What do you think?
Rate this book
Badas. Panas. Viktorija
Geriausi Knuto Hamsuno kūriniai jau seniai tapo naujosios pasaulinės literatūros klasikos neatskiriama dalimi. „Badas“ daugeliu atžvilgių autobiografinis kūrinys, truputį praskleidžiantis uždangą ties tais baisiais ir slogiais laikais, kuriuos išgyveno pats K. Hamsunas Kristianijoje savo alkanos jaunystės metais.
„Badas“ atnešė Hamsunui šlovę, jis pradėjo profesionalaus rašytojo gyvenimą. Romane „Panas“ herojus leitenantas Glanas, gyvenantis miške su savo medžiokliniu šuniu, visišką laimę jaučia tik ten-visiškoje vienatvėje, būdamas vienas su negęstančia šiaurės vasaros diena, klausydamas, kaip neskubėdama alsuoja gamta.
„Viktorijoje“ pasakojimas apie įvykius yra antraeilis dalykas. Pasakojimo svorio centras - pagrindinių apysakos herojų emocijų ir psichologijos vaizdavimas.
„Badas“ atnešė Hamsunui šlovę, jis pradėjo profesionalaus rašytojo gyvenimą. Romane „Panas“ herojus leitenantas Glanas, gyvenantis miške su savo medžiokliniu šuniu, visišką laimę jaučia tik ten-visiškoje vienatvėje, būdamas vienas su negęstančia šiaurės vasaros diena, klausydamas, kaip neskubėdama alsuoja gamta.
„Viktorijoje“ pasakojimas apie įvykius yra antraeilis dalykas. Pasakojimo svorio centras - pagrindinių apysakos herojų emocijų ir psichologijos vaizdavimas.
- GenresClassics
375 pages, Hardcover
Published January 1, 1972
2 people are currently reading
39 people want to read
About the author
Knut Hamsun
720 books2,442 followersNovels of Norwegian writer Knut Hamsun (born Knud Pedersen), include
Hunger
(1890) and
The Growth of the Soil
(1917). He won the Nobel Prize for literature in 1920.
He insisted on the intricacies of the human mind as the main object of modern literature to describe the "whisper of the blood, and the pleading of the bone marrow." Hamsun pursued his literary program, debuting in 1890 with the psychological novel Hunger.
He insisted on the intricacies of the human mind as the main object of modern literature to describe the "whisper of the blood, and the pleading of the bone marrow." Hamsun pursued his literary program, debuting in 1890 with the psychological novel Hunger.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 7 of 7 reviews
November 21, 2020
Knuto Hamsuno autobiografinis romanas „Badas“ vedė per ilgai badaujančio žmogaus psichikos labirintą: chaotiškas mintis, sapnus būdraujančioje būsenoje, neįgyvendinamas svajones. Knyga apie atvirą, nuolat kraujuojančią, niekaip neužgyjančią sielos žaizdą.
January 15, 2017
Kai perskaitai „Badą“, kiti knygoje esantys kūriniai nublanksta. Dėl to ir pačią knygą vertinti norisi prasčiau.
Knuto Hamsuno romanas "Badas" atmintyje prikėlė Roberto Benignio filmo „Gyvenimas yra gražus“ vaizdus. Greičiausia tai įvyko dėl pagrindinių veikėjų panašumo. Abu juos sieja gebėjimas šmaikščiai žvelgti į situacijas, kurios aplinkiniams sukelia siaubą, baimę, neviltį... Jie išdidūs ir tai pritrenkia skaitytoją / žiūrovą, nes vaizduojamos aplinkybės, dėl kurių žmogus vargu ar gali ir toliau jaustis žmogumi...
Knutas Hamsunas romane "Badas" meistriškai kuria skurdą išgyvenančio intelektualo portretą. Aplinka tampa nebesvarbi. Visas dėmesys sutelkiamas į tragedijos vystymosi ir įsigalėjimo procesą. Žmogus vis labiau ir labiau nyksta. Ne tik fizinis jo pavidalas, tačiau ir protas, išmintis. Kartkartėmis jį vis ištinka smegenų užtemimai, nors visa tai ne vien dėl bado, šitaip išbadėjusį organizmą veikia ir maistas. Aplinkiniai tai vertina kaip alkoholio vartojimo pasėkmes, tačiau priežastis kur kas skaudesnė. Nepaisant to, jog nykstama visapusiškai, protas, trikdomas menkų beprotybės išpuolių, vis tik veikia ir geba sukurpti rašinį, vertą kelių kronų, o tai reiškia, vertą duonos kąsnio.
Skaitant šį romaną stebina dar keli dalykai. Visų pirma, lietuviams arba apskritai šiam amžiui nebūdingas pasirinkimas gyventi, kai gyvenimas iš tavęs atiminėja galimybę jaustis žmogumi. Personažas vis vysta, tačiau nė karto romane neužsimena apie svarstymą nusižudyti. Net ir visiškai išsekęs, norėdamas išsivaduoti iš jį slegiančios kančios, jis nekelia prieš save rankos, nesvarsto apie tokią galimybę, tik burnoja ant Dievo, kuris taip ilgai delsia ir jo nepasiima.
Antras dalykas, kuris stebina - sąžinė. Ši personažo savybė itin stipriai išreikšta, greičiausia galėtų būti esmine knygoje skelbiama vertybe. Kai kuriais atvejais veikėjo sąžiningas elgesys tragedijos akivaizdoje pribloškia. Kelia sumaištį paties skaitytojo viduje: ar aš gebėčiau taip sąžiningai pasielgti, net jei situacija viso labo būtų kasdieninė, o badas nešnopuotų į nugarą?
Sukrečiantis, tačiau ir gebantis pradžiuginti romanas (imi ir nejučia mokaisi iš pagrindinio veikėjo surasti bent sekundę džiaugsmo net tada, kai atrodo, kad tavo gyvenime jo nė kruopelės). Romanas parašytas taip įtaigiai, jog skaitydamas ir pats, rodos, imi justi nežmonišką alkį, bet jausdamas pagarbą pagrindiniam personažui, nedrįsti valgyti, kol knyga atversta, o kai tik veikėjui nušvinta laimės akimirka, lengviau atsidūsti ir imi šypsotis.
Knuto Hamsuno romanas "Badas" atmintyje prikėlė Roberto Benignio filmo „Gyvenimas yra gražus“ vaizdus. Greičiausia tai įvyko dėl pagrindinių veikėjų panašumo. Abu juos sieja gebėjimas šmaikščiai žvelgti į situacijas, kurios aplinkiniams sukelia siaubą, baimę, neviltį... Jie išdidūs ir tai pritrenkia skaitytoją / žiūrovą, nes vaizduojamos aplinkybės, dėl kurių žmogus vargu ar gali ir toliau jaustis žmogumi...
Knutas Hamsunas romane "Badas" meistriškai kuria skurdą išgyvenančio intelektualo portretą. Aplinka tampa nebesvarbi. Visas dėmesys sutelkiamas į tragedijos vystymosi ir įsigalėjimo procesą. Žmogus vis labiau ir labiau nyksta. Ne tik fizinis jo pavidalas, tačiau ir protas, išmintis. Kartkartėmis jį vis ištinka smegenų užtemimai, nors visa tai ne vien dėl bado, šitaip išbadėjusį organizmą veikia ir maistas. Aplinkiniai tai vertina kaip alkoholio vartojimo pasėkmes, tačiau priežastis kur kas skaudesnė. Nepaisant to, jog nykstama visapusiškai, protas, trikdomas menkų beprotybės išpuolių, vis tik veikia ir geba sukurpti rašinį, vertą kelių kronų, o tai reiškia, vertą duonos kąsnio.
Skaitant šį romaną stebina dar keli dalykai. Visų pirma, lietuviams arba apskritai šiam amžiui nebūdingas pasirinkimas gyventi, kai gyvenimas iš tavęs atiminėja galimybę jaustis žmogumi. Personažas vis vysta, tačiau nė karto romane neužsimena apie svarstymą nusižudyti. Net ir visiškai išsekęs, norėdamas išsivaduoti iš jį slegiančios kančios, jis nekelia prieš save rankos, nesvarsto apie tokią galimybę, tik burnoja ant Dievo, kuris taip ilgai delsia ir jo nepasiima.
Antras dalykas, kuris stebina - sąžinė. Ši personažo savybė itin stipriai išreikšta, greičiausia galėtų būti esmine knygoje skelbiama vertybe. Kai kuriais atvejais veikėjo sąžiningas elgesys tragedijos akivaizdoje pribloškia. Kelia sumaištį paties skaitytojo viduje: ar aš gebėčiau taip sąžiningai pasielgti, net jei situacija viso labo būtų kasdieninė, o badas nešnopuotų į nugarą?
Sukrečiantis, tačiau ir gebantis pradžiuginti romanas (imi ir nejučia mokaisi iš pagrindinio veikėjo surasti bent sekundę džiaugsmo net tada, kai atrodo, kad tavo gyvenime jo nė kruopelės). Romanas parašytas taip įtaigiai, jog skaitydamas ir pats, rodos, imi justi nežmonišką alkį, bet jausdamas pagarbą pagrindiniam personažui, nedrįsti valgyti, kol knyga atversta, o kai tik veikėjui nušvinta laimės akimirka, lengviau atsidūsti ir imi šypsotis.
November 4, 2023
Trys ankstyvieji Hamsuno kūriniai vienoje knygoje. Įvardinti kaip romanai, bet pagal apimtis labiau atitiktų apysakas.
"Badas" - kaip matau, daugumai goodreadsuose favoritas. Šiaip geras, ryškus, kažkiek komiškas nuopolį patyrusio žmogaus portretas, bet man pritrūko kulminacijos ir bendrai įdomesnės naratyvinės linijos.
"Panas" - nuostabus. Labai keistas, toks kafkiškas ar net tvin pyksiškas pasakojimas, sunkiai nuspėjamas ir mistiškas, nors nieko antgamtiško lyg ir neįvyksta. Jei vertinčiau tik "Paną" - 5/5.
"Viktorija" - sakykim, "normaliausias" iš šitų. Trumpiausias, bet gerai parašytas, dramatiškas, liūdnokas. Kažkiek to keistumo yra ir čia, bet labiau detalėse, siurrealistiniuose sapnų aprašymuose.
Visi trys kūriniai išleisti tą patį paskutinį XIX a. dešimtmetį, bet ganėtinai skirtingi, nelabai žinočiau, ko tikėtis iš kitų Hamsuno romanų. Reiks bandyti "Misterijas", irgi iš to paties dešimtmečio.
"Badas" - kaip matau, daugumai goodreadsuose favoritas. Šiaip geras, ryškus, kažkiek komiškas nuopolį patyrusio žmogaus portretas, bet man pritrūko kulminacijos ir bendrai įdomesnės naratyvinės linijos.
"Panas" - nuostabus. Labai keistas, toks kafkiškas ar net tvin pyksiškas pasakojimas, sunkiai nuspėjamas ir mistiškas, nors nieko antgamtiško lyg ir neįvyksta. Jei vertinčiau tik "Paną" - 5/5.
"Viktorija" - sakykim, "normaliausias" iš šitų. Trumpiausias, bet gerai parašytas, dramatiškas, liūdnokas. Kažkiek to keistumo yra ir čia, bet labiau detalėse, siurrealistiniuose sapnų aprašymuose.
Visi trys kūriniai išleisti tą patį paskutinį XIX a. dešimtmetį, bet ganėtinai skirtingi, nelabai žinočiau, ko tikėtis iš kitų Hamsuno romanų. Reiks bandyti "Misterijas", irgi iš to paties dešimtmečio.
May 17, 2025
Autorius iš mano favoritų dešimtuko. Klasikos grandas! Haliucinaciška šiaurietiška gamta, haliucinaciškos šiaurietiškos aistros. Ne šiaip sau Šiaurės pašvaistė yra būtent toje pusėje! Dvi beprotybės iš "Pano". Pirmoji - persišauti sau koją iš meilės moteriai. Antroji: mėginti susprogdinti pakrantės uolą taip, kad šioji, griūdama į jūrą, pataikytų į tuo metu pro šalį plaukiantį garlaivį ir nudėtų jame esantį varžovą meilės srityje.
Ta haliucinacinė kūrinių atmosfera susišaukia su "mėnuliškais" (ir ne tik) kito genialaus norvegų "bepročio" (beje - tikrovėje kur kas didesnio už Hamsuną) - tapytojo Muncho - paveikslais. O plonytis siūlelis nuo H. ir M. nutįsta ir į Fossės pusę.
Ta haliucinacinė kūrinių atmosfera susišaukia su "mėnuliškais" (ir ne tik) kito genialaus norvegų "bepročio" (beje - tikrovėje kur kas didesnio už Hamsuną) - tapytojo Muncho - paveikslais. O plonytis siūlelis nuo H. ir M. nutįsta ir į Fossės pusę.
August 9, 2022
Sunkūs trys romanai. Visi skirtingi, bet tuo pačiu ir panašūs - gausiai aprašoma aplinka - miestai, gamta, itin daug dėmesio skiriama personažų emocijoms, vidiniam pasauliui, mintims. Momentais atrodo, tarsi skaitytumei dienoraštį ar memuarus. Ypač toks jausmas neapleido, kai skaičius Badą.
Autoriaus rašymo stilius išskirtinis - pradžioje, skaitant Badą erzino, veliau, skaitant Paną ir Viktoriją, nebetrukdė.
Autoriaus rašymo stilius išskirtinis - pradžioje, skaitant Badą erzino, veliau, skaitant Paną ir Viktoriją, nebetrukdė.
August 3, 2021
Labai gili ir idomi knyga.
May 17, 2025
Šitą skaičiau anuo metu. Prie okupacijos dvasinio, sensorinio, kulinarinio ir kitokio bado labai tiko.
Displaying 1 - 7 of 7 reviews