„Ko iš tikrųjų nori vaikai“ – tai knyga tėvams, mokytojams, specialistams ir visiems, kurie nori nuodugniau pažvelgti į vaiko problemas ir išmokti atpažinti tikruosius jo poreikius.
Kaip padėti vaikui susigaudyti pagal suaugusiųjų taisykles veikiančiame pasaulyje? Ar reikia tenkinti visus vaikų poreikius ir ar vaikai tampa laimingi, kai gauna viską, ko nori? Ar tikrai šių laikų vaikai turi daugiau teisių ir laisvės? Ar netinkamas vaiko elgesys – blogo auklėjimo rezultatas? Kaip atskirti vaiko poreikius nuo norų? Bausti, drausti ar leisti, atleisti? Kokią žalą daro vaikystėje patirtas smurtas ir ar kelio atgal nebėra?
Į šiuos ir kitus klausimus autorė ieško atsakymų, remdamasi įvairiais moksliniais tyrimais, statistika ir garsių psichologų teorijomis. Pateikdama pavyzdžių ji filosofiškai apžvelgia, kaip vartotojiška kultūra prisideda prie problemų, su kuriomis susiduria vaikai, ir kviečia pasvarstyti, ką galėtume padaryti, kad to nebūtų.
Šios knygos išskirtinumas – praktinė dalis, kurioje pateikti dialogų su vaikais pavyzdžiai bei išsami analizė, kaip vaikus veikia mūsų parinkti žodžiai ir kokią įtaką daro jų pasaulio suvokimui. Autorė tiki, kad remdamiesi pokalbių pavyzdžiais atrasite savo būdą, kaip užmegzti ryšį su vaiku, ir išmokysite jį pozityviai žvelgti į pasaulį.
Ši knyga – lyg treniruotė prieš itin svarbią kelionę, kurią įveikę suprasite, kas iš tiesų slypi po maištaujančio vaiko kauke.
Mintys iš knygos: ✏️Abrahamas Linkolnas yra pasakęs: "Duokite man šešias valandas medžiui nukirsti ir keturias iš jų aš gąlasiu kirvį". ✏️Suaugusiajam kuriant ryšį su vaiku ir siekiant tapti autoritetu būtina suprasti, kada yra tenkinami poreikiai, o kada - norai. <...> poreikių kalba yra skirta kurti ir stiprinti ryšį su vaiku, o ne siekti jo paklusnumo čia ir dabar. Klusnuno reikalaujanti kalba, kuri dažniausiai būna kategoriška ir įsakmi, formuoja pernelyg nuolankią, naivią arba maištinga asmenybę. Tikriausiai nė vieni tėvai nenori, kad jų vaikai darytų viską, ką aplinkiniai liepia pirktų viską, ką jiems prekybininkai bruka, ir išbandytų visus žalingus dalykus, kuriuos tik siūlo draugai. Tėvai iš tikrųjų nori, kad jų vaikai augtų kaip atsparios ir kritiškai mąstančios asmenybės. Tokia ir yra poreikių kalbos paskirtis - ugdyti laisvą, o ne paklusnų žmogų. ✏️Norams išpildyti reikia pinigų, o patenkinti poreikius nieko nekainuoja. ✏️Sakoma žmogus pramiega trečdalį gyvenimo. Tas laikas tikrai nenueina veltui. Atvirkščiai miegas yra labai turtinga mūsų smegenų ir viso kūno veikla.<...>miegant išmetama iš galvos nereikalinga informacija, o tai, kas užstrigo trumpijoje atmintyje, pereina į ilgąją atmintį. Miego metu smegenys ieško sprendimo. ✏️1-6m.vaikui - 10-12val.miego, 6-12m. - 10-11val., vyresniems - 8-9val. ✏️Sodinimo ant kėdutės tikslas - padėti vaikui numalšinti savo impulsus ir kartu su suaugusiuoju apmąstyti savo elgesį bei rasti geresnių sprendimų. ✏️ Į malonumus orientuotas verslas siūlys nusivesti vaiką į batutų parką,nes neva taip stiprinsite ryšį su juo. Tačiau esu įsitikinusi, kad tai neišsprendžia santykių su vaiku problemų. Netgi atvirkščiai- pramogų gausa neretai jų sukuria dar daugiau.
Knygoje nagrinėjama labai svarbi tema vaikų auklėjime. Skaitydama sužinojau apie norais užmaskuotus poreikius ir gavau "įrankių", pavyzdžių, kaip juos išsiaiškinti, patenkinti ir būti darnesniam ryšyje su vaiku.
"Itin dažnai siūlydami ir toleruodami priklausomybes sukeliančius smagumynus, suaugusieji tarsi duoda vaikui vaistų nuo jausmo, kad jo poreikiai yra apleisti. Tenkindami vaikų norus, mes duodame jiems tariamų nuskausminamųjų, kad laikinai pakentėtų dėl nepatenkintų poreikių. Tačiau iš vaikų tikimės elgesio savikontrolės ir aukštų akademinių gebėjimų. Prašome jų laikytis taisyklių ir atlikti pareigas. Pamirštame, kad tie "Vaistai" turi šalutinį poveikį. Dažniausiai jie sukelia savireguliacijos, t. y. dėmesio, elgesio ir emocijų valdymo, sunkumų. Viliamės, kad vaikas elgsis atsižvelgdamas šeimos ir visuomenės lūkesčius. Nebematome savęs ir pamirštame kaip iš tiesų nelengva keistis ir ko nors naujo išmokti: suvaldyti pyktį, ilgiau išlaikyti dėmesį, liautis atidėlioti darbus."
Išsami, labai metodiška, bet kartu įtraukianti nuoširdumu ir gebėjimu sudėtingus psichologinius ypatumus papasakoti taip lengvai, suprantamai ir vaizdingai. Patiko, kad autorė naudoja mintį iliustruojančias pasakėčias ar patarles, dosniai dalijasi pavyzdžiais iš ilgametės darbo praktikos. Knyga askleidžia daugiau ne tik apie vaikus, bet leidžia labiau pažinti save, neatpažintus ar neišpildytus savo poreikius. Artimesnė pažintis su vaiko psichologija, kai kurie skyriai ypač moksliški, gausūs specifinių terminų ir platesnio paaiškinimo kaip veikia psichika, o tam tikrais atvejais, ir kokie nukrypimai jai būdingi. Džiaugiuosi, kad netrūko atviro bei drąsaus asmeninės pozijos išsakymo opiais šiuolaikiniais klausimais dėl vartotojiškumo, beribės laisvės, technologijų naudojimo. Parašyta tikrai neatmestinai, turinys vertingas, antroji knygos dalis net labai praktiška, todėl pareigingi tėvai gali pritaikyti siūlomus metodus ir pagerinti santykius su vaikais. Aktuali, vertinga ir įtraukianti knyga. Rekomenduoju.
Buvo vietų, kurios pernelyg kartojosi, todėl labiau 4,5 negu 5, bet iš tiesų man labai patiko ir tiko temos pateikimas. Per pavyzdžius ir konkrečių scenarijų modeliavimą - daug iš šalies mačiau mūsų šeimos vaizdelių ir pasirepetavau mintyse kasdienybėje keistinas reakcijas. Daug lipnių lapelių prisidėjau, nes tikrai žinau, kad prie kai kurių situacijų teks grįžti vėl ir vėl.
Kolkas tai viena labiausiai man tikusių knygų apie tėvystės iššūkius. Periodiškai vyrui vis šį tą pakomentuodama (pavydu, bet jam intuityviai geriau pavyksta vaiko poreikius ir norus atskirti ir kreipti tinkamesniu rakursu) sulaukiau replikos, kad visos šitos knygos gi ne apie vaikus, o apie mus - suaugusius. Šioje keliose vietose net skausmingai aptikau save. Tą neužaugusią, kurios poreikių ir norų kaleidoskopas sukosi savaiminiu tų laikų greičiu ir tėvų supratimu, koks jis tada buvo.
Mano sūnus (11 m.) labai džiaugdavosi, kai aš paimdavau šią knygą skaityti, gal manė, kad pradėsiu skaityti jo norus? Perskaičiau per kelis prisėdimus. Pirmoji knygos dalis sunkokai skaitėsi, man labai jautėsi moralizavimas, nors pats turinys geras, bet pasirinktas tonas ne mano mėgstamo pobūdžio.
Užtat antroji knygos dalis man asmeniškai buvo daug įdomesnė, ir labiau pritaikoma, pvz. kaip konkkrečiai formuluoti klausimus ir teiginius bendraujant su vaiku. Na, tą dalį teks dar kelis kartus perskaityti, nes įsiminti nėra paprasta ir pakeisti savo įpročius. Taip pat pravarčios lentelės knygos pabaigoje ir paaiškinami KODĖL vienos ar kitos priemonės neveikia vaikų bei KODĖL jie elgiasi tam tikru būdu, kuris mums, suaugusiems, atrodo nelogiškas.
Skaitinys nebuslengvas, bet verta net ir paauglių tėvams.
Labai geros įžvalgos ir rekomendacijos. Rekomenduoju perskaityti tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus. Taip pat verta paskaityti ir mokytojams! Man kaip mamai ir mokytojai tikrai patiko, ką perskaičiau.
Likau labau sužavėta perskaičius šią knygą. Nuo mokslinių iki gyvenimiškų paaiškinimų, knyga kuri tikrai bus dažnai vartoma namuose augant vaikui. Nuoširdžiai rekomenduoju ne tik tėvams.