Raganos širdis

by Renata Šerelytė

Barbora Radvilaitė mūsų istorinėje ir literatūrinėje tradicijoje – bent jau kol kas – priklauso vyriškajai paradigmai. Pasitelkiant vyrišką logiką ir fiziologiją, ne kartą buvo bandyta įspėti ir paaiškinti šios moters paslaptį. Žinodama, kad tokie bandymai ne visada sėkmingi, šiame romane nesistengiau nieko „išaiškinti", – juk paslaptys mieliau paklūsta intuicijai nei logikai.

Genres: Historical

224 pages, Hardcover

First published February 7, 2018

About the author

Renata Šerelytė (g. 1970) – prozininkė, poetė, dramaturgė, kritikė, žurnalistė. 1988 m. baigė Šimonių vidurinę mokyklą, metus dirbo mokyklos bibliotekoje. 1994 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Dirbo vaikų žurnale „Žvaigždutė“, kultūros savaitraštyje „7 meno dienos“, žurnale „Jaunimo gretos“. Šiuo metu bendradarbiauja „Šiaurės Atėnuose“, internetiniuose dienraščiuose. R. Šerelytė debiutavo 1986 m. žurnale „Moksleivis“. Pirmasis novelių rinkinys – „Žuvies darinėjimas“ (1995). Išleido novelių rinkinius „Balandų ratas“ (1997), „O ji tepasakė miau“ (2001), romanus „Ledynmečio žvaigždės“ (1999), „Vardas tamsoje“ (2004), du nuotykinių istorinių apysakų rinkinius vaikams, eilėraščių rinkinį vaikams, esė rinkinį „Laukiniai mėnesiai“ (2006). Nuotykinių istorinių apysakų rinkinys vaikams „Jundos lemtis“ pažymėtas kaip geriausia 1997 m. lietuvių autoriaus knyga vaikams. Jos pjesė „Stoglangis“ 1999 m. laimėjo II vietą Atviros Lietuvos fondo paskelbtame pjesių, skirtų vaikų ir paauglių teatrui, konkurse. 2000 m. autorė apdovanota Žemaitės premija už romaną „Ledynmečio žvaigždės“. 2001 m. už novelistiką, išspausdintą literatūros mėnraštyje „Metai“, R. Šerelytei įteikta A. Vaičiulaičio premija. „ Moteris, kuri nekompleksuoja, kad ji moteris, – retas literatūroje atvejis; pasaulis atsiveria netikėtu rakursu, su švelnia ironija ir simpatija, piešiama viskas – nuo Gagarino iki Donelaičio, nuo Arteko iki psichoanalizės, nuo tautinių televizijų marazmo iki teisinių absurdų“ (Gintaras Beresnevičius).

Reviews

[Caro the Helmet Lady · Rating 4 out of 5]

Jeigu nesitikite rimto "akademinio" istorinio romano ir nesibodite šiokio tokio mistikos dvelksmo - ši knyga bus pats tas. Maniau, kad Barboros Radvilaitės tema yra nuvalkiota iki dantų skausmo ir nieko naujo čia jau nebepridursi. Bet va, pridėjo autorė dar vieną veikėją, fikcinę Magdaleną - šiek tiek miesto beprotę, šiek tiek Dievo palytėtą, nuskurdusią bajoraitę - ir prašau, gavosi beveik dark fantasy kūrinys. Beveik.

Perskaičiau ant smūgio, nors nepasakysiu, kad veiksmas buvo tobulai suręstas - kai kur jo pasirodė per mažai, ypač pradžioje, kur tenka pasinerti į Magdalenos jausmų ir minčių pasaulį. Magdalena nėra paprasta mergina, nėra paprasti ir juos nuotykiai, o jų tikrai nemažai. Nors va jos studijų metai man nesirišo su visu jos gyvenimu ir atrodė smarkiai pritempti. Bet pati Magdalena įdomi ir mįslinga, taip ir norisi pridurti - "jos vardas Tamsa". Įdomus gaunasi jos portretas kaip savotiško Barboros Radvilaitės "doppelgangerio". Perskaitę - suprasite.
Kaip atsvarą šiai tamsai gauname saldžiai karčią Barboros ir Žygimanto Augusto meilę. Čia tai jau nieko ypatingo, tiesiog padoriai parašyta graži ir liūdna meilės istorija.

Mėgstu Šerelytę ir jos rašymo stilių, tos visos jos pasąmonės ir baubai lendantys iš sapnų ir tikrovės man irgi patinka. Iki tobulybės man vis gi pritrūko, nors ir visai nedaug... Norėtųsi, kad knyga būtų šiek tiek ilgesnė, kad daugiau būtų joje istorijos, o ne tik probėgšmais minimi įvykiai ir žmonės, man rodos taip mistika dar labiau suspindėtų. Bet visumoje - patiko.

[Ingrida Lisauskiene · Rating 5 out of 5]

Paimdamas naują knygą apie jau žinomas iastorines asmenybes, visada tikiesi naujo istorinio vingio, naujų detalių, intriguojančio siužeto. Šį kartą autorė žinomą Barboros ir Žygimanto Augusto meilės istoriją apvelka nauju rūbu- ji tampa tik šalutine pagrindinės knygos veikėjos Magdalenos sudėtingo gyvenimo scena. Raganos ir žiniuonės etiketė moters istoriją daro dar mislingesne, tačiau puikiai atspindi to meto įvairių socialinių sluoksnių gyvenimą. Gal tik tetrališkumo kai kuriuose epizoduose šiek tiek per daug

[Aušrinė · Rating 3 out of 5]

Neužkabino manęs Renatos Šerelytės knyga "Raganos širdis". Magdalenos veikėja nėra pakankamai išvystyta. Neaišku, kodėl ji elgiasi vienaip ar kitaip, ką ji jaučia. Norėtųsi ją pavadinti žmogumi, kuris gyvena šia diena: šiandien ji apsimeta studentu, rytoj patarnauja Bonai, poryt yra Barboros draugė, užporyt jau kažkur pasiklydusi miške keliauja. Tačiau retkarčiais atrodo, kad ji vis tik turi kažkokį neįvardytą tikslą: Bonai rašo laišką apie Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės santykius ar po eilinio pradingimo grįžta atgal pas Barborą. Neaišku, kodėl šios kilmingos ponios ją laiko prie savęs. Magdalena vadinama ištikima, tačiau knygoje nėra jokių įvykių, kurie parodytų, kaip ji tą ištikimybę užsitarnavo. Ar užtenka kartą rimbu nutrenkti įkyrų balandį ar žiurkę ir jau tapsi pačia geriausia kompanione?

-----
2023-ųjų skaitymo iššūkis
Pagrindinis iššūkis
3. Knyga, kurios autoriaus pavardė prasideda mano vardo trečiąja raide
Mano vardo trečia raidė yra Š, o šios knygos autorės pavardė yra Šerelytė.

[Aurimas Nausėda · Rating 3 out of 5]

Istorinis romanas apie Karaliaus Žygimanto ir Barboros Radvilaitės meilės istoriją, papasakota karalienės tarnaitės. Pradžioje - našlaitės bajoraitės liūdna istorija patekus į nusikaltėlių ir vargšų aplinką, vėliau mokslai Krokuvoje ir karalienės Bonos tarnaitės kasdienybė mokantis dvaro etiketo ir nuodijimo. Toliau puslapiuose išsamiai aprašyta Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorijos pradžia. Išsamiai aprašomos tarnaitės Magdalenos ir Barboros Radvilaitės egzistencinės problemos siekiant suprasti savo moteriškumą, aistros prasmę. Perskaičius knygą atsiranda proga susimąstyti apie moterų egzistencines problemas XVI a. bei Radvilaitės ir Augusto mitologinės istorijos naują interpretaciją.

[Urtė Jarockė · Rating 4 out of 5]

Atrodo, kas naujo galėtų būti visiems nuo mokyklos laikų žinomoje istorijoje apie Barborą Radvilaitę ir Žygimantą Augustą, bet ši knyga tikrai maloniai nustebino. Asmeniškai aš nieko nežinojau apie "raganą" Barboros Radvilaitės padėjėją Magdaleną ir jos vaidmenį šioje istorijoje. Nustebino, kad šioje knygoje labai mažai dėmesio skiriama karalienei Bonai, kuri visose kitose legendose tarsi grieždavo pagrindiniu smuiku kaip blogoji, piktoji karalienė.

Labai graži romano kalba, daug autentiškų, senoviškų lietuviškų, nors ir ne tiek daug, kad nebūtų įmanoma suprasti šiuolaikiniam skaitytojui apie ką rašoma.

[Laima Čiuplienė · Rating 3 out of 5]

Graži Barboros ir Augusto meilės istorija. Tačiau tas Magdalenos vaidmuo man taip ir liko ne visai suprantamas. Nelabai aišku prie ko čia ta ragana, nes taip ir lieka neaišku ar ji turi galių, ar moka jomis naudotis. Na vieną kažkokį ten užkalbėjimą moka, bet ką su juo nuveikia visai neaišku. Kad netaptų kekše net veidą susižaloja, o paskui nei iš šio nei iš to dulkinasi su arklininku. Motyvai visai neaiškūs.
Labiausiai tai pasigedau raganos šitoj knygoj. Patiko turtingas rašymo stilius.

[Zemuogespieva · Rating 4 out of 5]

🤯Esu visiškai nustebinta, priblokšta ir negaliu nustoti guglinti apie Žygimanto Augusto ir Barboros meilę bei jos mirties priežastis. Knygoje daug tamsos, paslapties, klajojančių dvasių bei prietarų. Visą istoriją lydi ši nuotaika ir neišsisklaido net knygos pabaigoje - knyga taip ir baigiasi: su paslaptimi, neatskleistomis detalėmis, skaitytojui palikta terpe vaizduotei. Būtų net įdomu padiskutuoti su skaičiusiais šią knygą, nes nesu tikra, ar viską supratau teisingai. Istorija apipinta graikų mitologijos, lietuvių tautosakos motyvais, mitinimės būtybėmis, kas maloniai nustebino ir pabrėžė knygos išskirtinumą bei turtingumą. Bet labiausiai turbūt patiko alegorija į Dantės kūrinį ir Barboros sutapatinimą su Dantės Beatriče - kaip ji vedė Dantę per pragarą, skaistyklą ir rojų, taip Barbora turėjo išvesti Žygimantą Augustą iš tamsos (dabartinio gyvenimo būdo paleistuvystėje) į šviesą (meilę su Barbora). Aš žaviuosi tokiais kūriniais, kurie nepateikia visko ant lėkštutės, palieka erdvės pamąstymams, skatina toliau domėtis, interpretuoti ir pasirinkti savo motyvus bei pabaigą. Vienintelis dalykas, ko galbūt nelabai supratau, tai Magdalenos, Barboros patikėtinės vaidmens. Man pritrūko išbaigtumo, atskleidimo, pačios esmės ir tikslo, kam ir kodėl ji buvo reikalinga šiame kūrinyje ir kodėl užėmė tokią svarbią vietą. Visgi, man pasirodė, kad tai daugiau alegorinis sprendimas, norint atskleisti antrąją Barborą, vidinę staugiančią vilkę ir raganą (kiek teko skaityti, dauguma Barborą laikė ragana, neištikima, paleistuvaujančia moterimi). Kaip ir sakiau, interpretacijoms čia ohoho kiek vietos, bet mane tai taip veža! 🚜Aš lekiu žiūrėti filmo apie Barborą Radvilaitę ir užsisakyti antros knygos dalies “Izabelė”, o jūs, jei mėgstat istorijos dvasią ir kūrinius tarp eilučių su būtinybe knaisiotis toliau - imkit, skaitykit, nepasigailėsit!
🤍
🤍
🤍

[Asta Vasikauskienė · Rating 4 out of 5]

Knyga, atėjusi su rekomendacija neskaityti, nustebino, nes nuo pirmųjų puslapių įtraukė į gyvą, užburiantį, tamsų ir paslaptingą viduramžių gyvenimą bei aplinką. Žiedinė kompozicija, Magdalenos gyvenimo istorija, sodri kalba, intertekstualumas, kultūrinės ir literatūrinės aliuzijos itin įtaigiai nutapė aprašomą laikmetį ir savaip atskleidė legendomis apipintą Barboros mitą. Knygoje nesistengiama atkurti istorinę teisybę ar sukurti romantinę meilės istorijos versiją, bet bandoma atverti sielos gelmę, likimo paslaptį, apsvarstyti priešingas kategorijas kaip ištikimybė ir išdavystė, meilė ir neapykanta, absoliutus atsidavimas moteriai ir nesuvokiamas savo kūdikio palikimas bei daugelis kitų. Knygoje plevena paslapties šydas, kuris palieka neatskleistos tiesos suvokimą ir suglumusį skaitytoją, keliantį klausimus, kurie ir lieka jo svarstymų ir įžvalgų lauke. Šis aspektas ir nulemia tai, kad knyga neužvaldo, nes properšos tarp nutylėjimų ir naratyvo gijos kartais per didelės, pagrindinės herojės vidinių demonų, poelgių ir jausmų nepaaiškina sunki lemties našta, todėl atsiranda neįtikinamų momentų, kurie ir sukuria tą slogutį, užgožiantį skaitytojo ir teksto susitikimo džiaugsmą. Visgi, tai puiki knyga tiems, kurie mėgsta kitokį požiūrį ir istorijos atskleidimo būdą.

[Justina Rutkauskienė · Rating 4 out of 5]

Keista knyga, lyg ir iki galo istorija nepapasakota, vietomis trūksta detalumo. Magdalena - keistas padarėlis, net ne moteris sakyčiau. Su savo išgyvenimais ir gyvenimu, tačiau jos man ir trūko labiausiai. Per mažai vietos jos mintims, daugiau vietos veiksmui ir kitiems. Tačiau autorė puikiai primena, kad gyvenimas tai nuolatinis ciklas ir viskas, kartą nuo karto kartojasi. Tik kartais ne nuo to galo. Ir keista, ir baugu ir šlykštu, bet nenuostabu - aprašomas XVI amžius, kur buvo visko nuo magijos iki nuodų, nuo meilės iki beprotybės, kas keisčiausia pasaulis nelabai ir tepasikeitė, tas pats ciklas vyrauja ir dabar tik kiek modernesnis ir “apvilktas naujais Karaliaus drabužiais”.

[Kaskaityti.Lt · Rating 5 out of 5]

Labai patiko. Buvau prisiskaičiusi neigiamų komentarų, bet kadangi istorinių romanų turime mažai, tai vis tiek perskaičiau ir tikrai nenusivyliau. Lyginčiau su Vyliūnės Magdale (ją labiau rekomenduočiau, kol kas iš tokio žanro romanų geriau nieko neskaičiau, Silva rerum nesiskaito ), bet ir ši visai nieko.

[KotrynaDž · Rating 4 out of 5]

“Toks ėdrus, toks negailestingas yra laikas, tokia trumpa ir niekinga žmonių atmintis.”

“…gyvenimas toks trumpas, toks klastingas,- jei šiandien atstumsi taurę puikaus vyno, rytoj tegausi išsivadėjusį actą!”

“…>reikia žinoti, kaip įtikti tuštybei ir godumui, kurie nemenka dalimi sudaro tai, kas vadinama garbe.”

[Kristina · Rating 4 out of 5]

Savotiškai įdomus istorinis romanas

[Vesta Vitk · Rating 3 out of 5]

Gan lengvo pobūdžio skaitinys. Tikėjausi, kad knyga bus labiau biografinė, istorinė, tačiau viską labiau priminė pasaką.

[Erika · Rating 3 out of 5]

Sunkiai skaitėsi pradžia kol "susigyvenau " su rašymo stiliumi.

[Ruth · Rating 4 out of 5]

Šiek tiek besidomintiems Lietuvos ir Lenkijos istorija - neturėkite vilčių, tikrai nerasite dar nežinomų faktų apie Barboros ir Žygimanto meilės istoriją, jokių netikėtų, kvapą gniaužiančių siužeto vingių - viskas pažįstama ir nuspėjama.
Vis dėlto, verta atsiversti pasiilgusiems "gurmaniško skonio" teksto - į banguojančius periodus įpinti senai užmiršti (kartais net negirdėti) senosios lietuvių kalbos žodžiai išties suteikia neįprasto skambesio, o to šiandienos populiarių literatūros produktų (neretai gaminamų pagal formulę - "veiksnys-tarinys-taškas") sudėtyje tikrai trūksta.

[Daiva · Rating 4 out of 5]

Jei būtų galimybė sugrįžti laiku, pasirinkčiau senajį Vilnių ar Krokuvą… 🙏

Purvini, gašlūs ir raganiški personažai knygoje nė kiek neužgožė tyros, ištikimos ir ilgesingos Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės dramos 💔 O ką jau kalbėti apie charakterių daugialypumą ir be galo turtingą kalbą, įtraukiantį siužetą ir jautrią personažų būtį.

Neapleido jausmas, kad skaitau ne Šerelytę, o Sabaliauskaitę, ir kad tas slogus lapkritis už mano lango iš tiesų yra Dubingių piliavietė prie sudegusio Asvejos tilto... 🌀

[Rasa Veiveriene · Rating 4 out of 5]

Labai patiko. Graži lietuviška kalba. Įdomiai supunta istorija. Atrodo ta pati ir iki skausmo žinoma istorija, bet papasakota kitaip. Ir nereikia tikėtis istorinių faktų, kokių nors svarbių ar netikėtų atradimų, juk romanas ne istorinis.