Последний выход Шейлока

by Daniel Kluger

Профессиональный сыщик и врач расследуют двойное убийство и в конце концов называют имя преступника. Читателя ждала бы увлекательная, хотя и вполне традиционная детективная история, но время и место действия придают повествованию необыкновенное, трагическое звучание: события романа происходит в разгар "окончательного решения" нацистами еврейского вопроса, а все герои - сыщики, свидетели, убийца - обитатели еврейского гетто, которым предстоит разделить общую судьбу.

208 pages, Hardcover

First published January 1, 2006

About the author

Daniel Kluger was an Israeli writer in science fiction and detective genres. He wrote in Russian.

Reviews

[Gintautas Ivanickas · Rating 4 out of 5]

Antrasis pasaulinis. Mažas miestelis Brokenvaldas, kuriame įsikūręs eksperimentinis getas. Arijų rojus žydams. Tik tas rojaus obuoliukas – pakirmijęs. Nes getas – jis vis vien getas. Nepaisant to, kad kuriama laisvo gyvenimo iliuzija. Laisvo, bet apriboto geto ribomis, varžomo geto viršininko įsakais. Ir vis tiek – kiekvienas žydas norėtų atsidurti čia, bet ne Aušvice, gandai apie kurį prasismelkia ir į getą, bet Brokenvaldo gyventojai jais nenori tikėti – nes negali gi būti taip siaubinga. Taip, mūsų laisvė apribota, taip, mes stovime eilėse prie skurdaus maisto davinio, kurio vos vos pakanka palaikyti gyvybei išsekusiuose kūnuose. Bet mūsų niekas nežudo vien todėl, kad mes žydai. Mes netgi atidarome savo teatrą!
Deja, Šekspyro „Venecijos pirklio“, kad ir Gebelso pataisyto, bet vis tiek nepakankamai politkorektiško premjera tapo vieninteliu spektakliu. Mat iškart po jos kažkas nužudo režisierių ir tuo pačiu Šeiloko vaidmens atlikėją.
Geto vadovybei nusispjaut. Tačiau čia pasirodo buvęs kriminalinės policijos darbuotojas Šimonas Holbergas. Kaip ir kiekvienam save gerbiančiam sekliui, jam reikia pagalbininko, kuriuo tampa Jona Vaisfeldas. Jei porelės inicialai jums dar nieko nepakuždėjo, išduosiu: Vaisfeldas – gydytojas, o Holbergas praktikuoja baritsu. Autorius nė nebando slėpti aliuzijų, atvirkščiai – kartais netgi persistengia su pernelyg akivaizdžiomis citatomis. Galų gale, netgi knygos pavadinime pakeitus viso labo vieną raidę, gausime graudžią simboliką – paskutinį Šei(r)loko pasirodymą.
Kodėl paskutinį? Kodėl graudžią? O todėl, kad paslaptis atskleidžiama, bet galu gale viskas nebesvarbu – vokiečių eksperimentas nepasiteisino, getas likviduojamas ir visi – nusikaltimo tyrėjai, liudininkai, įtariamieji ir tikrasis nusikaltėlis palieka Brokenvaldą ir keliauja į Aušvicą.
Vadinasi, viskas veltui? Ne visai. Mat tas kelias dienas, kol Holbergas ir Vaisfeldas tyrė nusikaltimą, jie vėl pasijuto gyvi. Ne gyvi numirėliai, kaip dauguma geto gyventoju, o iš tiesų – gyvi. Ir ne mums spręsti, daug tai, ar mažai.
Keista, liūdna, bet tuo pat metu keistai šviesi knyga. Verta tvirtų keturių iš penkių.