Būna raganų šiokių, būna ir tokių, bet ir šiokia, ir tokia yra tik viena – tai šios knygos ragana!
Nors gyvena miško trobelėje, augina juodą katiną ir neretai būna piktoka, visgi Šiokiatokia visai neprimena įprastos, šluotą pasikinkiusios pasakų veikėjos. Čia ji bando siekti dainininkės karjeros, atrasti bendrą kalbą su poezijos mūzomis ar vairuoti. O viską, kaip ir dera, vainikuoja meilės vainikai, pakeičiantys raganišką Šiokiostokios būdą, it varnalėšą atsineštą iš vienišos vaikystės...
Šios knygos veikėja (o gal jos burtai?) padeda jaunam rašytojui Tomui Dirgėlai įžengti į spalvingą lietuvių vaikų literatūros virtuvę. Čia autorius barsto smagius nonsenso prieskonius, kurie su stilingomis Dalios Karpavičiūtės iliustracijomis primena neriboto amžiaus skaitytojams paruoštą desertą.
Oi linksma, dėl to nesiginčytų niekas. - Nesiginčyčiau, - pritaria Niekas. Ir būtų 5 iš 5, jei bent perpus ilgiau to linksmumo pripuslapiuotų autorius.
Sakyčiau, skaitymo atžvilgiu kiek sudėtingesnė knyga vaikams. Priverčia smegenų ląsteles įsitempti dėl istorijos vingių ir vaizdingos kalbos. Kažkuo primena pasakos be galo ir vaizdingų posakių linksmą vakarėlį.