Knygoje autorė, kaip jai įprasta, jautriai ir giliai analizuoja Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės gyvenimą ir kūrybą. Kymantaitės gyvenimas knygoje tyrinėjamas kaip tekstas, ypatingą dėmesį atkreipiant į jos kovą už vyrų ir moterų lygybę, aktyvų dalyvavimą Vilniaus spaudos gyvenime; aptariamas jos platus kūrybinis palikimas. Bendro gyvenimo su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu svarba atskleidžiama analizuojant jųdviejų laiškus, taip pat apžvelgiamas Sofijos santykis su jos šeimos nariais, lietuviškąja literatūros tradicija, kalbos mokytojais. Kymantaitės darbai lyginami su Vydūno, teigiama, kad ji buvusi ne vien sociokritikė, bet ir viena svarbiausių savo laikmečio švietėjų.
Stiprios drąsios moters istorija, kuri tarsi atidengia visų žinomo, mylimo ir net garbinamo genijaus M.K. Čiurlionio šešėlį ir parodo jo žmonos, nepaprastos moters, gyvenimą. Graži, mistiška, bet skaudžiai trumpa meilės istorija paženklino šios moters gyvenimą, bet tragedija jos nesugniuždė, o užaugino. Kiek iš mūsų yra skaitę jos kūrinius? Skubėsiu taisyti šią klaidą, nes vien jos kūrinio Giria žalioji analizė gundo ir vilioja. Deja, skaudu buvo skaityti kai kurių visuomenės veikėjų mintis, kad ji per mažai globojo sergantį vyrą ir tai prisidėjo prie jo mirties. Taip gali parašyti tik egoistas, nesuprantantis kūdikio besilaukiančios sunkiai psichikos negalia sergančio vyro žmonos pasaulio griūties.