Aleksander Wat was, in many ways, the archetypal Central European intellectual of the mid-twentieth century, a man who experienced and influenced all the tumultuous political and artistic movements of his time. Yet little has been published about him, even in his native Poland. This book is the first account of Wat's turbulent life, accompanied by a thorough analysis of his extraordinary poems and prose works in their diverse periods and genres. Tomas Venclova, himself a poet of international renown, has uncovered numerous new biographical details, made the surprising discovery of an unfinished novel Wat began fifty years ago, and woven together the themes of Wat's life and work. At different times a futurist, surrealist, and Communist fellow traveler, Wat turned away from communism after his imprisonment by the Soviet secret police and became a vociferous spokesman for democracy. Venclova tells Wat's story from his Polish-Jewish upbringing in the early 1900s, his participation in the literary avant-garde in the 1920s, and his work as editor of an influential Communist journal before World War II through his emigration to the West in 1959 and his death in 1967. Venclova argues convincingly that Wat's literary achievement promoted the rejuvenation of Polish and East European letters after the Stalinist era. His broad intellectual influence on many, including Czeslaw Milosz, helped to consolidate the moral and political opposition to totalitarian ideology that has profoundly changed political realities in the late twentieth century.
Tomas Venclova (g. 1937 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdoje) – Lietuvos poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, profesorius.
Gimė ir užaugo rašytojo Antano Venclovos, LSSR himno autoriaus, šeimoje. 1946 m. rudenį Venclovų šeima iš Kauno persikėlė gyventi į Vilnių. Nuo 1947 m. mokėsi Vilniaus 1-oje berniukų gimnazijoje. 1954–1960 m. Vilniaus universiteto Istorijos-Filologijos fakultete studijavo lituanistiką.
1961–1965 m. gyveno Maskvoje, vėliau Leningrade. 1966 m. Vilniaus universitete įsteigė semiotikų būrelį. 1975 m. įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę. 1977 m. Česlovo Milošo kvietimu išvyko dėstyti į Berklio universitetą (JAV, Kalifornija). Tais pačiais metais jam buvo atimta sovietinė pilietybė. [1][2]
Gyvendamas JAV, 1977 m. dirbo Berklio, vėliau Ohajo universitete. Nuo 1980 m. dirba Jeilio universitete, kur 1985 m. apsigynė doktoratą, gavo filosofijos daktaro (Ph. D.) laipsnį. Specialybė – rusų ir lenkų literatūros, taip pat yra dėstęs lietuvių kalbą ir literatūrą. Šiuo metu gyvena ir dirba New Havene (JAV).
T. Venclova artimai bičiuliavosi su kita Lietuvos kultūrai svarbia figūra – Česlovu Milošu[3] [4]. T. Venclova yra išvertęs nemažai Nobelio literatūros premijos laureato Č. Milošo poezijos darbų.
Tomo Venclovos eilėraščio poetinė kalba disciplinuota. Poetas laikosi daugelio klasikinės poezijos normų – ritmo, rimo, metro. Pasaulį lyrinis subjektas tarsi stebi iš šalies ir jį komentuoja. Poetas dažnai atsigręžia į pasaulinę literatūros ir kultūros tradiciją. Taip pat poetui rūpima problema – laiko tėkmė, istorija ir jos poveikis žmogui. Jo kūryboje yra ir pilietinių, net politinių eilėraščių, ir meilės lyrikos. Emigracijoje rašytuose eilėraščiuose dažna tremties, kaip išbandymo, atskleidžiančio žmogaus būties esmę, tema.
T. Venclovos eilėraščiai versti į daugelį kalbų (rinkiniai pasirodė angliškai, vokiškai, itališkai, švediškai, rusiškai, lenkiškai, vengriškai, kiniškai ir kitomis kalbomis).