Vytautas Mačernis was a Lithuanian poet existentialist. Mačernis studied English language and literature in Kaunas and philosophy at the University of Vilnius. The poet had died on October 7, 1944 in Žemaičių Kalvarija hit by a stray bullet. Mačernis dedicated his short life for searching the purpose of human's life. The first poem of Vytautas was published in 1936, the last one – in October 1944. He had been writing sonnets, visions, triolets, songs and short aphoristic poems. Since he was a sensitive person, Mačernis was affected by such disasters as World War II, the Soviet and Nazi occupations. His poems became full of blackness, dark colours.
Gražiausia, ką esu skaičius. Tikrai. Nuriedėjo keletas ašarų, išsprūdo keletas šypsnių ir ne kartą teko pridėti ranką prie krūtinės, kai švelniai suvirpėdavo širdis. Kokia visgi nuostabi ta melancholija, žmogaus gyvenimo beprasmybė ir net mirtis. Jaučiuosi svajinga.
Citatos:
„Gyvenimas daug atima, bet dar daugiau jis duoda. Gyvenimas naktis, bet jos skliautai žvaigždėti.“
„Aš nežinau, kodėl šiandien toks pavargimas Sukaustė protą ir jausmus. Ak, būki dar, nors dūžtančiose formose. Pasauli, man prasmingas ir gražus.“
„Ar liūdnesnio kas būti galėtų Už likimą žmogaus šioj nakty? Jo gimimas toks ilgas ir lėtas. O mirtis — nelaukta ir staigi.“
„Bet... Kas gi bet?.. Norėtum dar ramint save, Tačiau iliuzijos sudužę, jų daugiau nėra, Ir nežinia, iš kur pasemt gyvenimui jėgų. Bet, keista... pats savaime dingsta liūdesys, Ir vėl džiaugies, ir vėl tikies galįs Laikyt gyvenimą prasmingu ir didžiu.“
„Aš, dar tik įpusėjęs dvidešimt trečiuosius, Jaučiuos pavargęs ir pasenęs Vakarų žmogus. Iš visko aš seniai ironiškai juokiuosi, Į nieką netikiu, esu atbukęs, nejautrus.“
Iš tikrųjų galėčiau cituoti, ir cituoti, kol galiausiai nurašyčiau viską. Jo kūryba nepaprasta.
Anuomet itin taikliai sutapo jaunatviškos jo mintys su maniškiais išgyvenimais bei polėkiais, o šiandien, nors mano pasaulėžiūra jau gerokai pasisukusi kita kryptimi, vis dar regiu Mačernio genijų jo žodžiuos. Žavu, nuostabiai gera skaityti šio Poeto(!) eiles!