What do you think?
Rate this book
Kuksando. Kelio knyga
Algirdas Kumža daugybę metų gilinasi į kuksando paslaptis, turi kuksando mokytojo kvalifikaciją. Nacionalinio kuksando centro Lietuvoje kūrėjas. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, ambasadorius. Alpinistas. Knygos „Himalajai. Vienos ekspedicijos dienoraštis“ autorius.
Kuksando – tai viena seniausių pasaulyje kūno ir proto tobulinimo sistemų. Kelis tūkstantmečius mokymas, kaip sustiprinti žmogaus gyvybinę energiją, kad jis gyventų ilgą ir sveiką gyvenimą, buvo slaptas. Korėjos kalnuose atsiskyrėliai jį iš kartos į kartą perduodavo tik savo mokiniams. Tačiau viskas keičiasi, ir prieš keletą dešimtmečių senoji Rytų išmintis atsivėrė pasauliui. Lietuviai jau irgi atrado kuksando. Skaitydami šią knygą, sužinosite, kaip atgauti jaunystės gyvybingumą, įveikti stresą ir nemigą, nusikratyti varginančių skausmų, subalansuoti dienos režimą ir mitybą. Sutiksite daug įdomių žmonių, sužinosite stulbinamų faktų ir neįtikimų istorijų, kurios kartais graudins, o kartais privers nusišypsoti ir praskaidrins nuotaiką.
Pastarieji metai man buvo kupini architektūros darbų ir tolimų kelionių.
Jei ne kuksando pratybos ir meistro Jin Moko patarimai, kažin ar būčiau
tiek daug padaręs.
Architektas Algirdas Kaušpėdas
Ši sistema turi viską, kas reikalinga žmogaus sveikatai. Ji leidžia laiptelis
po laiptelio atskleisti žmogaus kūno ir dvasios gebėjimus.
Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas dr. Dalius Barkauskas
Kuksando – tai viena seniausių pasaulyje kūno ir proto tobulinimo sistemų. Kelis tūkstantmečius mokymas, kaip sustiprinti žmogaus gyvybinę energiją, kad jis gyventų ilgą ir sveiką gyvenimą, buvo slaptas. Korėjos kalnuose atsiskyrėliai jį iš kartos į kartą perduodavo tik savo mokiniams. Tačiau viskas keičiasi, ir prieš keletą dešimtmečių senoji Rytų išmintis atsivėrė pasauliui. Lietuviai jau irgi atrado kuksando. Skaitydami šią knygą, sužinosite, kaip atgauti jaunystės gyvybingumą, įveikti stresą ir nemigą, nusikratyti varginančių skausmų, subalansuoti dienos režimą ir mitybą. Sutiksite daug įdomių žmonių, sužinosite stulbinamų faktų ir neįtikimų istorijų, kurios kartais graudins, o kartais privers nusišypsoti ir praskaidrins nuotaiką.
Pastarieji metai man buvo kupini architektūros darbų ir tolimų kelionių.
Jei ne kuksando pratybos ir meistro Jin Moko patarimai, kažin ar būčiau
tiek daug padaręs.
Architektas Algirdas Kaušpėdas
Ši sistema turi viską, kas reikalinga žmogaus sveikatai. Ji leidžia laiptelis
po laiptelio atskleisti žmogaus kūno ir dvasios gebėjimus.
Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas dr. Dalius Barkauskas
264 pages, Hardcover
Published January 1, 2018
About the author
Algirdas Kumža
8 books11 followersTeisininkas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
2006-2008 m. – Lietuvos Respublikos ambasadorius Ukrainoje.
2006-2008 m. – Lietuvos Respublikos ambasadorius Ukrainoje.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 3 of 3 reviews
March 24, 2019
Sužadino smalsumą pamėginti pačiai.
Read
July 12, 2024Patraukli įžanga į nežinomą kuksando pasaulį.
* Kuksando - ne gydymas. Mes kuriame harmoniją ir kūnas ima keistis.
* Kvėpavimas keičia kraujo ląsteles, jos sustiprėja.
* Neraukit antakių, šypsokitės, atsipalaiduokit! Neįtempkit antakių, be happy! - būkit laimingi! Kvėpuokit pro nosį, įsivaizduokit, kad oras eina į stuburo apačią. Jei esate pavargę, apie kvėpavimą negalvokit, apie nieką negalvokit, tegul oras teka tiesia linija žemyn. Kvėpuokit pilvo apačia.
* Judesį darome, kol malonu; kvėpuojame pilvo apačia; pratimus darome pasirėmę ištiestais rankų pirštais.
* Jūs ramūs ir laimingi. Įsivaizduokite savo pėdas, apšviestas švelnios šviesos. Šviesa įsiskverbia į pėdas, kyla nuo kulno iki kelių, per šlaunis iki dandžion (mūsų energijos centras, keli centimetrai žemiau bambos). Tokia pat švelni švieselė pasirodo prie mūsų delnų. Nuo pirštų galų šviesa kyla per riešus, alkūnes, pečius iki kaklo. Lėtai nuo galvos keliaujame per kaklą, stuburą iki pat jo uodegėlės. Tada apšviečiame šonkaulius ir sustojame dandžion taške. Dabar nušvitęs visas kūnas - matome visus organus. Nuo kaklo stemple leidžiamės žemyn - plaučiai, širdis, diafragma, po ja - skrandis, blužnis, kepenys, plonoji žarna, storoji žarna, paskui dar žemyn, taip atkeliaujate prie nugaros - inkstai, šlapimo pūslė. Dabar vidaus organai pradingsta, lieka tik griaučiai - kaip rentgeno nuotraukoje. Dar po kelių sekundžių kūne nelieka nieko - nei kaulų, nei raumenų. Akys dandžion taške - matote tuštumą. Jeigu pūstų vėjas, eitų kiaurai. Su oru traukiate energiją į dandžion ir ji pasklinda kūne. Įkvepiame tyliai ir tolygiai per penkias sekundes, iškvepiame irgi per penkias. Panyrate į šią būseną ir galiausiai pamirštate kūną.
* Medituojant keičiame pozas, kuksando meistrai jų sugalvojo 433. (...)
Kai pučiame balioną, energiją siunčiame į visas jo sieneles. Taip ir mūsų kūnas - jis visas turi gauti energijos. Vien mintimi nukreipti energiją sunku, o su judesiu - lengviau. Pozos pagerina cirkuliaciją. Siunčiame signalą vis į kitą baliono pusę.
Mūsų galvos smegenų motorinė žievė nuolatos stimuliuojama naujais impulsais, jai neleidžiama užmigti.
* Pavargus reikia pamasažuoti reikiamą tašką plaštakoje, pakilus karščiui ir įsiskaudėjus galvai iš šonų suspausti vidurinį kojos pirštą.
* Nesėdėk sukryžiavęs kojų, miegok ant nugaros! Žiūrėk, kad tavo paties ir tavo namiškių kojų nykščiai būtų tiesūs ir lankstūs! Kodėl? Todėl, kad nuo pirmojo nykščio kauliuko prasideda visa kaulų sistema. palinkęs kauliukas - turėsi bėdų su stuburu. Kas rytą sukiok tą kauliuką į kairę ir į dešinę, o paskui timptelėk į viršų.
* Dvasinis nuovargis dėl verslo rūpesčių ar nevykusio bendravimo susikaupia sprando srityje, psichologinis nuovargis dėl šeimos rūpesčių - krūtinėje, fizinis - apatinėje kūno dalyje. Viršuje turi būti tuščia - būk atsipalaidavęs, nesusigūžęs, o tavo apačia turi būti stipri.
* [Tradicinės jaučių kaulų sriubos] reikia ir jauniems kaulams, ir seniems. Sultinys suteiks jėgų ir sveikatos visai dienai.
Žmogui po sunkios ligos tokia sriuba išaugina sparnus. Tai valstiečių valgis, bet legenda sako, kad ir karaliai ją mėgo. Galvijų kaulai virė visą parą. Ir Jin Mokas daug kartų yra viręs jaučių kaulų sriubos, kartais net dvi dienas ir naktis yra kurstęs silpną ugnį ir į puodą pilstęs vandens. Nėra griežtų taisyklių, kiek valandų ir kiek vandens reikia, - kiekvienas verda savaip. Nusipirkai turguje kaulų, pamerki parai į šaltą vandenį, kad blogas kraujas ištekėtų, o tada nuplauni ir verdi.
* Lietuvoje reikia šilto maisto ir daugiau kalorijų. (...) Žmogus yra žolėdis, bet mes gyvenimą trumpiname valgydami mėsą. Žuvys daro mažesnę įtaką, kenkia mažiau, bet aukščiausią dvasinį lygį žmogus pasiekia tapęs vegetaru. (...) Kuksando meistrai badauti nepataria, nes badaudamas žmogus praranda daug energijos. (...) Reikia pusiausvyros - nepersivalgyti ir nebadauti. Visada prisiminkite taisyklę, kuri tinka 80 procentų, - neperpildykite skrandžio. Praktikuojant geriau nevalgyti šalto ir aštraus maisto.
(- Bet juk korėjiečiai valgo labai aštriai?
- Taip, bet Korėjoje ir skrandžio vėžys dažnas. Sveikam skrandžiui aštrumas nepakenks, bet jautriam - blogai.)
Sveikiausia valgyti šviežią, neapdorotą, natūralų maistą - jis turi gyvos energijos. Maistas yra žemės energija. Ją reikia priimti, kol ji nesuardyta pašalinių poveikių. Jei norima šilto maisto, geriau virti, o ne kepti.
Svarbu nuolat jausti savo organizmą. Reikia kalbėtis su savimi!
* Arba išmoksite medituoti, arba visi nuo įtampos išprotėsite. Jūsų protas niekada nepailsi! (...) Miegantis protas irgi dirba. Tik nuoširdi meditacija išlaisvina protą.
* Kalnuose tibetietis man sakė: jeigu eini greičiau nei asilas - pats esi asilas.
* Sustabdyk mašiną ir įdėmiai apžiūrėk viską aplinkui, bet savo variklio - dandžion - neišjunk. Tai ir yra meditacija - sustoti, būti čia ir dabar! Jei praktikuosi kasdien, pasijusi labai laimingas. Ilgiau papraktikavęs energijos erdvėje pajusi karštį ir nejučia pradėsi šypsotis - tame taške gaminasi laimės hormonas serotoninas.
* Mąstymas reikalauja itin daug energijos. Mąstymą nukreipk į vidų, tada neprarasi energijos. Neišleisk jos pro jutimo organus - ausis, nosį, akis. Visi žmonės skirtingi: vieni suvaldo energiją judėdami, kiti - medituodami. Svarbu, kad mąstymas tavęs neužvaldytų. Tada negalėsi susikaupti. Kasdien bent pusvalandį panirk į vidų.
* Jin Mokas ėmė mane mokyti taisyklingai kvėpuoti ir perspėjo, kad visokie eksperimentai su plaučiais gali būti žalingi. Plaučių audiniai švelnūs kaip kūdikio oda, todėl kvėpavimas turi būti neskubus, ramus tylus. Dieną kitą galima eksperimentuoti, bet ilgesnį laiką nenatūralus kvėpavimas gali padaryti žalos. Būtina, kad protas būtų atsipalaidavęs ir susitelkęs. jeigu protas įsitempęs, ir kūnas bus įsitempęs. Tada ir energija kūnu neteka. Krūtinės raumenų nereikia, dirba tik diafragma ir pilvo raumuo.
* Kančia yra blogai, antra vertus, ji suteikia pamokomos patirties, nes kenčiantieji ieško esminių dalykų. jeigu jie būtų laimingi, šitai jiems nerūpėtų.
* Kai užmiršti save, suvoki tikrovę. Meditacija nėra lengvas darbas, bet jei pradėjai, turi dirbti. Nes į galvą jau įmetei tą sėklą. dabar nori nenori ji išsikals ir augs. Geriau ją prižiūrėti negu palikti a ugti savaime. Likęs vien su savimi pamatai, kiek tavo gilumoje juodumo. Tada ir protas gali "pavažiuoti", atsiranda baimė, netikėjimas, plaki save. Todėl ir reikia turėti labai stiprų centrą dandžion, kuris pasiekiamas per meditacijas.
* Visus pratimus darome ištiesę pirštus. Stiprūs pirštai - stiprūs ir vidaus organai. Mūsų pirštai susiję su vidaus organais.
Vakarų medikai yra tos pačios nuomonės. Iš rankų pirštų tvirtumo galima daug pasakyti apie žmogaus būklę. Mažėjant griebimo jėgai, padidėja greitos mirties pavojus. Tą jau nustatė mokslas.
* Mūsų galimybės yra nerimotos, stabdžiai - smegenyse. Judesys ir kvėpavimas - pamatinės mūsų gyvenimo sąvokos! Sėdėjimas mus žudo, kūnas nepritaikytas sėdėti. Nėra tokio dalyko kaip sveika sėdėjimo padėtis. Galime kiek perdėdami sakyti, kad sėdint mūsų raumenys yra tokie pat aktyvūs kaip negyvo arklio.
* Kvėpuokime taip, kaip kvėpuoja kūdikiai! Žiūrėkite, kūdikis kvėpuoja pilvuku - jis linksmas, nes taip kvėpuojant gaminasi daug serotonino, kitaip dar vadinamo laimės hormonu. Kūdikis truputį nusnūsta ir vėl žvalus! Taip yra todėl, kad toks kvėpavimas atkuria energiją. Vos gimęs kūdikis kvėpuoja pilvuku; vaikas auga ir vis daugiau mąsto - ir vis daugiau energijos (ir deguonies) reikia smegenims, kvėpuojama vis aukščiau - plaučiais! Kvėpavimo funkcija vis kyla. Energija turėtų likti dandžion taške, bet ji pakyla aukštyn - o tai jau streso ir įvairių negalavimų priežastis. Kai kvėpuojama dar aukščiau - vien viršutiniais kvėpavimo takais, kai kvėpavimo funkcija atliekama aukščiau nei pečiai, po trijų dienų žmogus miršta.
ką galiu patarti? Paprastas pratimas: nusiraminę užmerktie akis ir įsivaizduoktie stuburo galą - uodegikaulį. "_iūrėkite" į jį, jauskite visą kūną nuo galvos iki stuburo uodegikaulio. Taip susigrąžinsite išeikvotą energiją; karštis, sukeliantis blogas emocijas, vėl nusileis žemyn, nurims ir emocijos. Energija gaminama pilo apačioje, todėl kvėpavimas pilvu yra natūraliausias. mes kvėpuojame vis aukščiau esančiais organais, nes mąstome, kalbame, jaudinamės. Po ilgesnių pratybų išmoksme kvėpuoti lėčiau. (...)
Kai judame, dirba ne tik raumenys, sąnariai, raiščiai, bet ir vidaus organai. Kai kvėpuojame pilvu, tai darome dėl diafragmos. Diafragma juda 10-15 cm amplitude. Per šį judesį savaip masažuojami vidaus organai - jie visi juda, slyusta vienas kito atžvilgiu. Per vieną įkvėpimą inkstas pasislenka 4-6 cm. Taigi galime sakyti, kad kvėpuojant pilvu inkstas vaikšto ir mankštinasi. kai kvėpuojame krūtine, diafragma juda tik 2-3 cm; tada kraujotaka nebūna optimali, kaupiasi įvairios nuosėdos, formuojasi druskos ir akmenys.
kai kvėpuojame pilvu, giliau, bet rečiau, pasisaviname daugiau deguonies. kai kvėpuojame krūtine, kvėpuojame paviršutiniškai ir dažnai. Paradoksalu, bet taip kvėpuodami gauname nedaug deguonies. (...)
Norint sportuoti, reikia išmokti kvėpuoti. jeigu kvėpuojame krūtine, turėsime daug bėdų. Galime sakyti, kad šiuolaikinis žmogus kvėpuoja paviršutiniškai ir per dažnai. (...) jeigu kvėpuoju per dažnai, greičiau dylu. Tas pats, jeigu persivalgau.
Iš sporto salės grįžtame išsekę, o po kuksando pratybų jaučiame, kaip sustiprėjo mūsų energija. Kodėl? Todėl, kad kuksando pratybos atkuria gyvybės energiją! Judesys ir kvėpavimas daro stebuklus. (...)
Kuksando pratybos turi teikti malonumą. Sukitės ir lenkitės tol, kol malonu, kol nejaučiate jokio skausmo. (...) Judesys atsipalaiduojant! Daugiausia pasiekiame, kai judesį darome atsipalaidavę. O atsipalaiduojame giliai kvėpuodami ir susikoncentravę.
* Kuksando - ne gydymas. Mes kuriame harmoniją ir kūnas ima keistis.
* Kvėpavimas keičia kraujo ląsteles, jos sustiprėja.
* Neraukit antakių, šypsokitės, atsipalaiduokit! Neįtempkit antakių, be happy! - būkit laimingi! Kvėpuokit pro nosį, įsivaizduokit, kad oras eina į stuburo apačią. Jei esate pavargę, apie kvėpavimą negalvokit, apie nieką negalvokit, tegul oras teka tiesia linija žemyn. Kvėpuokit pilvo apačia.
* Judesį darome, kol malonu; kvėpuojame pilvo apačia; pratimus darome pasirėmę ištiestais rankų pirštais.
* Jūs ramūs ir laimingi. Įsivaizduokite savo pėdas, apšviestas švelnios šviesos. Šviesa įsiskverbia į pėdas, kyla nuo kulno iki kelių, per šlaunis iki dandžion (mūsų energijos centras, keli centimetrai žemiau bambos). Tokia pat švelni švieselė pasirodo prie mūsų delnų. Nuo pirštų galų šviesa kyla per riešus, alkūnes, pečius iki kaklo. Lėtai nuo galvos keliaujame per kaklą, stuburą iki pat jo uodegėlės. Tada apšviečiame šonkaulius ir sustojame dandžion taške. Dabar nušvitęs visas kūnas - matome visus organus. Nuo kaklo stemple leidžiamės žemyn - plaučiai, širdis, diafragma, po ja - skrandis, blužnis, kepenys, plonoji žarna, storoji žarna, paskui dar žemyn, taip atkeliaujate prie nugaros - inkstai, šlapimo pūslė. Dabar vidaus organai pradingsta, lieka tik griaučiai - kaip rentgeno nuotraukoje. Dar po kelių sekundžių kūne nelieka nieko - nei kaulų, nei raumenų. Akys dandžion taške - matote tuštumą. Jeigu pūstų vėjas, eitų kiaurai. Su oru traukiate energiją į dandžion ir ji pasklinda kūne. Įkvepiame tyliai ir tolygiai per penkias sekundes, iškvepiame irgi per penkias. Panyrate į šią būseną ir galiausiai pamirštate kūną.
* Medituojant keičiame pozas, kuksando meistrai jų sugalvojo 433. (...)
Kai pučiame balioną, energiją siunčiame į visas jo sieneles. Taip ir mūsų kūnas - jis visas turi gauti energijos. Vien mintimi nukreipti energiją sunku, o su judesiu - lengviau. Pozos pagerina cirkuliaciją. Siunčiame signalą vis į kitą baliono pusę.
Mūsų galvos smegenų motorinė žievė nuolatos stimuliuojama naujais impulsais, jai neleidžiama užmigti.
* Pavargus reikia pamasažuoti reikiamą tašką plaštakoje, pakilus karščiui ir įsiskaudėjus galvai iš šonų suspausti vidurinį kojos pirštą.
* Nesėdėk sukryžiavęs kojų, miegok ant nugaros! Žiūrėk, kad tavo paties ir tavo namiškių kojų nykščiai būtų tiesūs ir lankstūs! Kodėl? Todėl, kad nuo pirmojo nykščio kauliuko prasideda visa kaulų sistema. palinkęs kauliukas - turėsi bėdų su stuburu. Kas rytą sukiok tą kauliuką į kairę ir į dešinę, o paskui timptelėk į viršų.
* Dvasinis nuovargis dėl verslo rūpesčių ar nevykusio bendravimo susikaupia sprando srityje, psichologinis nuovargis dėl šeimos rūpesčių - krūtinėje, fizinis - apatinėje kūno dalyje. Viršuje turi būti tuščia - būk atsipalaidavęs, nesusigūžęs, o tavo apačia turi būti stipri.
* [Tradicinės jaučių kaulų sriubos] reikia ir jauniems kaulams, ir seniems. Sultinys suteiks jėgų ir sveikatos visai dienai.
Žmogui po sunkios ligos tokia sriuba išaugina sparnus. Tai valstiečių valgis, bet legenda sako, kad ir karaliai ją mėgo. Galvijų kaulai virė visą parą. Ir Jin Mokas daug kartų yra viręs jaučių kaulų sriubos, kartais net dvi dienas ir naktis yra kurstęs silpną ugnį ir į puodą pilstęs vandens. Nėra griežtų taisyklių, kiek valandų ir kiek vandens reikia, - kiekvienas verda savaip. Nusipirkai turguje kaulų, pamerki parai į šaltą vandenį, kad blogas kraujas ištekėtų, o tada nuplauni ir verdi.
* Lietuvoje reikia šilto maisto ir daugiau kalorijų. (...) Žmogus yra žolėdis, bet mes gyvenimą trumpiname valgydami mėsą. Žuvys daro mažesnę įtaką, kenkia mažiau, bet aukščiausią dvasinį lygį žmogus pasiekia tapęs vegetaru. (...) Kuksando meistrai badauti nepataria, nes badaudamas žmogus praranda daug energijos. (...) Reikia pusiausvyros - nepersivalgyti ir nebadauti. Visada prisiminkite taisyklę, kuri tinka 80 procentų, - neperpildykite skrandžio. Praktikuojant geriau nevalgyti šalto ir aštraus maisto.
(- Bet juk korėjiečiai valgo labai aštriai?
- Taip, bet Korėjoje ir skrandžio vėžys dažnas. Sveikam skrandžiui aštrumas nepakenks, bet jautriam - blogai.)
Sveikiausia valgyti šviežią, neapdorotą, natūralų maistą - jis turi gyvos energijos. Maistas yra žemės energija. Ją reikia priimti, kol ji nesuardyta pašalinių poveikių. Jei norima šilto maisto, geriau virti, o ne kepti.
Svarbu nuolat jausti savo organizmą. Reikia kalbėtis su savimi!
* Arba išmoksite medituoti, arba visi nuo įtampos išprotėsite. Jūsų protas niekada nepailsi! (...) Miegantis protas irgi dirba. Tik nuoširdi meditacija išlaisvina protą.
* Kalnuose tibetietis man sakė: jeigu eini greičiau nei asilas - pats esi asilas.
* Sustabdyk mašiną ir įdėmiai apžiūrėk viską aplinkui, bet savo variklio - dandžion - neišjunk. Tai ir yra meditacija - sustoti, būti čia ir dabar! Jei praktikuosi kasdien, pasijusi labai laimingas. Ilgiau papraktikavęs energijos erdvėje pajusi karštį ir nejučia pradėsi šypsotis - tame taške gaminasi laimės hormonas serotoninas.
* Mąstymas reikalauja itin daug energijos. Mąstymą nukreipk į vidų, tada neprarasi energijos. Neišleisk jos pro jutimo organus - ausis, nosį, akis. Visi žmonės skirtingi: vieni suvaldo energiją judėdami, kiti - medituodami. Svarbu, kad mąstymas tavęs neužvaldytų. Tada negalėsi susikaupti. Kasdien bent pusvalandį panirk į vidų.
* Jin Mokas ėmė mane mokyti taisyklingai kvėpuoti ir perspėjo, kad visokie eksperimentai su plaučiais gali būti žalingi. Plaučių audiniai švelnūs kaip kūdikio oda, todėl kvėpavimas turi būti neskubus, ramus tylus. Dieną kitą galima eksperimentuoti, bet ilgesnį laiką nenatūralus kvėpavimas gali padaryti žalos. Būtina, kad protas būtų atsipalaidavęs ir susitelkęs. jeigu protas įsitempęs, ir kūnas bus įsitempęs. Tada ir energija kūnu neteka. Krūtinės raumenų nereikia, dirba tik diafragma ir pilvo raumuo.
* Kančia yra blogai, antra vertus, ji suteikia pamokomos patirties, nes kenčiantieji ieško esminių dalykų. jeigu jie būtų laimingi, šitai jiems nerūpėtų.
* Kai užmiršti save, suvoki tikrovę. Meditacija nėra lengvas darbas, bet jei pradėjai, turi dirbti. Nes į galvą jau įmetei tą sėklą. dabar nori nenori ji išsikals ir augs. Geriau ją prižiūrėti negu palikti a ugti savaime. Likęs vien su savimi pamatai, kiek tavo gilumoje juodumo. Tada ir protas gali "pavažiuoti", atsiranda baimė, netikėjimas, plaki save. Todėl ir reikia turėti labai stiprų centrą dandžion, kuris pasiekiamas per meditacijas.
* Visus pratimus darome ištiesę pirštus. Stiprūs pirštai - stiprūs ir vidaus organai. Mūsų pirštai susiję su vidaus organais.
Vakarų medikai yra tos pačios nuomonės. Iš rankų pirštų tvirtumo galima daug pasakyti apie žmogaus būklę. Mažėjant griebimo jėgai, padidėja greitos mirties pavojus. Tą jau nustatė mokslas.
* Mūsų galimybės yra nerimotos, stabdžiai - smegenyse. Judesys ir kvėpavimas - pamatinės mūsų gyvenimo sąvokos! Sėdėjimas mus žudo, kūnas nepritaikytas sėdėti. Nėra tokio dalyko kaip sveika sėdėjimo padėtis. Galime kiek perdėdami sakyti, kad sėdint mūsų raumenys yra tokie pat aktyvūs kaip negyvo arklio.
* Kvėpuokime taip, kaip kvėpuoja kūdikiai! Žiūrėkite, kūdikis kvėpuoja pilvuku - jis linksmas, nes taip kvėpuojant gaminasi daug serotonino, kitaip dar vadinamo laimės hormonu. Kūdikis truputį nusnūsta ir vėl žvalus! Taip yra todėl, kad toks kvėpavimas atkuria energiją. Vos gimęs kūdikis kvėpuoja pilvuku; vaikas auga ir vis daugiau mąsto - ir vis daugiau energijos (ir deguonies) reikia smegenims, kvėpuojama vis aukščiau - plaučiais! Kvėpavimo funkcija vis kyla. Energija turėtų likti dandžion taške, bet ji pakyla aukštyn - o tai jau streso ir įvairių negalavimų priežastis. Kai kvėpuojama dar aukščiau - vien viršutiniais kvėpavimo takais, kai kvėpavimo funkcija atliekama aukščiau nei pečiai, po trijų dienų žmogus miršta.
ką galiu patarti? Paprastas pratimas: nusiraminę užmerktie akis ir įsivaizduoktie stuburo galą - uodegikaulį. "_iūrėkite" į jį, jauskite visą kūną nuo galvos iki stuburo uodegikaulio. Taip susigrąžinsite išeikvotą energiją; karštis, sukeliantis blogas emocijas, vėl nusileis žemyn, nurims ir emocijos. Energija gaminama pilo apačioje, todėl kvėpavimas pilvu yra natūraliausias. mes kvėpuojame vis aukščiau esančiais organais, nes mąstome, kalbame, jaudinamės. Po ilgesnių pratybų išmoksme kvėpuoti lėčiau. (...)
Kai judame, dirba ne tik raumenys, sąnariai, raiščiai, bet ir vidaus organai. Kai kvėpuojame pilvu, tai darome dėl diafragmos. Diafragma juda 10-15 cm amplitude. Per šį judesį savaip masažuojami vidaus organai - jie visi juda, slyusta vienas kito atžvilgiu. Per vieną įkvėpimą inkstas pasislenka 4-6 cm. Taigi galime sakyti, kad kvėpuojant pilvu inkstas vaikšto ir mankštinasi. kai kvėpuojame krūtine, diafragma juda tik 2-3 cm; tada kraujotaka nebūna optimali, kaupiasi įvairios nuosėdos, formuojasi druskos ir akmenys.
kai kvėpuojame pilvu, giliau, bet rečiau, pasisaviname daugiau deguonies. kai kvėpuojame krūtine, kvėpuojame paviršutiniškai ir dažnai. Paradoksalu, bet taip kvėpuodami gauname nedaug deguonies. (...)
Norint sportuoti, reikia išmokti kvėpuoti. jeigu kvėpuojame krūtine, turėsime daug bėdų. Galime sakyti, kad šiuolaikinis žmogus kvėpuoja paviršutiniškai ir per dažnai. (...) jeigu kvėpuoju per dažnai, greičiau dylu. Tas pats, jeigu persivalgau.
Iš sporto salės grįžtame išsekę, o po kuksando pratybų jaučiame, kaip sustiprėjo mūsų energija. Kodėl? Todėl, kad kuksando pratybos atkuria gyvybės energiją! Judesys ir kvėpavimas daro stebuklus. (...)
Kuksando pratybos turi teikti malonumą. Sukitės ir lenkitės tol, kol malonu, kol nejaučiate jokio skausmo. (...) Judesys atsipalaiduojant! Daugiausia pasiekiame, kai judesį darome atsipalaidavę. O atsipalaiduojame giliai kvėpuodami ir susikoncentravę.
November 11, 2020
Knyga pamažu, švelniai įtraukia į pietų Korėjos/Tibeto kontekstą. Joje daug autoriaus darytų nuotraukų, atsiminimų apie keliones, šventas vietas, įdomius dvasingus žmones, korėjiečius, kitus keliautojus sventimšalius ir jų patirtį. Visa tai padeda tarsi nukeliauti ten, o konkrečių pratimų ar tikslių praktikų aprašymų čia nerasite (jų beje, visai nepasigedau) tik tai, kad viskas prasideda nuo taisyklingo kvėpavimo. Perskaičius norisi giliau pasinerti į knygoje aprašytus dalykus: Kailašo kalnas, Tibeto šamanai, kuksando pratimai, či energija... sužadina smalsumą.
Displaying 1 - 3 of 3 reviews