Kaip rašo knygos autorius Gintautas K. Ivanickas: „Istorija gali būti skirtinga. Gali būti sausa it Sacharos smėlis, gali būti prikimšta razinų it senelės keptas pyragas.“ Šioje knygoje sudėtos „razinos“, kurių nerasite istorijos vadovėliuose, bet jos istorijai suteikia skonį.
Įtraukiančiai, šmaikščiai ir įdomiai autorius pasakoja istorijas iš istorijos. Čia rasite keisčiausius ginklus ir netikėčiausias katastrofas, trumpiausią karą, didžiausias intrigas dėl valdžios, keisčiausias lažybas, išradingiausius nusikaltimus, didžiausius raganų medžiotojus ir kitų įdomybių.
Populiariosios istorijos knygos Lietuvoje yra nepelnytai primirštas žanras. Knygų lentynos lūžta nuo Antrąjį pasaulinį karą pačiais įvairiausiais aspektais aprašančių autorių darbų, kurie, dažniausiai, puošiasi pilkšvai juodais viršeliais iš kurių į jus, žinoma, žvelgs kuris nors piktas XX a. dėdė. Tad nenuostabu, jog pats mieliau čiumpu tas knygas, kurios išsiskiria iš bendros masės.
Gintauto Kęstučio Ivanicko knyga „38 minučių karas ir kitos istorijos įdomybės“ tikrai išsiskiria iš kitų knygų. Tai yra įvairiausių istorijų kratinys ir vienintelis jas jungiantis dalykas yra tai, kad, autoriaus nuomone, tos istorijos yra įdomios. Čia ir pasakojimai apie pirmąjį povandeninį laivą ar pirmąjį kino filmą (ir, žinoma, pirmąjį pornografinį filmą) ir keistenybių mūšiuose aprašymai.
Knyga nėra istorijos vadovėlis ir jūsų žinių tikrai nepagilins. Tą pripažįsta ir pats autorius, paminėdamas, kad ruoštis istorijos egzaminui su šia knyga nepatartų, o ir dalis faktų gali būti visai ne faktai, o veikiau gražios ir įdomios legendos. Bet būtent tokios knygos, mano nuomone, ir trūko knygų lentynose. Populiariosios istorijos žanrą Lietuvoje sėkmingai gaivina Gediminas Kulikauskas, savo knygose pasakojantis apie tarpukario Lietuvą, o G. K. Ivanickas ateina į pagalbą, apžvelgdamas pasaulio istorijos keistenybes bei senesnius Lietuvos amžius.
Knygos aprašas žadėjo daug įdomios informacijos, kurią bus galima panaudoti vadinamiesiems “small talk’ams”, todėl pasirodė, jog bus įdomi. Tačiau daug žadančios knygos aprašas pasirodė įdomesnis nei jos turinys. Žinoma, buvo kelios įdomios istorijos, tačiau bendrai - informacija aprašyta atmestinai, atrodo, kad autorius skubėjo rašyti. Kai kurios istorijos kėlė klausimą, kodėl jos turėtų būti įdomios. Tikėjausi iš tokio tipo knygos pasiimti daugiau, tačiau užsiliko tik tos istorijos, kurias buvau girdėjusi dar iki pakartotinai jas perskaitant čia.
Šauni knyga. Puikus pavyzdys visiems rašantiems 'nūdnus' ir nuo istorijos atgrasančius mokyklinius vadovėlius :) Įvairūs Lietuvos ir kitų šalių istorijos įvykiai, pateikti trumpais įdomiais aprašymais. Kai kurie skirti rimtiems žinomiems istorijos faktams, kai kurie - niekad negirdėtiems žmonėms ar įvykiams. Skaityti buvo smagu, suteikė naujų žinių. Pasakojimą pagyvina šmaikštūs autoriaus pastebėjimai ir įžvalgos.