Būtinė ir buitinė patirtis, užrašyta atvira ir savita kalba
Naujame poezijos rinkinyje naujomis prasmėmis nušvinta visuotinai pažįstami, bet asmeniškai suvokti garsai ir vaizdai, emocijos ir būsenos, kadaise išgyventa situacija ir dabarties akimirka. Ir visa ši patirtis – ir būtinė, ir buitinė – užrašyta atvira ir nesušukuota, kartais – atvirai jautria, kartais – atvirai ironiška, kartais – metaforiška, ir visada – savita kalba.
„...galėtum ir man įrodyt kad širdyje lyg soste jau nebėra karaliaus...“
skaitant nori nenori po kiek laiko ima brautis mintis: Norvila, what are you doing. Norvila, stop. jau taip taip taip taip gražu kad kartais darosi sudėtinga suvokti žodžius, tuos sakinėlius be taškų ir viso kito. tikrai viena geriausių poezijos knygų šiemet.
o jeigu taip
o jeigu taip kada iš lėto nupint vainiką rūtų mėtų
apjuosti kalną išbraidyti migloj paklydusią avytę
spurdėjimą delne įsupus o jeigu taip - į tavo lūpas
Pauliaus Norvilo trečiojo poezijos knyga, o mano pirmoji, šiais metais perskaityta.
Draugo rekomendacija (ačiū, Linai!) prieš keletą metų pasiteisino, tik galbūt reikėjo kiek ūgtelti ar subręsti pažvelgti naujomis akimis į turimus lietuvių poezijos lobynus. Ateityje norėtųsi eiti labiau prie panašių rinkinių, taip pat ir prie klasikos; galima sakyti, vienas iš mano šių metų nusibrėžtų knygos tikslų (po Hario Poterio knygų serijos).
Per daug apie save, bet daugiau apie eilėraščius.
Pagrindinė esmė - buitinių situacijų motyvai tampa priemonėmis perteikti gilesnias, daugiausia meilės ar ilgesio temomis, susijusias prasmes. Skaitant vis susidarydavo įspūdis, kad kiek banaloka, galbūt kažkur neišdirbta iki galo, tačiau įvairūs eilučiš posūkiai kaip minimalūs "smūgiai" priverčia susimąstyti, apie ką visa tai.
Jei kas mažokai skaito arba išvis nesidomi šiuolaikine lietuvių poezija, ši knyga, manau, geras startas visiems!
Įspūdis toks pat, kaip ir apie pirmąją mano skaitytą P. Norvilos knygą "Kortų traukimas tėra tik dalis ritualo": yra tobulų pastebėjimų/eilėraščių ir yra man neįdomių. Antra knygos pusė, ypač paskutinė dalis „Mes“, pasirodė stipresnė. Iš pradžių galvojau apie 2+*, bet Jie/jos ir Mes pakėlė iki 3*.
dar gerokai prieš aušrą o šviesos jau dega
vietiniame sporto klube mažutis žmogus kelia savo gyvenimo svorį
nors prieik ir paklausk – ar viskas gerai gal kažkas gal akmuo ant širdies gal galėčiau padėti kuo nors
bet baisu likti nesuprastam pasmerktam kad pats va tik mankštą
ir tik darbo dienom
Eilėraščio dalis, kuri galėtų būti gerų knygų moto (nors ir neatspindi mano santykio su šia):