Romanas kviečia pasinerti į Lėjos, merginos iš Lietuvos, persikėlusios gyventi į Londoną, ir jos sutiktų žmonių gyvenimus. Tai – netipiška emigrantės istorija, kuri įtraukia net į pogrindinį, anarchistinėmis idėjomis užsikrėtusį Anglijos sostinės pasaulį. Romaną skaitytojams pristato leidykla „Alma littera“.
Jei šią vasarą nebūčiau apsilankiusi Londone (pirmą kartą gyvenime, beje!), galbūt šią knygą būčiau įvertinusi kitaip. O gal ir ne. Žodžiu, per tris dienas aš tą miestą sugebėjau įsimylėti, nors jis ir labai keistas, ir bauginantis, ir šiaip kažkoks netinkamas pastoviam gyvenimui... Aš vis ieškau jo - knygose, filmuose, prisiminimuose, o atradusi nors mažiausias užuominas, teleportuojuosi atgal... Knygoje, be Londono, paliečiama dar keletas aspektų, kurie dažnai neduoda man ramybės: šeimos santykių peripetijos, svajonių ir tikrovės priešpriešos, negalia, senatvė, draugystė ir maištas, trokštant "užkariauti", padaryti pasaulį geresne vieta, o gal tiesiog atrasti savo vietą po saule. P.S. skaitosi skaniai ir greitai.
Praslydau paviršiais, gal dėl teksto fragmentiškumo, gal dėl pseudofilosofiškumo, o gal dėl antipatijos pasakotojai. Jaučiu, labiausiai patiko pabaiga: ir kad istorija pagaliau baigėsi, ir kad ta pabaiga kažkokia... viltinga?.
Šiaip nieko neturiu prieš "us against the world, mes pakeisime pasaulį, forever young" naratyvą, tik kad šįsyk per daug dalykų prasilenkė su logika, todėl niekaip neišeina rimčiau pažiūrėti į šitą knygą. Mėgstamiausios nesąmonės: jei išpažinties metu sujaudinsi kunigą savo erotiniu pasakojimu - jau laimėjai, jau sugriovei nusistovėjusią tvarką, jau esi kieta (nes kunigas juk nėra vyras kaip visi, tik štampas, ir krikščionybė visai nesusijusi su pagundomis bei nepasidavimu joms); placebo efekto paveikti žmonės yra savo kvailumo aukos (nes tik kvailiams jis būna, o ne visiems); išeini į vakarėlį su new money sugar daddy, grįžti iš jo su kembridžą baigusiu teisininku (nė kiek neperspausta). O labiausiai gaila, kad ne veikėjai daro dalykus, o dalykai darosi patys, žodžiu, kostiumai atgyja. Mėgstamiausios sąmonės: slaugos scenos. Tikros, nuoširdžios, nepritemptos, žodžiu, neįsipaišo į kostiumų dramą. Aš, matyt, jau smarkiai per sena tokiai knygai. Anarchizmas ir noras kažkokiais socialiniais eksperimentais sudrebinti pasaulį jau taip toli (o gal niekad ir nebuvo mano horizonte), kad tos"idėjos" tik spaudžia šypsnį. Žmonėms iki 20 turėtų būt visai smagus skaitalas. Nežinau, ar duočiau pažįstamiems paaugliams, bet nepažįstamiems tai kodėl ne, lai skaito :D
Lengvas vasaros romanas. Labai daug neverčiantis galvoti ir lengvai skaitomas. Kiek priminė idėja "Fight Club". Pradžioje gal kiek pagvau tokio keistumo, kaip iš Baltos drobulės.
Turėtų būti prierašas - knyga, skirta paaugliams. Bibliotekininkė rekomendavo, sako, girdėjau, kad rašytoja gyvena užsienyje, tai gal patiks jos, kaip emigrantės, patirtys? Nepatiko. Nebent tos vietos, kuriose aprašoma neįgaliųjų slauga; ne todėl, kad įdomiai aprašomos, todėl, kad imi suprasti slaugių darbo negandas. Kodėl sakau, kad paaugliams? Nes toks požiūris į tėvus, koks aprašomas herojės, lydi nebent 16-mečius. Apie pagarbą šeimai knygoje nulis. Gal todėl geri psichologai ir įžvelgtų herojės vaikystės traumas ir tą norą emigruoti, dirbti juodziausius darbus suaugus... Bet čia romanas. Su. bent jau man, labai erzinančiais veikėjais, keista įvykių linija, iš kažkur staiga atsiradusia meilės atomazga ir romantiška, knygai net visai nepritinkančia, pabaiga.
Vaivą Rykštaitę aš nuoširdžiai mėgstu. Nereiškia, kad visada sutinku, bet priimu jos nuomonę, jos reiškiamas pažiūras, vaikų auklėjimą, būdą ir knyginį žodį. Ir nuoširdžiai gerbiu už gebėjimą tinkamai išdėstyti mintis taip, kad pasiektų skaitytoją. "Kostiumų drama" - tai fatališka jaunystės istorija, reikalaujanti prisiimti atsakomybę ir žengti į suaugusių gyvenimą. Lėja, jauna mergina iš Lietuvos, be jokių rimtų paskatų palieka Lietuvą ir emigruoja į Didžiąją Britaniją. Patrynusi sofą pas giminaičius ji lieka viena gatvėje - drąsi nepažįstamame mieste, pasitikinti savimi, bet neturinti kuo pasitikėti daugiau. Netikėtai susipažįsta su naujais bičiuliais ir įsilieja į jų anarchistinės pasaulėžiūros gyvenimą. Deja, arba ne, pinigų stygius merginą priverčia imtis neplanuoto amato - dirbti slauge. Vat čia autorė ir nustebino - slaugymo epizodai patys įtikinamiausi, realistiškai priklūs, kurių atrodo turėtum vengti, bet susiskaito jie jaukiausiai. Nes tai tikras gyvenimas - neskoningas, pilnas trūkumų, pakilimų ir atoslūgių. O vat tie anarchistiniai jaunimėlio reikalai....Meh, nepatiko, neįtiko. Nes tiesiog aš negyvenau tokiame pasaulyje. Ir tokio pasaulio žmonės man atrodo tik išpindėję tinginiai. Tad pagrindinė herojė Lėja, man rodos, puikiai patyrė gyvenimą ir buvo visa galva aukščiau už visus kitus. Moralas? Jei nori maištauti, tai maištauk protingai ir savu laiku, nes vėliau tai taps nuodingu gyvenimo būdu.
Tik pradėjus skaityti knygą, pajauti jog tai knyga jaunimui apie jaunimą. Tas pasitikėjimas savimi, nežinojimas "kur lendi", jaunatviškas aš darysiu kaip aš noriu, troškimas gyventi, patirti nuotykių ir galbūt net pakeisti pasaulį - jaučiasi visoje istorijoje. Tai nėra pasakojimas apie emigraciją, jos priežastis ir pasekmes. Autorės tikslas ne parodyti, kaip gyvena emigrantai Londone, ką jie dirba, kiek uždirba ir koks varganas, ar priešingai – puikus jų gyvenimas. Nors knygos anotacijoje sakoma, kad Lėja į Londoną atvyksta „be jokios aiškios priežasties“, bet manyčiau nuotykių ieškojimas išvykti iš Lietuvos tampa jos svajone. Juk palikę tėvų namus, juo labiau savo šalį, subręstame anksčiau, greičiau tampam savarankiškesni, ir, be abejo, nauji draugai žada nuotykių. Man, kaip pačiai emigrantei, buvo įdomu skaityti ir prisiminti netgi savo "emigrantės karjerą" Anglijoje. Vietomis gal net sutapatinti su savimi. Bet visa esmė, kurią autorė norėjo pasakyti mūsų svajingam jaunimui - nesvarbu kur iškeliausi ar liksi savo šaly, niekur pinigai ant medžių neauga, ir juos reikia užsidirbti savo galva ir rankom. Beja , šios knygos varikliukas - senelių slauga. (O kaip šiuo metu artima man.) Man asmeniškai labiausiai patikusios dalys. O baigus skaityti romaną, vis dar bandau atspėti kuri veikėja vis dėlto yra pati Vaiva...
,,Mes nesijuokėme vieni iš kitų – juokėmės kartu. Iš gyvenimo."
,,Ironiška, bet geriausia iš mokytojo gauta pamoka buvo nebyli: visada geriau sakyti tiesą, nes ilgai savo mėšlo nepaslėpsi."
,,Juk šiaip emigrantai būna dviejų rūšių – šūdžiai ir laimės kūdikiai. Šūdžiai važiuoja svetur pasiruošę dirbti bet ką už pusę virtos bulvės, apsiperka primarke, tvirtina, kad l „šitas darbas laikinas“, ir grįžę atostogų į tėvynę išleidžia pusę savo metinių santaupų statydami alų vaikystės draugams. Laimės kūdikiai geria „Starbucks“ kavą su saldikliu, dirba niekam nesuprantamą darbą niekur negirdėtose firmose, dažnai patenka į gimtojo miesto laikraščio skiltį „Sėkmės istorija“, o grįžę namo kažkodėl prabyla juokingai tęsdami balses."
Tiesą pasakius, nesupratau, kodėl tokie vangūs šios knygos įvertinimai. Įdomu skaityti "atgal" - autorės kūrybą vertinti pradėjau nuo "Pirmą kart mama.." ir sąmoningai pasirinkau šoktelti atgal laike. Tai buvo romantiškas pasivaikščiojimas su savo pačios nesėslių dienų prisiminimais, ypač stiprūs veikėjų portretai ir mane žavintis lengvabūdiškai konkretus pasakojimo stilius. Gal pabaiga kiek per greita, bet panašiai juk ir gyvenime - negi kavos puodelio dugną pasiekiam lėtai? Veikiau jis ištinka netikėtai. Žodžiu - man patiko, gyvenimo aukštyn kojomis neapvertė, bet tokio tikslo manau čia ir nebūta.
Gera vakaro knyga. Mano nuomone orientuota labiau paaugliui. Bet faina kartais paskaityti tokį lietuvišką tekstą su naminiais "bajeriais", labai sava ir malonu. Tai "literali" kostiumų drama. Esi jaunas ir galvoji kiek nežinomų kelių yra ir kuriais norėtum pasukti. Kiek yra realybės variantų, kiek troškimų būti ir savimi sau, ir gilus troškimas būti kitam, kažkam, troškimas ir patikti ir nusispjauti į kitus ir visas kasdienybes, visas sistemas. Aprašymas kas vyksta mumyse. Vienu ar kitu atveju kažkiek savęs rasi.
This entire review has been hidden because of spoilers.
Perskaičius tep ir nuores nusipėrkt bilieta į Londona ir anon patėrt pate.🤩 Pagalvuojau skaitydama kažėn keik vakų skombindami tėvams iš už jūru mariu, pasakuo, kon tėva nuor girdiet ir ni žodeliu neužsimen kas iš tikrųju gyvenimūs vykst. O gyvenimūs vykst dalyka...🫣 Pabaiga visiška bombinė 💣skaitydama vis pagalvuojau kap čia galietu baigtys, tai api tuoki pabaiga ni mintelės nebova. Rekomendouju😏
Nežinau, kodėl blogi atsiliepimai. Jaunos autorės knyga apie jaunų žmonių gyvenimą - taip, veikėjai egocentriški, kartais obnoxious, kartais tiesiog naivūs ar absurdiški - bet tokia ir yra, toki ir turi būti, jaunystė, kai turi prabangą galvoti tik apie save! Man daug geresnė, nei kai kurių mūsų dabartinių jaunųjų rašytojų pirmos knygos 🤷🏻♀️
Londono gyvenymo drama pavadinčiau šią knygą. Emigrantės nuotykių istorija,gyvenymas gatvėje,slaugės darbas,nauji draugai. Tik man skaitant knygą pasirodė,kad autorė nusistačiusi prieš slaugės darbą ir neitin maloniai apibudina žmones su niagalia.
This entire review has been hidden because of spoilers.
Gyva, vaizdinga kalba aprašytos emigrantės gyvenimo akimirkos Londone. Skaitėsi smagiai, autorė pateikia gyvus aplinkos, ja supančių žmonių aprašymus. Įdomiai pateikti įvykiai