Leonido Donskio knyga „Tapatybė ir laisvė: trys intelektualiniai portretai“ buvo parašyta anglų kalba ir pasirodė vienoje iš garsiausių pasaulio akademinių leidyklų – Londone ir Niujorke veikiančioje leidykloje Routledge. Joje pirmą kartą Vakarų skaitytojams buvo išsamiai pristatyti trys garsūs lietuvių išeivijos mąstytojai ir visuomenės bei kultūros kritikai – sociologas ir civilizacijų teoretikas Vytautas Kavolis, socialinis analitikas, politologas ir teisininkas Aleksandras Štromas ir poetas, vertėjas, literatūros kritikas ir eseistas Tomas Venclova.
Visi jie yra gerai žinomi savo rato žmonėms ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu – Vytautas Kavolis ženkliai prisidėjo prie dailės sociologijos, kultūros sociologijos ir civilizacijų analizės plėtojimo. Aleksandras Štromas – garsus disidentas, yra žinomas kaip vienas iš nedaugelio politologų, išpranašavusių Sovietų Sąjungos ir komunizmo tarptautinės sistemos žlugimą. Tomas Venclova – disidentas, poetas ir literatūros tyrinėtojas, ypač artimas rusų ir Vidurio Europos humanistikai bei kultūros kritikos tradicijai, sykiu suvaidinęs iškilų vaidmenį atveriant lietuvių istorines traumas, tapatybės problemas ir politines bei moralines dilemas.
Iki L. Donskio knygos pasirodymo niekas nemėgino įvesti šiuos tris iškilius lietuvių mąstytojus į Rytų Europos idėjų istorijos kontekstą. Ši knyga yra unikali tuo, kad vakarietiškas interpretacijas derina su lietuviškos medžiagos analize ir pateikia pirmaeilius tyrinėjamų autorių šaltinius.
Leonidas Donskis - filosofas, politikos teoretikas ir komentatorius, idėjų istorikas ir socialinis analitikas. Būdamas vieša figūra Lietuvoje, reiškiasi kaip žmogaus teisių ir pilietinių laisvių gynėjas. 2004 metais Europos Komisija suteikė jam Tolerancijos ir įvairovės ambasadoriaus Lietuvoje titulą. Kaip centro dešinės politikas, Donskis niekada nepritarė visoms kraštutinėms ir piliečių atskirtį skatinančioms pozicijoms bei smurtinės politikos formoms, todėl visada linko į liberalizmą su jo individualaus proto ir sąžinės gynimu, gebėjimu koegzistuoti su kitų neišskirtinių ideologijų demokratinėmis programomis ir nuosaikumu.
Prieš tapdamas Europos Parlamento nariu L. Donskis buvo Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius ir dekanas. Helsinkio universiteto socialinės ir moralės filosofijos docentas. Sykiu Talino universiteto filosofijos ir kultūros teorijos ekstraordinarinis vizituojantis profesorius Estijoje. L. Donskis yra humanitarinių mokslų daktaras (1990 m. Vilniaus universitete) ir socialinių mokslų daktaras (1999 m. Helsinkio universitete, Suomijoje).
Septynerius metus dirbo JAV, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Vengrijos universitetuose bei pažangiausių tyrimų centruose. Nuo 1997 m. dėsto Helsinkio universitete, nuo 2007 m. – Bolonijos universitete, Italijoje, ir Corvinus universitete Budapešte, Vengrijoje. L. Donskis yra daugiau nei 30 knygų ir daugiau nei 500 straipsnių Lietuvos bei užsienio plačiajai ir akademinei spaudai autorius. Jo lietuvių ir anglų kalbomis parašyti darbai išversti į danų, estų, italų, lenkų, portugalų, prancūzų, rusų, suomių, švedų, vokiečių, ukrainiečių ir vengrų kalbas. Tarptautinėje akademinėje leidykloje Rodopi (Amsterdamas ir Niujorkas) L. Donskis įkūrė ir redaguoja vienintelę Europoje ir pasaulyje stambią akademinę knygų seriją iš Baltijos studijų On the Boundary of Two Worlds. Sykiu Rodopi jis redaguoja didžiausią pasaulyje filosofijos knygų seriją VIBS–Value Inquiry Book Series.
Lietuvoje L. Donskis žinomas ne tik kaip mokslininkas ir knygų autorius, bet ir kaip visuomenės veikėjas, LTV kultūros ir politikos pokalbių laidos „Be pykčio“ autorius ir vedėjas (2003–2009 m.). 2004 m. už tolerancijos visuomenėje sklaidą ir lygių galimybių propagavimą Europos Komisija skyrė jam Įvairovės ambasadoriaus Lietuvoje apdovanojimą.
Valstybiniai apdovanojimai: Nyderlandų Karalystės Oraniečių-Nasau Ordino Komandoro Kryžius (2008).
Tapatybė - dialogu grindžiamas savęs atradimas ir Kito atradimas (Vytautas Kavolis).
Lietuvos, kaip postsovietinės Rytų Europos valstybės, tapatybė ir nacionalizmas. Šis diskursas knygoje ryškiausias ir be galo įdomiai tyrinėjama, interpretuojama ir analizuojama autoriaus, pristatans trijų veikėjų intelektualų Vytauto Kavolio, Aleksandro Štromo ir Tomo Venclovos.
"Lietuvoje tapatybė dažnai apibrėžiama nuolatinės būties, o ne veiklos aspektu."(Pagal A.Štormą)
Kokios nacionalizmo šaknys, kodėl ir kaip jis kilo, kam pasitarnavo ir kiek gali būti suderinamas su liberalizmu, daugiakultūriškumu?
"Liberalizmas ir nacionalizmas gali būti suderinami ir net vienas kitą papildantys reiškiniai - ypač tada, kai reikia susieti individualią ir kolektyvinę tapatybę" (Pagal V. Kavolį)
Mano daug labiau neigiamą nusistatymą prieš nacionalizmą sušvelnino ir leido atidžiau pažiūrėti. Galbūt ji, kaip svarbiausia Naujųjų laikų Lietuvos išsilaisvinimo samprata, šiomis dienomis veikia panašiai, tik asmeninių ar mažų bendruomenių lygiu? Nėra blogis, kol netampa šovinizmu?
"Asmens bendruomeninis jausmas ir jo teisė priklausyti tai atminties ir dalyvavimo bendruomenei, su kuria jis nori tapatintis, yra viena esminių žmogaus teisių, kurią reikia ginti nuo ideologijų, propaguojančių žmonių beveidiškumą, denacionalizaciją, anonimiškumą ir niveliaciją." (Pagal A.Štormą)