daugybę kartų miegojau su šia moterimi, vadinau švelniausiais vardais daugybę kartų buvau jai neištikimas su kitom moterim, erzinau ją depresija, neviltimi kuo tik pasitaikydavo, kartais neišlaikęs girtas spjaudavau neapykantą tiesiai į veidą ji sekė man iš paskos, kantriai tylėdama nuolankiai kęsdama, laikydama mano ranką prie savo blunkančių lūpų pripratau prie jos, kaip šešėlis pripranta prie šeimininko dabar ji stovi pasilenkusi ties mano guoliu kuriame guliu vienas, kuris tuščias ir šlatas kaip jos akys, žvelgiančios į mane dabar ji stovi greta ir puošiasi mano baimės prakaito vėriniu, gražėja jaunėja dabinasi plaukus paskutinėm mano agonijos valandom
Gal skiriasi tuo, kad abu veikėjai yra labai egoistiški. Parulskis kiek kitaip piešia moterį.