What do you think?
Rate this book
Vandenynas ir Žaliamėlė / Greenblue and the Ocean
"Seniai jau laukiau tokios giesmės iš giliųjų ir aukštųjų kūrybinių versmių - anot Jungo, kai ne pats poetas kuria, bet lyg savaime, Aukščiausiųjų galių valioje, rašosi, - ir mano lūkesčiai išsipildė. Kam ši sakmė-giesmė galėtų būti skirta? Ne tik suaugusiems, manyčiau. Taip norėtųsi, kad ir vaikai skaitytų ar klausytųsi to, kas ne iškart aišku bei suprantama, o lyg ir ateina kaip paslaptis, kaip laukimas, vilionė - iš Prąamžinųjų gelmių.
Kodėl ir iš kokių pirmapradžių kūrybinių gelmių išsiveržė ir impulsyviai išsiskleidė ši iracionali meilės giesmė-sakmė? Ką ji gali atverti ir kuo užburti ar atburti skirtingo amžiaus šiuolaikinius skaitytojus ir klausytojus? Tebūnie tai atrandama individualiai - nardant, sklandant, įsiklausant, įsivaizduojant, įsijaučiant, tylint, apmąstant, pratęsiant šio teksto potekstes - etinės, etninės ir estetinės darnos išsipildymo viltyje."
Vilija Janušauskienė, VDU ŠA literatūros didaktikos dėstytoja
IŠTRAUKA
Paukštė kūrėja
Papasakosiu apie draugystę su Žaliamėle - Paukšte, kurią ir tu naktimis gali išvysti, kai sapnų valtys atplukdo tave į mėnesienos nušviestą Vandenyną. Sapnų... Laivėmis.
Paukštė. Savo plunksnomis tapo plevenantį Vandenyną. Ji skrenda ten, kur virš gaudžiančių bangų sklando beribės erdvės ir skamba besisukanti verpetais senojo pasaulio melodija.
Žaliamėle Paukštę išgirdau giedant vieną siūbuojančią akimirką. Mano vandenys tyvuliavo jau septynis tūkstančius amžinybių. Visa, ką buvau girdėjęs, - tai bangų mūša ir skriejantis vėjas. Staiga kažkas didis ir galingas suplasnojo virš mano ritmingai siūbuojančių bangų. Paukštė... Išvydau, kaip Žaliamėle skriejo per dausas ir kūrė pasaulius. Jos skrydis mirgėjo nenusakoma spalva. Iš jos plunksnų liete liejosi dangaus mėlis. Netrukus visas skliautas nušvito, o mano vandenyse atsispindėjo dangūs ir žvaigždynų miglynų šviesa. Tylėjau. Visos bangos nurimo ir laukė. Po kelių akimirkų pajutau, kad manyje tyvuliuoja melodija... Tik paklausyk...
Knygos tekstas skelbiamas lietuvių ir anglų kalbomis.
A poetic, symbolic, philosophical tale, a fairy tale - a song sung by Žaliamėlė Paukštė, which floats in our primordial waters. The book echoes intertexts from Lithuanian and Indo-European mythology, folklore, musical folklore and interweaves with the author's inner, poetic threads. Who could this fable-song be for? Not just for adults, I guess. This is how I would like children to read or listen to something that is not immediately clear/understandable, but as if it comes as a secret, as an expectation, as a lure - from the Eternal Depths. What can it reveal and what can enchant or disenchant modern readers of different ages? Let it be discovered individually - by diving, floating, listening, imagining, empathizing, being silent, reflecting, extending the subtexts of this text - in the hope of fulfilling ethical, ethnic and aesthetic harmony.
This book is in Lithuanian and English (translated by Eglė Kiriliauskaitė)
Kodėl ir iš kokių pirmapradžių kūrybinių gelmių išsiveržė ir impulsyviai išsiskleidė ši iracionali meilės giesmė-sakmė? Ką ji gali atverti ir kuo užburti ar atburti skirtingo amžiaus šiuolaikinius skaitytojus ir klausytojus? Tebūnie tai atrandama individualiai - nardant, sklandant, įsiklausant, įsivaizduojant, įsijaučiant, tylint, apmąstant, pratęsiant šio teksto potekstes - etinės, etninės ir estetinės darnos išsipildymo viltyje."
Vilija Janušauskienė, VDU ŠA literatūros didaktikos dėstytoja
IŠTRAUKA
Paukštė kūrėja
Papasakosiu apie draugystę su Žaliamėle - Paukšte, kurią ir tu naktimis gali išvysti, kai sapnų valtys atplukdo tave į mėnesienos nušviestą Vandenyną. Sapnų... Laivėmis.
Paukštė. Savo plunksnomis tapo plevenantį Vandenyną. Ji skrenda ten, kur virš gaudžiančių bangų sklando beribės erdvės ir skamba besisukanti verpetais senojo pasaulio melodija.
Žaliamėle Paukštę išgirdau giedant vieną siūbuojančią akimirką. Mano vandenys tyvuliavo jau septynis tūkstančius amžinybių. Visa, ką buvau girdėjęs, - tai bangų mūša ir skriejantis vėjas. Staiga kažkas didis ir galingas suplasnojo virš mano ritmingai siūbuojančių bangų. Paukštė... Išvydau, kaip Žaliamėle skriejo per dausas ir kūrė pasaulius. Jos skrydis mirgėjo nenusakoma spalva. Iš jos plunksnų liete liejosi dangaus mėlis. Netrukus visas skliautas nušvito, o mano vandenyse atsispindėjo dangūs ir žvaigždynų miglynų šviesa. Tylėjau. Visos bangos nurimo ir laukė. Po kelių akimirkų pajutau, kad manyje tyvuliuoja melodija... Tik paklausyk...
Knygos tekstas skelbiamas lietuvių ir anglų kalbomis.
A poetic, symbolic, philosophical tale, a fairy tale - a song sung by Žaliamėlė Paukštė, which floats in our primordial waters. The book echoes intertexts from Lithuanian and Indo-European mythology, folklore, musical folklore and interweaves with the author's inner, poetic threads. Who could this fable-song be for? Not just for adults, I guess. This is how I would like children to read or listen to something that is not immediately clear/understandable, but as if it comes as a secret, as an expectation, as a lure - from the Eternal Depths. What can it reveal and what can enchant or disenchant modern readers of different ages? Let it be discovered individually - by diving, floating, listening, imagining, empathizing, being silent, reflecting, extending the subtexts of this text - in the hope of fulfilling ethical, ethnic and aesthetic harmony.
This book is in Lithuanian and English (translated by Eglė Kiriliauskaitė)
178 pages, Hardcover
Published January 1, 2019
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 8 of 8 reviews
Read
December 7, 2020“Iš tikrųjų, tereikia įsiklausyti į tylą. Juk joje visada glūdi tikroji širdies tiesa. Mums sunku nurimti, užsimerkti ir klausytis savęs. Juk mes visi krutame, judame, veikiame... Tačiau... Tik dažniau nurimkime ir tiesiog pabūkime savyje, juk ten amžinai šoka bangos ir sukasi Vandenyno verpetai, kurie įkvepia savo gyvenimo dainai.”
January 8, 2021
a p ž v a l g a \ 📚
Rūta Vyšnia "Vandenynas ir Žaliamėlė"
2019 m., 476 psl.
Dvikalbė (lietuvių ir anglų kalba) iliustruota filosofinė pasaka
Skaičiau šią pasaką ir pastoviai graudinausi, taip mane veikė ši knyga. Svarsčiau, kodėl taip yra ir priėjau išvados, kad šis pasakojimas toks gražus, tikras, spinduliuojantis išmintį ir gerumą, visiška priešingybė realybei, kuria šiuo metu gyvename ir kad būtent dėl šio kontrasto aš vis graudinausi skaitydama.
"Vandenynas ir Žaliamėlė" buvo maloni staigmena, autorės Rūtos Vyšnios padovanota turbūt pačiu tinkamiausiu laiku ir mano paimta skaityti irgi turbūt pačiu tinkamiausiu metu. Jaučiuosi dėkinga už tokią gerą skurdžius mano skaitymo metus užbaigsiančią knygą. Įnešė ji man vilties, kad kiti galbūt būs geresni nei šitie.
Neabejoju, kad patiks "Mažasis princas" ir Richard Bach kūrybos mėgėjams. Kas dar neskaitėt, rekomenduoju!
Rūta Vyšnia "Vandenynas ir Žaliamėlė"
2019 m., 476 psl.
Dvikalbė (lietuvių ir anglų kalba) iliustruota filosofinė pasaka
Skaičiau šią pasaką ir pastoviai graudinausi, taip mane veikė ši knyga. Svarsčiau, kodėl taip yra ir priėjau išvados, kad šis pasakojimas toks gražus, tikras, spinduliuojantis išmintį ir gerumą, visiška priešingybė realybei, kuria šiuo metu gyvename ir kad būtent dėl šio kontrasto aš vis graudinausi skaitydama.
"Vandenynas ir Žaliamėlė" buvo maloni staigmena, autorės Rūtos Vyšnios padovanota turbūt pačiu tinkamiausiu laiku ir mano paimta skaityti irgi turbūt pačiu tinkamiausiu metu. Jaučiuosi dėkinga už tokią gerą skurdžius mano skaitymo metus užbaigsiančią knygą. Įnešė ji man vilties, kad kiti galbūt būs geresni nei šitie.
Neabejoju, kad patiks "Mažasis princas" ir Richard Bach kūrybos mėgėjams. Kas dar neskaitėt, rekomenduoju!
Read
April 28, 2022Vos tik gavusi dovanų nuoširdžiai džiaugiausi ir stebėjausi, spėliojau ką autorė tokio turi, kad vien žiūrint į knygą junti kažką labai gero, ramaus, jaudinančio, artimo.
Tieisog jaučiau, kad tai - ypatinga, kažkuria prasme man labai brangi dovana.
Ir vieną dieną aš paimu ją į rankas, bandau skaityti, bandau rasti gyvenimo prasmių ir užslėptų minčių.
Išsigąstu, supanikuoju ir bijau nuvilti autorę, bei save, nes visai "nepaliečia".
Padedu pasaką į šoną, o tada pats gyvenimas atsiunčia įdomias patirtis ir ženklus...
Praėjus kažkuriam laikui aš vėl imu "Vandenynas ir Žaliamėlė" į rankas ir jaučiu kaip noriu nerti į pasakojimą, į mėlynuosius vandenis.
Skaitant, suprantu, kad jokių prasmių ieškoti čia nereikia, tiesiog leistis būti nešamai, šaukiamai, reikalingai ir mėgautis savaip suprantant, pasiimant tik tai kas svarbu MAN, kas mane ramina, kas suteikia harmonijos.
Dar prieš gaunant knygą dovanų aš jau žinojau, kad ji bus visai kitokia, pirma tokia skaitoma, tokio žanro ir apibūdinimo "pasaka, sakmė suaugusiems". Todėl vertinti yra labai sudėtinga, kaip ir sudėtinga apibūdinti apie ką ji, nes tikiu, kad kiekvienas pajaučiame tai, kas mums tuo metu svarbu.
Žaviuosi autore, jos kūryba, jos dainomis, jos drąsa, nuoširdumu, atsipalaiduoju klausydama sutartines, pritariu, kad "Vandenynas ir Žaliamėlė" tikrų tikriausia pasakos terapija ir tą turime pajausti kiekvienas savaip.
Taip pat, labai gražios knygos iliustracijos, tokios raminančios, harmoningos, o pasakojimas parašytas ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų padaro knygą dar labiau išskirtinę.
Tieisog jaučiau, kad tai - ypatinga, kažkuria prasme man labai brangi dovana.
Ir vieną dieną aš paimu ją į rankas, bandau skaityti, bandau rasti gyvenimo prasmių ir užslėptų minčių.
Išsigąstu, supanikuoju ir bijau nuvilti autorę, bei save, nes visai "nepaliečia".
Padedu pasaką į šoną, o tada pats gyvenimas atsiunčia įdomias patirtis ir ženklus...
Praėjus kažkuriam laikui aš vėl imu "Vandenynas ir Žaliamėlė" į rankas ir jaučiu kaip noriu nerti į pasakojimą, į mėlynuosius vandenis.
Skaitant, suprantu, kad jokių prasmių ieškoti čia nereikia, tiesiog leistis būti nešamai, šaukiamai, reikalingai ir mėgautis savaip suprantant, pasiimant tik tai kas svarbu MAN, kas mane ramina, kas suteikia harmonijos.
Dar prieš gaunant knygą dovanų aš jau žinojau, kad ji bus visai kitokia, pirma tokia skaitoma, tokio žanro ir apibūdinimo "pasaka, sakmė suaugusiems". Todėl vertinti yra labai sudėtinga, kaip ir sudėtinga apibūdinti apie ką ji, nes tikiu, kad kiekvienas pajaučiame tai, kas mums tuo metu svarbu.
Žaviuosi autore, jos kūryba, jos dainomis, jos drąsa, nuoširdumu, atsipalaiduoju klausydama sutartines, pritariu, kad "Vandenynas ir Žaliamėlė" tikrų tikriausia pasakos terapija ir tą turime pajausti kiekvienas savaip.
Taip pat, labai gražios knygos iliustracijos, tokios raminančios, harmoningos, o pasakojimas parašytas ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų padaro knygą dar labiau išskirtinę.
Read
December 6, 2020Šiandien lėtas gyvenimas ir tendencija, ir daugiau-mažiau būtinybė.
O Rūtos Vyšnios filosofinė pasaka be vargo įsipaišytų į #slowliving gretas.
Skaitydama istoriją vis pagalvodavau — man ji kaip ta suknelė, kuri gražiai krenta, tinka prie akių, bet ne visai mano. Tačiau draugę, kuriai ji tobulai tiktų, žinau.
Įtariu, ši knyga labiausiai patiktų tiems, kurie plaukioja lėto gyvenimo ritme ir veiksmo bei bruzdesio nesiilgi. Ši istorija, atsiversta kas vakarą, puikiai pripildytų ramumu ir šviesa.
Beje, Vandenyno ir Žaliamėlės draugystė parašyta dvejomis kalbomis — lietuviškai ir angliškai. Tad puikiai tiks mėgstantiems narplioti gimtąja ir anglų kalba parašytus sakinius bei nagrinėti vertėjos sprendimus.
O Rūtos Vyšnios filosofinė pasaka be vargo įsipaišytų į #slowliving gretas.
Skaitydama istoriją vis pagalvodavau — man ji kaip ta suknelė, kuri gražiai krenta, tinka prie akių, bet ne visai mano. Tačiau draugę, kuriai ji tobulai tiktų, žinau.
Įtariu, ši knyga labiausiai patiktų tiems, kurie plaukioja lėto gyvenimo ritme ir veiksmo bei bruzdesio nesiilgi. Ši istorija, atsiversta kas vakarą, puikiai pripildytų ramumu ir šviesa.
Beje, Vandenyno ir Žaliamėlės draugystė parašyta dvejomis kalbomis — lietuviškai ir angliškai. Tad puikiai tiks mėgstantiems narplioti gimtąja ir anglų kalba parašytus sakinius bei nagrinėti vertėjos sprendimus.
January 21, 2021
Meditatyvi knyga. Taip ir įsivaizduoju, kad ją reiktų skaityti atsipalaidavus, atsidavus pasakojimo tėkmei, galbūt net šalia kur tekant upei, atrodo, kad tada ji atsiskleistų dar kitomis spalvomis. Tai filosofinė sakmė suaugusiesiems. Nors aš ne visai su tuo sutinku, manau, kad ji tinkama visiems, o dar ir dvikalbė, tad ją galima skaityti ir lietuvių, ir anglų kalba. Labai sunku nusakyti apie ką šis pasakojimas – apie gyvenimą kaip vandenyną, gyvenimo ciklą, būtį ir jos prasmę. Šioje sakmėje radau ir žmogaus laisvės svarstymą, saviraišką ir neaprėpiamą troškimą išsilaisvinti iš niūrios kasdienybės pančių. Sudėtinga šią sakmę nupasakoti kažkaip racionaliai, nes daugiau prasmės slypi tarp eilučių ir kiekvienam ji atsiskleidžia skirtingai.
Vis dėlto skaitant įžvelgiau nemažai paralelių su „Mažuoju Princu“, pavyzdžiui, kad ir ši citata: „Mielas Vandenyne, tu žvelgi į pasaulį vidinėmis akimis, nes jei žiūrėtum kitaip, tau dangus šį niūrų rytą atrodytų tuščias ir tamsus, – kuždėjo Žaliamėlė“ (p. 42). Nors, žinoma, skiriasi aplinka, vandenyno gelmėmis ir daugybe simbolių, pavyzdžiui, gyvybės medžio – dažno simbolio įvairių tautų mitologijoje. Šiame kūrinyje slepiasi ir nuostabūs dainingi intarpai, turtingi garsažodžiais, tokiais kaip: lylia, lyliu, tū tū tū. O man tai artima ir labai gražu, ir iškart galima pajusti, kiek daug savos širdies autorė sudėjo į šią sakmę, užliūliuojančią turtingu, o ir praturtinančiu simbolių vandenynu.
Nors lyg ir pavyko kartkartėm žvilgtelti į tą vandenyno, gyvenimo ir ramybės gelmę, vis dėlto kažko galiausiai pritrūkau ir skaitydama šį pasakojimą labiau jaučiausi kaip po tuo ledu nardanti žuvis, bandanti pagauti saulės spindulius, tik jie lieka ten – kažkur anapus ledo. Manau, kad labiausiai ji prakalbintų ir galbūt leistų žvilgtelti giliau „Mažojo Princo“ gerbėjus, ieškančius ramybės, įkvėpimo ir paskatos pažvelgti į pasaulį kitomis akimis. Galėtų įkvėpti tuos, kurie ieško šiuo metu gyvenime šviesos, gėrio, bando atsakyti į klausimus apie savo keistumą ar išskirtinumą.
Vis dėlto skaitant įžvelgiau nemažai paralelių su „Mažuoju Princu“, pavyzdžiui, kad ir ši citata: „Mielas Vandenyne, tu žvelgi į pasaulį vidinėmis akimis, nes jei žiūrėtum kitaip, tau dangus šį niūrų rytą atrodytų tuščias ir tamsus, – kuždėjo Žaliamėlė“ (p. 42). Nors, žinoma, skiriasi aplinka, vandenyno gelmėmis ir daugybe simbolių, pavyzdžiui, gyvybės medžio – dažno simbolio įvairių tautų mitologijoje. Šiame kūrinyje slepiasi ir nuostabūs dainingi intarpai, turtingi garsažodžiais, tokiais kaip: lylia, lyliu, tū tū tū. O man tai artima ir labai gražu, ir iškart galima pajusti, kiek daug savos širdies autorė sudėjo į šią sakmę, užliūliuojančią turtingu, o ir praturtinančiu simbolių vandenynu.
Nors lyg ir pavyko kartkartėm žvilgtelti į tą vandenyno, gyvenimo ir ramybės gelmę, vis dėlto kažko galiausiai pritrūkau ir skaitydama šį pasakojimą labiau jaučiausi kaip po tuo ledu nardanti žuvis, bandanti pagauti saulės spindulius, tik jie lieka ten – kažkur anapus ledo. Manau, kad labiausiai ji prakalbintų ir galbūt leistų žvilgtelti giliau „Mažojo Princo“ gerbėjus, ieškančius ramybės, įkvėpimo ir paskatos pažvelgti į pasaulį kitomis akimis. Galėtų įkvėpti tuos, kurie ieško šiuo metu gyvenime šviesos, gėrio, bando atsakyti į klausimus apie savo keistumą ar išskirtinumą.
April 4, 2020
Atsivertusi pirmąjį puslapį, nukeliavau į pasaką, sakmę, simbolių ir metaforų kupiną slėnį, kur Vandenynas kalbasi su Paukšte, bitės danguje piešia paveikslus, žuvelės gelmėse šoka bangų šokius, o Gyvenimo medis stebi vyksmą iš viršaus padebesų. Ir visą tai kiekvienas iš mūsų turime savo vidiniame Vandenyne! Kiekvienas iš mūsų esame tas Vandenynas ir tos ošiančios bangos! Gal tik dar neradome arba viską reikia atrasti iš naujo, prisiminti, įsisąmoninti. Po truputį: įmerkiant kojas į bangas ar pakeliant žvilgsnį į dangų, kuriame nardo žuvėdros. Atrandant savyje drąsos ar įsiklausant į medumi kvepiantį vakarą. Būvime su savimi tyloje ar gaudžiant viesului vandenyne.
Aš labai rekomenduoju patirti šią pasaką, giesmę, sakmę tiems, kurie pasiilgo tyro jausmo, sielos burtų ir užkalbėjimų, kuriems reikia įkvėpimo, kuriems stinga vidinės jėgos žengti pirmyn. Garantuoju - užburs, atvers sielos gelmes ir nuramins. Nes juk kiekvienas Vandenynas neišsenkantis kol mūsų akių ežerai tyvuliuoja. Ir dar milijardus gyvenimų.
Aš labai rekomenduoju patirti šią pasaką, giesmę, sakmę tiems, kurie pasiilgo tyro jausmo, sielos burtų ir užkalbėjimų, kuriems reikia įkvėpimo, kuriems stinga vidinės jėgos žengti pirmyn. Garantuoju - užburs, atvers sielos gelmes ir nuramins. Nes juk kiekvienas Vandenynas neišsenkantis kol mūsų akių ežerai tyvuliuoja. Ir dar milijardus gyvenimų.
March 21, 2020
Be galo šilta, šviesi, tyra knyga! Tikra atgaiva sielai! Kokia nuostabi Vandenyno ir Žaliamėlės draugystė! Šioje knygoje telpa tiek daug visko... Paskaitykit, tai nuostabu!
Displaying 1 - 8 of 8 reviews