Susanna Kubelka von Hermanitz (20 September 1942 – 6 May 2024) was an Austrian-born French novelist whose works were written in German.
Her first book Over Forty at Last was published in 1980. Her most successful novel is Ophelia Learns to Swim of 1987. Her most extensive novel Das gesprengte Mieder (The Broken Girdle; not translated yet) came out in 2000.
Her books have been translated into 29 languages and are published in Germany by Verlagsgruppe Lübbe, in France by Editions Belfond (none in print), and in the United States by MacMillan Publishing Company.
Žavusis Paryžius ir jaunos merginos seksualumo paieškos. Meilė sau ir savo kūnui. Laisvumas, drąsa, smalsumas, bandymai ir savo pojūčių tenkinimas. Netinkami lovos partneriai, bei vis didėjantis patirties bagažas. Nepamirštama vasara meilės mieste.
🖋 ..jeigu nori, kad vyrai rimtai į tave žiūrėtų, - seksualumas turi būti nepastebimas! 🖋 ..aš kaip įmanydama kaupiu žinias ir dėkinga išklausau visų patarimus. Tačiau paskui elgiuosi taip, kaip man kužda instinktas. 🖋 Rami laimė mane žudo.
Tai mano pirmoji pažintis su vokiečių autore Susanna Kubelka, skaitant šį nuotaikingą, šmaikštų ir labai juokingą erotinį romaną. Tikiu, kad skaitytojai žino ir kitą jos garsią knygą “Šiandien Madam pareis vėliau.” Nesu jos skaičiusi, tačiau pradėjau nuo “Ofelija mokosi plaukti,” nes gavau gerų rekomendacijų. Knygoje gvildenama šiuolaikinės moters gyvenimo tema. Kanadietė Ofelija, keturiasdešimt vienerių metų sėkminga gražuolė, puikią karjerą padariusi savo šalyje, atvyksta į Paryžių ir apsigyvena savo turtingos krikštamotės išnuomotam bute. Jos užduotis- padėti krikštamotei išleisti knygą, bet kartu ir ištyrinėti prancūzus ir jų meilės kokybę. Tačiau prie jos kaip musės prie medaus lipte limpa svetimšaliai ir ji viską labai atvirai, su pikantiškom detalėm pasakoja skaitytojams.
Pirmoji knygos dalis taip prikausto dėmesį, tiek puikiu rašymo stiliumi, tiek nuostabiu detalistišku Paryžiaus jaukių vietų, knygynų, džiazo populiarių klubų, turgelių, restoranų aprašymu. Rodos, ne skaitai knyga, bet išties vaikštinėji Paryžiaus gatvėmis ir geri tą nuostabią prancuzišką gyvenimo būdą. Tiesa, pati esu ten buvusi kartą ar du. Todėl smagu paskaityti ir kitų žmonių nuomonę/ jausmus apie šį miestą. Autorė nevengia ir sarkazmo, moka pasijuokti ir pati iš savęs, yra itin pozityvaus požiūrio į gyvenimą. Tiesa, labai atvirai pasakoja ir apie savo meilužius ir jų sugebėjimus. Ką būtent, lai lieka intriga. Meta svorį ir pasakoja apie savo valgymo ypatumus bei krikštamotės dietą. Daugiau neatskleisiu knygos niuansų, nes nenoriu spoilint neskaičiusiems. Pasakysiu tiek, kad knygos pirmoji dalis kiek buvo nuolatinė smagi, juokinga ir nerealiai kieta, tai antroji dalis, pradedant nuo kažkelinto jos meilužio, tapo… nuobodi. Rašymo stilius išlieka puikus. Bet visa kita jau tiesiog nebenauja ir tiesiog lauki, kada gi jai pasiseks. Net pati nustebau, nes labai daug vilčių šiai knygai teikiau. Autorės kai kurie pastebėjimai apie globalias temas, problemas man dažnai nesipaišydavo su jos bendru pasakojimu. Rodos, buvo norima padaryti knygą kažkuo, kuo ji originaliai nėra. Pabaiga jautėsi ištęsta ir pagaudavau save vis mažiau ir mažiau juokiantis ir pradėjau nuobodžiauti. Perskaičiau iki kraštiniojo puslapio tik tam, kad tiesiog užversčiau knygą ir užsidėčiau pliusą, kad done. Retai mėgstu mesti neperskaitytą knygą į šalį, nebent būtų labai jau erzinanti ir verstų mane kiekvienas sakinys kankintis. Ši knyga nebuvo kankynė, anaiptol, bet kaip ir minėjau, antra dalis tapo tiesiog nuobodi ir tiek.
Bendrai vertinu knygą gerai, skiriu jai 3/5.
Ir puikūs žodžiai, cituoju: “Taip, ką čia dar ketinu pasakyti: nesitąsykit su savim pernelyg daug šlamšto. Dėl to sensti, daraisi negražus ir ligotas. Išmeskit jį per bortą! Džiuginkit širdį. Stenkitės pamatyti ką nors gražaus! Ir mokykitės plaukti, mielieji. Tuomet niekada nepaskęsit!” P. 363.
a very interesting, provocative, open, and erotic book about a woman in her forties who enjoys her life to the fullest - elegantly, worthily, and sexually. Love life, love to look good and live every day with positive energy.
A charming and entertaining light read. The comical tone of the book and the strong voice of the protagonist keeps the reader interested throughout it all.
книжку всюди приписують до жіночого роману, але я би не сказала, що це класичний "жіночий роман"(фу фу фу, не люблю цього визначення), скоріше це книжка ДЛЯ жінок. вона ніби і на художню не дуже тягне - тут нема чіткої сюжетної лінії, але це і не нон-фікшн, є трохи сцен 18+, але еротика тут ненавязлива і невульгарна, її не забагато і описи інтимних сцен не напрягають, вони якось так дуже гармонійно вписані в загальний текст. це і не щоденник як такий, хоч розповідь ведеться від першої особи. це книжка-коліжанка, саме так;) от уявіть собі що ви зустріли стару подругу, з якою не бачилися років 20 і от вона вам розказує і про себе, і про своє сьогодення і впереміжку згадує події минулих років, а поміж то дає певні поради, чи то краще сказати, просто розповідає про певні висновки, до яких прийшла з власного досвіду. так, це були мої відчуття книжки, а тепер про саму книжку: головна героїня Офелія молода 42-річна жінка, в якої все цікаве тільки починається))) вона неодружена і навіть про таке не думає, зате вона успішна, красива і знає чого хоче. все що вона має, вона має виключно завдяки власній праці і власним здібностям. Офелія переїжжає в Париж і розповідає про своє життя там, попутно згадуючи деякі минулі події + трохи роздумів і конкретних порад про те, як виглядати і почуватися молодою, впевненою і бажаною, як бути успішною і полюбити себе до кінчиків нафарбованих доглянутих пальчиків)))) книжку я почала читати через знайдений уривок про сніданок Офелії, де вона снідала апельсиновим джемом, шампанським і ще дечим,... подумала, що героїня, яка має ТАКІ сніданки, точно мені сподобається))) я не помилилася, а ще книжка мені читалася дуже вчасно під мої особисті події. просто я надумала відмовитися від мяса, а Офелія стверджує, що від цього худнуть, стають здоровішими і виглядають молодшими. приємно знаходити підтвердження власних думок і відчуттів у зовсім випадкових книжках;) буду перечитувати в часи депресії і коли мене напад��ть думки, що я стара, дуже мотиваційна книженція!
Katrā nodaļā viena vienīgā pamācība- ''Met grabažas pār bortu!'' Sākuma likās apnicīgi, vēlāk lasot vienkārši pieradu. Ļoti savdabīgs romāns, atšķīrās no tā ko lasīju iepriekš, varbūt arī tādēl vērtēt man ir grūtāk. Grāmatā netrūkst erotikas, dažbrīd likās, ka viss- ir par daudz! Tajā ir arī neliela pamācība.
Iesākums šķita "tīri tā neko" pat priekš tipiska "dāmu romāna", bet uz beigām jau aizbrauca pilnīgi un galīgi auzās. Vilšanās nedaudz un saškrobējos par velti zemē nosviestu laiku, ehh..