Kolegos. Kaip bendradarbiams ir vadovams būti draugiškiems negaliai

by Barbora Suisse

„Man svarbu, kad aplinkiniai žmonės, kolegos, matytų mane, o ne mano negalią.“


Beveik kas dešimtas žmogus Lietuvoje turi negalią, dar daugiau jų yra neuroskirtingi. Dažnai net neįsivaizduojame, kokių kliūčių žmonėms su negalia tenka įveikti, kad pavyktų ne tik pasinaudoti kasdienėmis – pavyzdžiui, banko ar poliklinikos – paslaugomis, bet ir tapti mūsų kolegomis. Ne visada susimąstome, kad negalią turintis žmogus gali ir nori dirbti, kad kiekvieną dieną matomas bendradarbis ar bendradarbė gali turėti nematomą negalią, apie kurią nedrįsta prabilti.

Šioje knygoje susipažinsite su dvidešimčia žmonių, kurie turi skirtingų tipų negalią. Jie drąsiai, atvirai dalijasi patirtimi ir patarimais, kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege. Jų istorijas lydi organizacijos „SOPA“, jau dvidešimt metų padedančios žmonėms su negalia įsidarbinti, komandos įžvalgos, mokančios atliepti individualius žmonių su negalia poreikius profesinėje aplinkoje.

Knygoje taip pat pateikiami prasmingi pokalbiai apie negalios sampratą visuomenėje bei žmonių su negalia patirtį darbo rinkoje: su Jurgita Kupryte – „SOPA“ vadove, Vaida Kaikariene – „Rimi Baltic Group“ Lietuvos skyriaus personalo vadove, Simona Aginskaite – Lietuvos negalios organizacijų forumo Advokacijos ir komunikacijos projektų vadove, Karile Levickaite – organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktore.

Į negalią Lietuvoje dažnai dar žvelgiama per morališkai pasenusį, apdulkėjusį atskirties filtrą: „mes“ ir „jie“, „sveiki“ ir „nesveiki“. Knygos autorė Barbora Suisse nori parodyti skaitytojams ir skaitytojoms, kad „visi turime daugiau panašumų nei skirtumų. Juk, nepaisant mūsų negalių, visi esame tiesiog kolegos.“

464 pages, Hardcover

First published January 1, 2026

About the author

Barbora Suisse – organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja, knygos „Autizmas – dalis manęs“ („Baltos lankos“, 2024) bendraautorė, Lietuvos įvairovės chartijos valdybos narė. Veda mokymus organizacijoms, padeda joms tapti draugiškoms autizmui ir negaliai.

Reviews

[Justina Paskeviciute]

Praplėtė suvokimą. Ne tik apie negalią, o ir apie žmones tarp žmonių, būti visiems vertais gyventi kartu ir neskirstyti. Ačiū autorei ir visiems jos pašnekovams už dalinimąsi.

[Aušra Strazdaitė-Ziberkienė]

Skaičiau šią knygą dėl savęs, ne kolegų. Rekomendavo draugė, kuri, kaip suprantu, irgi skaitė dėl savęs, ne dėl kolegų....
Vis dėlto viskas tampa lengviau, kai suprantam kas ir kaip. Ir kodėl.

„Labiausiai norėtųsi, kad apie žmones su negalia nebekalbėtume „mes“ ir „jie“ kategorijomis – kad visi būtume toje pačioje tikrovėje, kad visi būtume „vieni iš mūsų“. Kad negalia, nors dažnai slepianti sudužusias svajones, gedulą dėl prarastų galių, iššūkius, neatimtų iš žmogaus dar ir pilietinių teisių, žmogiškojo orumo, bendruomenės, šeimos, galimybės realizuoti savo gebėjimus.“ – sako viena iš knygos pabaigoje kalbintų specialisčių, Simona Aglinskaitė, dirbanti Lietuvos negalios organizacijų forume.

Dešimtyje knygos skyrių yra po du tikrus gyvenimus, patarimai kolegoms ir „SOPA“ patarimai darbdaviams. Skyriai „Autizmas“, „Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas“, „Disleksija“, „Epilepsija“, „Intelekto negalia“, „Judėjimo negalia“, „Klausos negalia“, „Regos negalia“, Negalia dėl ligos“, „Psichosocialinė negalia“.
Tikros tikrų žmonių istorijos.
Paskutinis skyrius – pokalbiai su ekspertėmis Jurgita Kupryte (įdarbinimo agentūra „SOPA”), “Rimi” personalo vadove Vaida Kaikariene, Simona Aglinskaite ir organizacijos “Psichikos sveikatos perspektyvos” direktore Karile Levickaite.
Labai rekomenduoju.
Senatvė mums atsitiks arba ne, o negalia gali atsitikti netikėtai ir net jeigu šiandien “tik” reikia akinių, mes nei vienas nežinome kas mūsų, mūsų šeimos, vaikų, draugų laukia ateityje.
Tad drąsos, supratimo ir atjautos mums visiems!

[Vilma Ul]

Rekomenduoju kiekvienam. Ne tik darbe, bet ir gyvenime sutikę žmogų su negalią nevisad žinome, kaip galime padėti, kuo galime padėti, o ar reikia padėti. Tikros istorijos, išgyvenimai - padeda pažinti, o dėka daugybės žmonių, įstaigų pagalbos, žmonės su negalia turi galimybę integruotis, dirbti, būti naudingi.

[Kotryna Moleviciute]

Yra knygų, kurios suteikia žinių. Yra knygų, kurios keičia požiūrį. O Barboros Suisse knyga „KOLEGOS. Kaip bendradarbiams ir vadovams būti draugiškiems negaliai“ daro abu šiuos dalykus.

Nuoširdžiai rekomenduoju šią knygą kiekvienam – ne tik vadovui ar personalo specialistui, bet ir kiekvienam kolegai, kuris nori kurti pagarbią, saugią ir visiems atvirą darbo aplinką. Autorė jautriai, tačiau labai praktiškai parodo, kad įtrauktis prasideda ne nuo sudėtingų taisyklių ar didelių biudžetų, o nuo kasdienių sprendimų, žodžių ir požiūrio.

Knyga parašyta lengvai, įtraukiančiai ir suprantamai. Joje gausu gyvenimiškų situacijų, realių pavyzdžių ir konkrečių patarimų, kurie padeda geriau suprasti negalią turinčių žmonių patirtis darbo vietoje. Skaitydamas ne kartą susimąstai: ar tikrai pastebiu kliūtis, su kuriomis kasdien susiduria mano kolegos? Ar kuriu aplinką, kurioje kiekvienas gali jaustis priimtas ir vertinamas?

Didžiausia šios knygos stiprybė – ji nekaltina ir nemoralizuoja. Ji kviečia pažinti, suprasti ir veikti. Tai knyga, kuri skatina ne gailestį, o pagarbą, ne baimę suklysti, o drąsą klausti, mokytis ir būti geresniu kolega.

„KOLEGOS“ primena paprastą, bet labai svarbią tiesą – įtrauki darbo kultūra kuriama kasdien, kiekvieno mūsų pasirinkimais. Perskaičius šią knygą norisi ne tik kitaip mąstyti, bet ir kitaip elgtis.

Jeigu ieškote knygos, kuri įkvepia pokyčiams, plečia akiratį ir padeda kurti žmogiškesnes darbo vietas, „KOLEGOS“ yra viena vertingiausių rekomendacijų. Tai knyga, kurią verta perskaityti, aptarti su komanda ir perduoti kitam kolegai.

[Neringa Švelnienė]

Patiko vienos iš eksperčių mintis, tokia tarsi apibendrinanti visa tai, apie ką visoje knygoje kalbėjo savo istorijomis pasidaliję žmonės: „Reikia visiems suprasti elementarią tiesą: visi esame skirtingi. Svarbiausia geranoriškumas, o techninės detalės – kaip prieisi ar ką pasakysi – atsiduria antrajame plane. To galima greitai išmokti.“
Ir vis dėlto, kad ir kaip liūdna, kokie kaip visuomenė (vis dar) esame negeranoriški. Jeigu vis dar tenka įrodinėti, kad būtini keltuvai arba rampos, padedančios į įstaigas patekti judėjimo negalių turintiesiems, kad būtinos taktilinės plytelės šaligatviuose at kad medžius vienoje arba kitoje vietoje reikia apgenėt labiau, nes yra kam šakos realiai trukdo ir grasina sužeisti... Tai čia tik apie miestų infrastruktūrą.O ką kalbėt apie darbovietes.
Bet juk, žinai, augant ir keičiantis neretai skauda.
Ši knyga, man atrodo, yra pagalbininkė tam skausmui malšint. Kai žinai, paprasčiau su viskuo dorotis:).

[Sigita B]

Labai įdomi knyga! Realūs pavyzdžiai, kaip į profesinę veiklą integruojasi įvairius sutrikimus, negalias turintys žmonės. labai reikalinga knyga.

[Orinta]

Gerokai akis atvėrusi knyga!

[Adas Viliušis]

Knygoje apstu gyvenimiškų situacijų, skatinančių permąstyti savo kalbą, elgesį bei pagalbą kitiems – tiek darbe, tiek už jo ribų. Pavyzdžiui, ar kada pagalvojote apie iššūkius asmeniui su regos ar judėjimo negalia bandantį/čią patekti į biurą pro besisukančias duris?

Ypač surezonavo organizacijos SOPA mintis apie darbo pokalbius su psichosocialinę negalią turinčiais kandidatais bei vadinamuosius „karštuosius“ klausimus, skirtus kandidatą „pačirškinti“ ar išmušti iš vėžių. Tokie klausimai nesuteikia jokios vertingos informacijos apie žmogaus kompetencijas – priešingai, jie sukelia bereikalingą stresą, atgraso ir kuria neigiamą paties darbdavio įvaizdį. Pats per darbo pokalbį esu gavęs tokių klausimų, tarsi kandidatuočiau mažiausiai į krizių valdymo centro vadovo kėdę.

Knygą rekomenduoju paskaityti visiems dirbantiems, ne tik HR specialistams ar komandų vadovams. Nes yra įvairių negalios formų - tarp jų ir nematomų. Knyga leidžia susipažinti su negalios etiketu, sąmoningiau stebėti aplinką ir padeda paversti skambius korporatyvinius šūkius („be open“, „embrace diversity“, „more equality“) ne tiesiog skaidrių tekstais, o realiomis kasdienėmis praktikomis.

[Mintaute]

Tikrai verta paskaityti. Kiekvienam, kuris gyvena ir dirba tarp žmonių.

[Aurelija]

Labai džiaugiuosi jau antrąja B. Suisse knyga. Profesionali informacija dera su pagaviomis realių žmonių istorijomis.