Vilkaširdis

by Ilona Madelaine

Kol Morta svajoja apie savo žmogų, Agnius svajoja apie jos sodybą!

Netyčia nugirstas pokalbis jam pakiša idėją, kaip tas šlepetes panaudoti savo kėslams. Ciniškas advokatas, kuris nebijo nei Dievo, nei velnio, tikrai neišsigąs šlepečių. Viskas bus paprasta! Bet ar tikrai? Ar galime meilę pasirinkti patys? Ar meilė pasirenka mus?

426 pages, Hardcover

First published March 2, 2026

Reviews

[Gabrielė|Kartu su knyga · Rating 4 out of 5]

Ilonos knygos man yra tokia literatūra, kuomet norisi faino, bet ne kvailo meilės romano. Žinau, jog kai pasiimsiu jos knygą į rankas prisijuoksiu bei pasinersiu į karštą romaną ❤️‍🔥

Šiame romane susipažįstame su Morta ir Agniumi. Morta - išsiskyrusi, floristikos butiko savininkė, kuri svajoja apie galbūt ją vis dar aplankysiančią tikrąją meilę. O Agnius - be galo užsispyręs, ir savo bet kokia kaina pasiekiantis advokatas.
Kol Morta svajoja apie tikrą meilę, Agnius kurpia planą, kaip įsigyti Mortos sodybą. Jis tikisi, jog užteks ją suvilioti ir sodyba greitai bus jo rankose.. Bet ar tikrai?

Kaip buvo gera ir vėl sugrįžti į Piktavilkius! Visi tie nuostabūs kaimo vaizdai bei jausmai, kuriuos supras tie, kurie vaikystėje taip pat vykdavo į kaimą 🤭
Nors ši knyga prasidėjo ir liūdnesne gaida, tačiau perskaičius visą istoriją, viskas susidėlioja į savas vietas.
Iš visų veikėjų tikriausiai man labiausiai patiko Morta. Didelės širdies bei kupina užsispyrimo moteris. Tikra Karalienė. Nors kartais būdavo ir sunku, ji visuomet sugebėdavo įžvelgti ir šviesią pusę bei kartais net ir pasijuokti iš savo nesėkmių. Tikiu, jog charizmos savaip šiai istorijai pridėjo ir Algelis/Roksė 🤭 Taip pat vertėtų paminėti ir Mortos ryšį su savo mama. Labai gražus mamos ir dukters bendravimo pavyzdys 💛
Agnius, nors ir paršas, tačiau ir jis giliai širdyje išsilgęs meilės 😜 Gal truputį per greitai jis "suskystėjo", tačiau taip jau būna kai aplanko meilė ❤️
"Vilkaširdyje" taip pat netrūko ir gero humoro, meilės, ašarų bei karštų scenų. Visko buvo su saiku, tad ir skaityti buvo gera bei lengva.
Smagus, jaukus bei įtraukiantis meilės romanas.

Taip pat noriu pagirti Iloną bei visą Balto komandą už tokį gražų šios knygos leidimą. Viskas apgalvota iki smulkiausių detalių. Buvo gera skaityti bei grožėtis 😍

[Rasa|Knygų princesė · Rating 5 out of 5]

Aš turbūt tuoj tapsiu priklausoma nuo Ilonos kūrybos: perskaičiau “Vilkaširdį” ir svarstau, ar pavyks dar pataikyti ant tokios puikios istorijos. Tai istorija, kuri įtraukia, jaudina ir tiesiog imi ja mėgautis nuo pat pirmųjų skyrių. 

Šioje istorijoje pasakojama apie Agnių, Nojaus iš “Nuodo” pusbrolį, garsų advokatą, kuriam nesvetimi ir ne visai švarūs darbeliai. Vėl sugrįžtame į Piktavilkių kaimą, kur Agnių jo planai vystyti kaimo turizmą suveda su Morta, švelnia, moteriška gėlių salono savininke. Na, ir prasideda… Agnius iš pradžių vykdo planą, bet ilgainiui pameta galvą. Morta taip pat neria į meilės sūkurį, nors jau yra nukentėjusi emociškai. Skaitytojas įtraukiamas į jausmų, aistros, dilemų ir šiokių tokių apgavysčių sūkurį.

Manau, kad istorija būtų nieko verta be veikėjų. Man labai patinka Ilonos kuriamos moterys - moteriškos, aistringos, randančios savyje vidinės stiprybės. Nors ir gyvenime įskaudintos, bet vis dar mylinčios gyvenimą. Morta būtent tokia. Na, i rjos apsuptos kitų moterų draugių, savos Genties, kur galima išjausti ir pasijuokti. Ilonos vyrai taip pat aistringi ir mylintys iki paskutinio atodūsio. Bet nebūtinai visiški geriečiai, šiek tiek paršai, kaip Agnius. 

“Vilkaširdyje” vėl sproginėjo planetos: nors ir aistringų scenų buvo gana taupiai, vis dėl to, buvo pasiektas tobulas balansas. Ilonos humoro ir juokelių netrūko. Subtilių iki negalėjimo. Taigi ir dūsavau, ir juokiausi… Labai patiko Morta, jos santykis su mama ir apskritai visa moteriška gentis. Vėl Ilona palietė ir bendragyvenimiškas temas: apie toksiškus santykius, gedėjimą, DRAG kultūrą (kurią pati po truputį tyrinėjau). Manau, kad toks ir turi būti tikrai geras, netgi tobulas meilės romanas: ne lėkštas, aistringas ir su humoru.

Nė nereikia abejoti, kad rekomenduoju, kam šį pavasarį norisi meilės ir gyvenimiškos istorijos. Jau sakiau ne kartą, kad skaitysiu ir mėgausiuosi viskuo, ką parašys Ilona.

[Patricija Ambrazevičiūtė · Rating 5 out of 5]

Morta po skyrybų su buvusiu vyru buvo beveik beprarandanti viltį sutikti savo žmogų. Vieną dieną sėdint butike su draugėmis juokavo apie senus išmislus, kaip prisitraukti vyrą ir viena jų pasakė: "nusipirk šlepetes ir jis pats ateis.". Užsukęs nusipirkti gėlių Agnius išgirdo merginų pokalbį ir pagalvojo, kad tai puiki proga panaudoti šį triuką savo naudai. Juk Morta nori vyro, o jis nori jos sodybos Piktavilkiuose! Agnius nusprendė tinkamai įgyvendinti savo planą - pakviesti Mortą į pasimatymą, labiau pažinti, paflirtuoti ir tada įkalbėti ją parduoti sodybą, tačiau vyrai nebūtų vyrais.... Kaip ten sakoma? Nekask duobės kitam, nes pats į ją įkrisi. O Agnius po vieno pasimatymo su Morta suprato, kad pats papuolė į savo spąstus...🤭

Dažnai iš skaitančių žmonių galima išgirsti skeptišką nuomonę apie Lietuvių autorių rašomas knygas, bet aš jaučiu labai didelę simpatiją Ilonai!! Dar dabar pamenu, kai skaičiau "Nuodas" ir jaučiau tą nostalgiją Lietuvos kaimams ir jų žmonėms, vakarams prie laužo, jaukumui ir bendrystei... Pamenu mėgavaus kiekvienu žodžiu. Taip pat nekantravau paimti ir šią knygą į rankas ir likau nei kiek nenusivylusi.✨

Pirkdama knygų mugėje šią knygą turėjau galimybę pasikalbėti su Ilona. Prašnekom apie tai, kad žmonės linkę galvoti, jog romanų skaitymas neneša naudos. Skaitydami romanus mes taip pat pasisemiame išminties apie gyvenimą, santykius, netektis, džiaugsmą bei liūdesį. Na, apie viską. Tik patys kartais to nepajaučiame. Ir labai pritariu, nes taip tikrai yra. Nebūtina skaityti psichologinių knygų, kad gautum naudingos išminties. Ir romanuose mes išgyvename gyvenimiškas situacijas ir matome, kaip tenka žmonėms priimti sprendimus;)

Neslėpsiu Agniaus personažas, kaip vyro iškart mane papirko - man tik reikia, kad jie galėtų pasaulį po kojom sudeginti dėl moters ir aš jau suskystu...😄🔥 Maždaug gebėjo ir jis tai, tikrai!!! Ir Mortos personažas papirko.. Mielos sielos moteris ir nesavanaudė, kuri dažnai labiau galvoja apie kitus, o ne apie save... Žinoma matėme ir kita Mortos pusę..🤭🔥 Autorė puikiai pateikė, kuomet susitinka dvi skirtingos sielos, kurios savaip yra nusivylusios gyvenimu, tačiau vienas kitame sugeba atrasti tą pilnatvę. Kaimo vaidmuo knygoje, Mortos ir draugių susibėgimai ir vakarėliai, na tiesiog viskas taip sava, paprasta ir artima širdžiai:) Ne kartą balsu juokiaus iš šmaikščių dialogų! Gal viskas taip miela ir sava dėl to, kad ir mūsų draugių susitikimai atrodo labai panašiai... Juokies net negalvodama, ką kiti pagalvos, nes būnant savo žmonių rate gali jaustis savimi:)✨

Sunku būtų apibūdinti knygą vienu žodžiu, nes čia buvo visko - ašarų, džiaugsmo, meilės, erotikos, baimės ir net gedulo momentų. Ir žinoma amazing Algis/Roksė, kuris visiškai love yra! Nuodas visada liks pirmoji meilė, bet negaliu neskirti ir šiai 5⭐️, nes tikrai verta..💛

"Nesistenk būti tiesiog patogi. Būk neišvengiama! Kaip stichija! Arba kaip migrena..."

[Miglė (migle_tarp_knygu) · Rating 5 out of 5]

Aš būsiu toje stovyklos pusėje, kur pakabintas plakatas "Tai geriausia Ilonos knyga!"❤️‍🔥

Šįkart autorė dar drąsiau, laisviau parodė, ko trokšta romantikių širdys, tarsi sakydama: "Imkit, mergaitės, ir mėgaukitės". Ar aš prisvilinau pietus skaitydama "Vilkaširdį"? Tikrai taip. O paskui jie lygiai taip pat sėkmingai atšalo? Bingo. 😌

Nežinau, ką su manimi darė ši knyga, bet aš, kaip kokia beprotė, tai juokiausis, tai šypsojausi, tai verkiau. Iš tiesų daug verkiau skaitydama šią knygą! 😅 Nuo 280 puslapio kaip pradėjau, tai epizodais taip ir braukiau ašaras iki pat pabaigos. Bet iš grožio! Agniaus meilės kalba Mortai buvo kažkas tokio ir autorė taip jautriai, taip gražiai perteikė ją, kad, o dievai, tai pats fainiausias paršas knygų pasaulyje! 😅

Morta. 🫠 Nors autorė minėjo, kad šįkart rašė labai atitoldama nuo savęs, nieko negaliu padaryti, man Morta kalbėjo ir juokėsi Ilonos balsu, ir tai buvo taip žavu, kad nepamilti šios veikėjos tiesiog neįmanoma. 🥹 o tas būrelis, nerealiai besismaginančių, juokaujančių, charizmatiškų draugių buvo wow! Dar viena kūrinio vinis, visi jų pokalbiai, pašmaikštavimai mano buvo suskaityti arba juokiantis, arba šypsantis! Ir visose autorės knygose taip šiltai perteikta moterų draugystė, tokia svarbi ir tokia reikalinga ši bendrystė kiekvienai. Ir čia negaliu nepaminėti Algio. Eina sau, koks kietas personažas! Jei jis neužkariaus jūsų simpatijų - tada nežinau, kaip kalbėsim. 😏🤭 Aplodismentai divai iš manęs!

Tai knyga apie beprotiškai stiprią meilę, klaidas, atleidimą ir svajones. Mane žavėjo, kad autorė sugebėjo perteikti ir iš tiesų daug vietos skyrė visiems atleidimo ir susitaikymo etapams, parodė, kaip svarbu juos visus pereiti, kad pagaliau širdy sugebėtum atleisti. Parodė, ką gali žmonių bendruomeniškumas, kaip gyventi lengviau, kai tave supa nuostabūs mylintys žmonės. Ir svajonės! Kaip sakė pati Ilona: "Niekada nenustokit svajoti. Svajonės pildosi!"

Dar truputį apie 🌶🤫😈 na, šioje knygoje rasit daug "pošlų" bajeriukų, autorė tikrai pasismagino, o ir 🌶 scenos itin karštos, bet labiausiai perteikta ta įtampa, chemija tarp veikėjų, kada skaitai ir jauti, kaip net kvapą gniaužia nuo jausmų.

Tiesiog tobula! Ir verkiau, ir šypsojausi, ir raudau, ir šiurpai kūnu lakstė, visos 5⭐️ iš manęs!

[Nei_dienos_be_knygos · Rating 4 out of 5]

#perskaičiau
Ilona Madelaine "Vilkaširdis"

Visada gera sugrįžti prie Ilonos istorijų ❤️ Iš šių metų Vilniaus knygų mugės namo parsivežiau Ilonos naują romaną "Vilkaširdis". Begalo intrigavo nauja, "bernų" serija 🤭 Ech ir kaip gera buvo ją skaityti 👌

Morta ir Agnius, Agnius ir Morta, du atrodytų visiškai skirtingi, bet tuo pačiu taip puikiai derantys žmonės. Romanas begalo įtraukiantis, puslapiai tiesiog tirpsta akyse, o širdyje nemažai sumaišties. Ir čia ne vien dėl pagrindinių veikėjų, Ilona kaip visada kuria puikius antraeilius personažus, kurie labai sustiprina romaną 👌 Skaitydama daug kikenau, vietomis ir balsu juokiausi, ne kartą supykau dėl kvailumo, o tada žiūrėk ir vėl širdis atsileidžia ❤️

Išties malonu skaityti lietuvišką romaną, su mūsų tradicijomis, mūsų manieromis, mūsų lietuvišku kaimu ❤️ Ačiū autorei už dar vieną galimybę pasinerti į TIKRĄ meilės istoriją ❤️

4.25⭐/5.0

[Simona · Rating 5 out of 5]

Vilkaširdis man yra viena tų itin retų knygų, kurią išnarsčiau po kaulelį. Nemeluoju, po sakinį, po žodį, po sceną, po charakterį. Išrinkau ir dėliojau sau galvoje, bandžiau pažiūrėti iš visų kampų, visais rakursais. Šiaip jau knygų dažniausiai neskaitau du kartus. O šią skaičiau. Skaičiau dar rašomą, skaičiau ir galutinį variantą. Rašau ne tam, kad pasigirčiau, labiau bendram suvokimui, kad kai aš apie šią knygą kalbu, nekalbu vėjų, šią akimirką pučiančių į galvą. Kalbu tai, ką esu permąsčius ir tai, kas galiausiai išsikristalizavo.

Man rodos (žinau, kad ne man vienai taip atrodo), kad tai bus iki šiol stipriausia Ilonos knyga. Žinau, žinau, visi jausime nostalgiją Nuodui, nes o kaip nejausti pirmai knygai? Bet šioje, kai mačiau jos gimimo procesą – žinau, kad buvo sudėta ne tik visa širdis, bet ir visas protas, logikos pajėgos, visas žmogiškumas, viskas, ką tik galėtume sugalvoti, kas priverčia ir širdį stipriau plakti, ir ašarą braukti (man jau pirmuosiuose puslapiuose!), ir susitapatinti, ir mylėti, ir nekęsti. Visa gama jausmų ir tikrų žmonių gyvenimų. Nesuabejojau jų tikrumu.

Mane Ilonos romanuose greičiausiai sužavi tai, kad paėmus du paskilusius ir pažeistus žmones, ji visad priverčia patikėti, kad viskas dar priešaky, viskas dar įmanoma ir, matyt svarbiausia, kad meilė egzistuoja ir ji turi galią gydyt. Čia yra visų jos knygų arkliukas. Tas šanso meilei, kad ir kokioj situacijoj būtų žmogus, davimas. Ta viltis, kad gali būti kitaip, gali būti laimingai. Man ji knygose yra gražiausia nešama žinia, kuri šviesa pasklinda kūne.

Žaviuosi, kad šioje knygoje viskas yra logiška, permąstyta, pagrindžiama. Charakteriai tokie iš kurių jų veiksmų gali tikėtis, net jei ir keikiesi dėl paršo Agniaus. Labai džiaugiausi tuo, kaip veiksmui vykstant kito galios pozicija tarp Agniaus ir Mortos. Kaltės ir atleidimo temos čia man buvo itin jautrios.

Labai norisi atskirai paminėti ir dialogus, kurie tokie gyvi, kad aš tiesiog girdėjau žmones mano galvoje kalbančius, dalyvavau, juokiausi ir vietomis girdėjau Ilonos juoką šalia. Tokie gyvi ir žaismingi!

Man antrodo, kad tai labai subalansuota knyga. Joje viskas tiršta. Draugystė, meilė, erotika, pažeistumas, nuotykiai, juokai, adrenalinas, DRAG kultūra, jautrumas, įvairios gedulo formos, kaip visad ir gamta, kuri yra prieglobstis, ir šį kartą, net ir šuo, tikrai savo vaidmenį čia turintis. Tikrai rekomenduoju ieškantiems pabėgimo į vietą, kurioje jautrios temos persipina su tikėjimu meile.

[Knygos_pjuvis Lina · Rating 5 out of 5]

Diagnozė: moteris, aš pati viską galiu, 

Trečiasis Ilonos Madelaine romanas, trečia puiki knyga. Ir, žinote, ši istorija man patiko labiausiai. Dėl savo brandos, stiprios moterų pozicijos ir galingo vyro (visomis prasmėmis). 

Veiksmas vėl mus nukelia į Piktavilkius ir Vilnių. Man gera sugrįžti į šį išgalvotą svajonių kaimą su upe Vilkuona ir Vilkaširdžio akmeniu. Gera pailsėti, ištiesti kojas žolėje ir įkristi į išgalvoto pasaulio upės purslus. Norėčiau, kad toks kaimelis realiai egzistuotų, nors neabejoju, kad Lietuvoje gausu jo prototipų. Visgi esu gamtos vaikas. 

Pati istorija įdomi, jai netrūksta veiksmo, daug karštų sekso scenų. Mane kiek nejaukiai nuteikė sekso scena be sutikimo. Skaudėjo širdį kartu su Morta, bijojau, kad Agnius ims kartoti savo senas klaidas. Gerai, kad viskas baigėsi gerai. 

Labiausiai noriu pakalbėti ir išgirti pagrindinę knygos veikėją - Mortą. Per 400psl ji pavergė ir užkariavo mano sielą, ji - mano širdies karalienė. Be galo stipri, nuostabaus grožio, brandi, elegantiška, empatiška moteris. Ji sugebėjo atsitiesti po be galo sunkių santykių ir skyrybų ir į naują meilę pasinėrė visa savo esybe, nesisaugodama, netaupydama savęs. Jos kuriami santykiai su mama ir močiute gilūs, pozityvus. Mane žavėjo šis stiprus moterų, trijų kartų ryšys ir atsidavimas viena kitai. Kova už gyvūnų teises, tai dar vienas riebus pliusas Mortos charakteriui. Nors susidaro įspūdis, kad Morta yra tikra supermoteris, ji taip pat labai jautri, emocionali, viską ima giliai į širdį. Jai sunku atleisti nuoskaudas, ypač mylimajam, sunku susigrąžinti pasitikėjimą juo. Morta - tikros, brandžios moters idealas su savo trūkumais ir privalumais. 

Vertinu 5/5. Rekomenduoju perskaityti tiems, kam patinka aštrūs, stiprūs romanai su kietomis moterimis, o ne pelenėmis. 

Ar tu skaitei šią knygą? Kokie tavo įspūdžiai?

Kuri Ilonos Madelaine knyga tau patiko labiausiai? 

[Laura (poilsis_su_knyga) · Rating 5 out of 5]

Ilona nenuvylė ir šįkart. Nors „Nuodas“, kaip pirmoji knyga, labai įsiminė, bet ir „Vilkaširdis“ nepaliko abejingos. Beskaitant šią istoriją galima buvo pajusti visą emocijų amplitudę, nuo juoko iki ašarų, nuo aistros iki pykčio. Šmaikštūs dialogai kėlė šypseną, o puikai žinomi veikėjai iš ankstesnių knygų šią istoriją pavertė dar labiau sava. Lietuviška kaimo aplinka suteikia labai savito jausmo istorijai, visi veikėjai atrodo tokie artimi. Piktavilkių kaimo bendruomenė tokia nuoširdi, šilta ir linksma, būtų smagu pas juos apsilankyti 😊 

Labai patiko Morta ir jos sukurtas stiprus charakteris. Tokia drąsi, savarankiška, nenuleidžianti rankų net ir sunkiausiais momentais, bet tuo pačiu mokanti atsipalaiduoti, šmaikšti ir linksma. Kiekvienai merginai ir moteriai yra ko pasimokyti iš jos. O Agnius... O ką Agnius, nors ir pasirodė kaip paršas, bet geras jis žmogus, ypač kai įsimyli. Taip jie tiko vienas kitam, jau vienu metu buvau išsigandusi, kad nebus laimingos pabaigos. Bet juk jie skirti vienas kitam. Negaliu nepaminėti šuns, taip džiaugiuosi, kad paliesta ir beglobių gyvūnų tema. Aš, kaip ir Morta, norėčiau visus šunis priglausti, tik ne tokia drąsi, kad tokį didelį ir sunkiai emociškai pažeistą šunį priimčiau globoti, bet kaip ir minėjau, Morta labai drąsi moteris.

Autorė moka nustebinti, tai nėra vien saldus ir erotiškas meilės romanas, šiek tiek įmaišė ir trileriui būdingų vingių, kas istorijai suteikia įtampos. Skaitant šią dalį net širdis plakė iš baimės. Bet kaip ir tikėta romanuose, didvyris Agnius išgelbėja situaciją.

Supratau, kad esu neperskaičiuosi „Kalėdos Piktavilkiuose“, o joje kaip ir priešistorė šios istorijos. Taisysiu situaciją ir perskaitysiu artimiausiu metu.
 
„Vilkaširdis“ labai patiko, o dabar aš lauksiu Gytės knygos su jos meilės nuotykiais. Nors ir Algiuko gyvenimo istorija manau būtų spalvinga ir įdomi. 

P.S. O jau knygos grožis! Viršelis pieštas pačios autorės, talentinga moteris, mūsų Ilona ❤️

[Virginija Ridlauskiene · Rating 5 out of 5]

Tai istorija, su kuria gyvenau beveik metus – nuo pirmųjų skyrių iki pat lėto vedimo link finišo ir nuolatinio klausimo: „kas bus toliau?“. Kiek daug smagumo ir geros nuotaikos ji suteikė dar kūrybos procese. O perskaičiusi jau išleistą knygą matau gyvą „vikšrelio virtimo drugeliu“ transformaciją. Regis, kiekvienas sakinys ir pasisakymas išmylėtas, istorijos vingiai meistriškai supinti, o vėliau subtiliai išpinti.

Man labai patinka Ilonos kūryba. Joje gausu autentiškos dzūkų kalbos, gyvų pasisakymų, lietuviškos gamtos. Daug humoro. Vaizdingi aprašymai – skaitant fantazija atgyja, ir atrodo, kad viską matai lyg filme. Veikėjai gyvena savo gyvenimą net ir užvertus knygą.

Pagrindiniai veikėjai kibirkščiuoja chemija – būtent to, ko, tikriausiai, labiausiai ir norime mes, meilės romanų skaitytojos.

Gera sutikti ir pažįstamus veikėjus iš ankstesnių Ilonos kūrinių. Jiems skirta tiek vietos, kiek reikia – jie papildo istoriją, bet neužgožia pagrindinių veikėjų.

„Vilkaširdis“ jus įtrauks, juokins, nervins, skaudins, atsiprašinės ir mylės. Jausmų karuselė čia garantuota.

[Sandra · Rating 3 out of 5]

Knyga visai nebloga, bet man primine ir panasumu sukele su lavisa spell “pavojingas meiles romanas” knyga. ta pati tematika su sodybos pirkimu, pakenkimu, slapukavimu, bandotu tematika, tik vienas turtingas, kitas advokatas (bagotas), plesikai banditai - tik pakeista tematika.
taciau jei ziurint is tos puses ir nelyginant nieko, nes visada gali atrasti panašumu tarpusavyje, tai knyga nebloga, manau is Ilonos knygu man labiausiai patiko “viesulas”. Linkiu ir toliaus stebinti skaitytojus, nes as pirmoji kuri griebiu kas lietuviu, o veliau kas lieka. Aciu uz laika knygoje. ❤️