Lietuva yra išgyvenusi ne vieną dramatišką įvykį. Okupacijų ir istorinių lūžių sukeltos traumos paveikė visuomenę, kiekvieną žmogų ir šeimą. Sunkias istorines traumas patyrusi šalis jau 25 metus yra nepriklausoma. Tačiau klausimai apie patirtų kultūrinių traumų poveikį šiandien, apie traumų įveikos procesą reikalauja rimto mokslininkų dėmesio.
Plataus masto kompleksine studija siekta pažvelgti į socialinių transformacijų ir individo asmeninio patyrimo sąsajas, nustatyti, kaip radikalūs socialiniai pokyčiai paveikė konkrečių žmonių gyvenimus. Siekiant pamatyti bendrą psichologinės savijautos ir socialinių transformacijų vaizdą, atlikta trijų amžiaus grupių Lietuvos gyventojų imties (600 žmonių) apklausa. Derinant kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus, skirtingų patirčių Lietuvos gyventojai atskleidžia autentišką istorinių patirčių vertinimą. Lietuvos gyventojų istorijas papildo dviejų tautinių mažumų (lenkų ir žydų) atstovų išgyvenimai bei specifinių traumų (tiek asmeninių – savižudybė, tiek istorinių – Sausio 13-osios įvykiai, Černobylio avarija) patirčių analizė.
Labiau džiaugiausi šioje knygoje rastomis įžvalgomis, nes jų dažnai pasigendu lietuvių darbuose. Pačiai irgi kilo visokių minčių, ypač skaitant apie tautinių mažumų (lenkų ir žydų) išgyvenimus - pagalvojau, kad mūsų pseudopatriotai kažkodėl irgi jaučiasi esantys tautine mažuma, nes dauguma dalykų jiems tinka. Apskritai, sunki knyga, sunkios temos, tačiau labai svarbi.