What do you think?
Rate this book
Laiškai Mylimosioms
Lithuanian-language historical text supported by American Foundation for Lithuanian Research
247 pages, Paperback
First published January 1, 1994
4 people are currently reading
36 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 of 1 review
October 5, 2021
Juozo laiškai nėra lengvai skaitomi dėl jo dalinai filosofinio mąstymo, mokėjimo gražiai rašyti, žodžius apipinant kitais žodžiais (laiškai nuo to pasidaro tiršti). Tad taip nelengvai yriausi per šią knygą. Žinoma, Juozo veikla ir jo asmuo Vakaruose buvo įslaptinti, tad susivokti, kas yra kas, laiškuose sunku, nors yra paaiškinimų. Vos ne kiekvienas asmuo turi savo slapyvardį ar pravardę.
Kiek supratau iš konteksto, pati Nijolė tik po kurio laiko sužinojo, kokia yra jos simpatijos tapatybė, tad ir rašydamas jai jis atskleisdavo daugiau mažiau tik nereikšmingas, ne tokias slaptas savo kasdienybės detales. Čia nerasime nieko, kas apima Lukšos darbinius reikalus, susijusius su jo dalyvavimu žvalgyboje.
Laiškuose daug meilės vienas kitam, kartais ir nesutarimų, kurie natūraliai iškyla santykių pradžioje, tariamo ar tikro pavydo. Tą ir įdomiausia stebėti, o ne vien meiles seiles.
Paskutinieji laiškai ir apskritai Nijolės ir Juozo meilės istorija per atstumą net ir tada, kol jie abu buvo Vakaruose, sukrėtė. Susimąsčiau, koks stiprus turi būti žmogus, kad praėjus savaitei po vestuvių ir galėjęs kurti bendrą gyvenimą su žmona, pasilikti Vakaruose, nusprendžia grįžti į Lietuvą tęsti partizaninės kovos. Paskutiniame laiške Lukša atskleidžia ir mirties nuojautą, kurią lyg ir veja šalin. Nijolė kelerius metus nežinojo savo vyro likimo!
Už tą galutinį knygos sukeltą jausmą bei apmąstymus ir įvertinimas.
Kiek supratau iš konteksto, pati Nijolė tik po kurio laiko sužinojo, kokia yra jos simpatijos tapatybė, tad ir rašydamas jai jis atskleisdavo daugiau mažiau tik nereikšmingas, ne tokias slaptas savo kasdienybės detales. Čia nerasime nieko, kas apima Lukšos darbinius reikalus, susijusius su jo dalyvavimu žvalgyboje.
Laiškuose daug meilės vienas kitam, kartais ir nesutarimų, kurie natūraliai iškyla santykių pradžioje, tariamo ar tikro pavydo. Tą ir įdomiausia stebėti, o ne vien meiles seiles.
Paskutinieji laiškai ir apskritai Nijolės ir Juozo meilės istorija per atstumą net ir tada, kol jie abu buvo Vakaruose, sukrėtė. Susimąsčiau, koks stiprus turi būti žmogus, kad praėjus savaitei po vestuvių ir galėjęs kurti bendrą gyvenimą su žmona, pasilikti Vakaruose, nusprendžia grįžti į Lietuvą tęsti partizaninės kovos. Paskutiniame laiške Lukša atskleidžia ir mirties nuojautą, kurią lyg ir veja šalin. Nijolė kelerius metus nežinojo savo vyro likimo!
Už tą galutinį knygos sukeltą jausmą bei apmąstymus ir įvertinimas.
Displaying 1 of 1 review