbo su pacientais kaip gydytojas, veikale susieja psichologinį, filosofinį ir teologinį žiūros taškus. Pascal'is Ide'as yra parašęs veikalų medicinos, psichologijos, teologijos tematika.
Labai gera knyga, padedanti suvokti savo ribas. Labiau skirta tiems, kurie kasdien dirba su žmonėmis. Darbas juos įpareigoja skirti daug dėmesio, jėgų, bendravimo.. žmogus ilgą laiką atiduoda visą save - kol išsisemia, išdegina visus savo resursus, kol tampa visiškai tuščias. Slogi būsena ir apatija viskam, nelieka nieko kito kaip tik atsitraukti ir padėti sau atgauti pusiausvyrą. Autorius remiasi teologija ir pscichologija, viskas pateikta glaustai ir suprantamai. Pateikti konkretūs patarimai ir situacijos, kada dar gali pats sau padėti, o kada jau kreiptis į specialistus. Svarbiausias dalykas - mokėti gauti - išlaikyti ir pasisavinti - ir tik tada duoti bei dalintis.
🖋️ Perdegimo sindromas - tai tarsi kažko nepadaryti, nusidėvėti, sudeginti save arba išsekinti išeikvojus pernelyg daug energijos, jėgų ir vidinių išteklių. 🖋️ .. šaltumas yra būdas gintis: mažiau atsiveri kitiems, kad mažiau kentėtum. 🖋️ Tas, kuris neturi laiko rūpintis savimi, turės rasti laiko sirgti. ... Savimi rūpintis, save prižiūrėti - tai laikytis keturių pagrindinių reikalavimų: rūpintis miegu; atsipalaiduoti; rūpintis mityba; bent minimaliai sportuoti. 🖋️ Poreikis apkalbėti glaudžiai susijęs su pavydu ir jausmu, kad beveik nekontroliuoji savo gyvenimo ir aplinkos. Savo esme pavydas yra nedėkingumas už tai, kas gauta iš kitų, ir savivertės stokos požymis. 🖋️ .. mokėti gauti, kad galėtum duoti.
Daug gerų ir įdomių minčių, kurios tekste sudėliotos gana chaotiškai ir kartais sunku pagauti, pagal kokią logiką sakiniai/pastraipos atsidūrė toje pačioje pastraipoje/tame pačiame skyriuje. Nors o ko tikėtis iš prancūzo - nejučia kyla tokia mintis, prisiminus kitus šio krašto mokslinius skaitalus.
Jei nebado akių religiniai motyvai (nes knyga pirmiausia rašyta dvasininkams ir praktikuojantiems katalikams) ir jei yra kantrybės ar apskritai priimtinas plaukiojantis stilius, tuomet galima sau susižvejoti įdomių minčių apie perdegimą, jo atsiradimą ir ką daryti, kai jau degi.
Labai subalansuotai parašyta knyga. Ne per daug statistikos, bet kartu tikrai nenuklystama prie populiariosios psichologijos žanro. Pateikiama konkrečių, konstruktyvių patarimų, situacija piešiama ne idealizuojant. Knyga parašyta ne vien sausai ir moksliškai, bet drauge jautriai.
Naudinga knyga tiems, kas jaučia, kad darbe ar kitoje veikloje tuoj "perdegs", ar jau perdegė, ar tiesiog gresia perdegimas. "PS yra procesas, kuris prasideda pirmine didelės motyvacijos ir didelio užsidegimo būsena ir baigiasi idealo ir lūkesčių sunaikinimu." Kadangi autorius yra kunigas, perdegimo sindromas aprašomas orientuojantis į kunigus, vienuoles ir pan., nemažai nuorodų į katalikų mistikus, šventuosius, šv. Raštą. Tačiau autorius taip pat yra ir mokslų daktaras, tad knyga remiasi daugybe mokslinių tyrimų (knygos pabaigoje pateikta virš 400 išnašų). Rašymo stilius gan "prancūziškas", t.y. kiek "suveltas", įmantrus. Bet man tai skaityti nekliudė. Daug naudingos informaicjos apie perdegimo sindromą - kaip nustatoma diagnozė, kokie požymiai (emocinis išsekimas, depersonalizacija, savirealizacijos mažėjimas), etapai, skirtumai nuo depresijos, gydymo būdai. Vaizdingas meilės-mainų modelis: gauti-įsisavinti-duoti.
Knyga labai trumpą, konkreti, tačiau vietomis naudojamos sudėtingos sąvokos ir buvo sunku suprasti tekstą. Autorius daug remiasi religiniais pavyzdžiais, kas, man skaitant, nebuvo priimtina. Kai kuriems teiginiams trūksta pagrindimo ir/arba jie skamba labai "tuščiai", pvz.: "Nesisielokite dėl kitų kritikos" be išsamesnio paaiškinimo. Visgi knyga leidžia susidaryti aiškesnį supratimą, kas yra perdegimi sindromas ir kas jį lemia. Dėl knygos struktūros lengva atsirinkti aktualią informaciją.
Kaip ir kiekviena knyga turi savo skaitytoją. Man labai padėjo suprasti šį reiškinį, pajausti save, žinoti kada spaust stabdžius ir atsisakyti visagalybės sindromo
Lengvas ir aiškus rašymo stilius, nemažai vietų norėjosi pasižymėti. Tačiau jei knygos pagrindinis akcentas būtų ne dvasininkų atvejai, manau būtų maloniau ir lengviau skaityti