Tai romanas apie Didįjį Lietuvos kunigaikštį Vytautą. Jo gyvenimas kūriny parodomas kaip vientisa, nepaliaujama kova dėl Lietuvos galybės ir savarankiškumo. Toje sunkioje ir permainingoje kovoje Vytautas iškyla kaip sumanus, įžvalgus, veržlus, lankstus ir tvirtas, kartais net žiaurus valdovas. Tai titaniškų siekių asmenybė: "Aš siųstas kovoti, veikti, gaisru liepsnoti. Aš kovos ir mirties arkangelas su ugnimi kibirkščiuojančiu kalaviju rankoje… Net ir Vilniaus man per maža. Maža ir visos Lietuvos… Pamatysite mano galybę ir didybę".
1933–1936 m. mokėsi Jėzuitų gimnazijoje Kaune. 1939 m. pašauktas į karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Po sovietinės okupacijos tęsė tarnybą kariuomenėje, prieš pat Antrąjį pasaulinį karą paleistas į atsargą. Nuo 1941 m. tarnavo Penktajame savisaugos batalione ir netrukus išsiųstas į Rytų frontą. Karinę tarnybą baigė 1945 m. Kurše. Po Vokietijos kapituliacijos pateko į SSRS kariuomenės nelaisvę, vėliau iš jos pabėgo. Kurį laiką dalyvavo rezistencinėje kovoje, vėliau legalizavosi. 1946–1950 m. Vilniaus pedagoginiame universitete studijavo lituanistiką. 1950–1951 m. mokytojavo Širvintose, 1951–1971 m. Biržuose. 1971 m. už romaną „Negandų metai“ (pirmas pavadinimas „Žaizdre“) apkaltintas antisovietine propaganda, suimtas ir kalintas Pravieniškių pataisos darbų kolonijoje, vėliau dirbo prievartinėse statybose Kaune. 1973 m. grįžo į Biržus, iki 1975 m. ten dirbo kroviku. Nuo 1975 m. gyveno Rumšiškėse, dirbo Kauno namų statybos kombinate, siuvimo fabrike.